Socialinis darbuotojas atlieka itin svarbų vaidmenį bendruomenėje, ypač rūpinantis pažeidžiamiausiomis jos grupėmis. Tai apima ne tik pagalbą asmenims, bet ir bendruomenės narių įgalinimą, nuostatų keitimą bei bendradarbiavimą su įvairiomis institucijomis. Šiame straipsnyje analizuojamas socialinio darbuotojo vaidmuo ir veiklos galimybės bendruomenėje, ypač dirbant su intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčiais vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Bendruomenė ir socialinis darbas
Bendruomenė yra kompleksinė sąvoka, apimanti teritoriją, tos teritorijos žmones, institucijas ir sąveiką tarp žmonių ir struktūrų. Tai kolektyvinio žmonių bendravimo forma, kuriai būdingos panašios vertybės, bendrumo jausmas. Bendruomenė- tai atitinkamoje teritorijoje gyvenantys žmonės, susieti bendrais viešaisiais poreikiais ir interesais. Tai gali būti savivaldybė, seniūnija. Vienos savivaldos teritorijoje gali būti kelios bendruomenės. Ta pati vietos kultūra ir papročiai - bendruomenė, kaip tradicijų, papročių bei elgesio normų visuma.
Bendruomenės socialinė veikla - tai bendruomenės organizavimas, kuomet buriami žmonės bendrai veiklai vardan savo bendros gerovės. Bendruomenės organizavimas - Tai sąmoninga ir kryptinga veikla bendruomenės lygmenyje, kuomet dėmesio centre yra konkrečios bendruomenės keitimasis, ir kuria siekiama bent dviejų tikslų: stiprinti žmonių gebėjimus burtis ir veikti kartu bendros gerovės vardan, teikti ir plėtotis bendruomenines socialines paslaugas žmonių gyvenamojoje vietoje. TAI AKTYVUS ŽMONIŲ DALYVAVIMAS VEIKLOJE, KURIOS PAGRINDAS YRA ĮTRAUKIMAS Į VEIKLĄ BENDR. NARIŲ.
Socialinio darbuotojo vaidmens transformacija
Vykstant pertvarkai nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų, socialinio darbuotojo vaidmuo tampa daugiafunkcis, įvairiapusis. Kai paslaugų gavėjai pereina gyventi į bendruomeninius vaikų globos namus, socialiniams darbuotojams tenka atsakomybė ir už vidutinę ar sunkią negalią turinčių klientų integraciją į visuomenę, paslaugų ieškojimą bendruomenėje, nebelieka įstaigos struktūros ir sumažėja teikiančio paslaugas personalo.
Todėl, dirbant bendruomenėje su neįgaliais vaikais, socialinio darbuotojo darbo pobūdis įgauna kitokią formą nei dirbant institucijoje. Siekiant atskleisti socialinių darbuotojų darbo turinį, kai pereinama nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų, buvo pasitelktas kokybinis tyrimas, analizuota socialinių darbuotojų, dirbančių su intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčiais vaikais, patirtis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Tyrimas atskleidė socialinių darbuotojų, dirbančių bendruomeniniuose vaikų globos namuose, naujas atsakomybės rūšis, susijusias su vaiku: atsakomybę už vaiko sveikatos būklę, pasirūpinimą, kad būtų suvartoti paskirti medikamentai, ir atsakomybę vykstant viešuoju transportu su vaikais. Tyrimu nustatyta, kad, vykstant pertvarkai, socialiniams darbuotojams padaugėjo pareigų: bendradarbiauti su medicinos įstaigų darbuotojais, bendradarbiauti su mokyklų ir (ar) ugdymo įstaigų darbuotojais, bendradarbiauti su kitų įstaigų personalu dėl laisvalaikio ir (ar) užimtumo, prižiūrėti šildymo sistemą, teritoriją, pateikti informaciją apie namų skaitiklių rodmenis.
Naujos funkcijos ir atsakomybės
Vykstant pertvarkai socialinių darbuotojų, dirbančių bendruomeniniuose vaikų globos namuose, pareigos pasipildė naujomis funkcijomis: pirkti maisto produktų, užtikrinti ir organizuoti maisto gamybą; prižiūrėti drabužius ir patalynę; vesti užimtumo veiklą, pasirūpinti namų ūkiu, patiems vykti atnaujinti vaiko dokumentus, užtikrinti nuotolinį ugdymą.
Taigi, socialiniams darbuotojams tenka atsakomybė ir už vidutinę ar sunkią negalią turinčių klientų integraciją į visuomenę, paslaugų ieškojimą bendruomenėje, nebelieka įstaigos struktūros ir sumažėja teikiančio paslaugas personalo. Dirbant bendruomenėje su neįgaliais vaikais, socialinio darbuotojo darbo pobūdis įgauna kitokią formą nei dirbant institucijoje.
Kaimo bendruomenės specifika
Straipsnyje aptariamas ir analizuojamas socialinio darbuotojo vaidmuo ir veiklos galimybės kaimo bendruomenėje, kuriant įgalinamosios veiklos sąlygas, keičiant bendruomenės narių nuostatas dėl įgalinimo, bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis. Kokybinio tyrimo Žemaitijos regiono devyniose skirtingų rajonų kaimo seniūnijose rezultatai atskleidė kaimo socialinių darbuotojų sunkumus, edukacinėmis priemonėmis įtraukiant žmones ir aktyvų visavertį gyvenimą. Esminės socialinės-edukacinės aprėpties kliūtys buvo kaimo žmonių konservatyvus mąstymas, įpratimas gyventi tik iš pašalpų, vyraujantis pesimizmas ir apatija.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kliūtys ir iššūkiai
Tyrimai atskleidžia, kad socialiniai darbuotojai susiduria su įvairiomis kliūtimis, ypač kaimo vietovėse:
- Žmonių konservatyvus mąstymas
- Įpratimas gyventi iš pašalpų
- Pesimizmas ir apatija
Nepaisant to, socialinis darbuotojas turi siekti įtraukti žmones į aktyvų ir visavertį gyvenimą, naudojant edukacines priemones ir bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis.
Tyrimo metodologija
Siekiant atskleisti socialinių darbuotojų darbo turinį, kai pereinama nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų, buvo pasitelktas kokybinis tyrimas, analizuota socialinių darbuotojų, dirbančių su intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčiais vaikais, patirtis. Tyrime dalyvavo septyni socialiniai darbuotojai.
Tyrime taikyti metodai: teoriniai - mokslinės literatūros, dokumentų lyginimas, apibendrinimas; empiriniai - pusiau struktūruotas interviu kokybiniams duomenims surinkti; kokybinis turinio (angl. content) analizės metodas - interviu duomenims analizuoti.
Tyrimo kriterijai
Taikyti kriterijai atrinko socialinius darbuotojus:
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
- Turinčius socialinio darbo išsilavinimą;
- Dirbančius su vaikais, turinčiais intelekto ir (ar) psichikos negalią bendruomeniniuose vaikų globos namuose;
- Turinčius ne mažesnę nei šešių mėnesių darbo patirtį bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
tags: #socialinio #darbuotojo #reikalingumas #bendruomenei