Nuo liepos 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja tvarka, leidžianti slaugytojams ir akušeriams išduoti nedarbingumo pažymėjimus tam tikrais atvejais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais slaugytojams ir akušeriams suteikti įgaliojimai išduoti pacientams nedarbingumo pažymėjimus.
Kas keičiasi elektroninėje sistemoje (EPTS, EDAS, E-sveikata)
Gydytojas per EPTS pažymėjimą galės išrašyti greičiau, nes, įvedus paciento asmens kodą, kiti duomenų laukai užsipildo automatiškai - belieka įvesti diagnozę ir nedarbingumo laikotarpį.
Lengvinant šių pažymėjimų išdavimą, mažinant klaidų bei siekiant išvengti taisymų, EPTS numatyta klaidų kontrolė ir įvairūs perspėjimai, atkreipsiantys gydytojo dėmesį, jei asmeniui jau yra išduotas elektroninis pažymėjimas ar toks asmuo nedraustas arba jo darbingumas turi būti vertinamas Gydytojų konsultacinės komisijos posėdyje ir pan.
Be to, gydytojų patogumui numatyta, kad į EPTS įvedus atitinkamus duomenis apie asmens nedarbingumą, iš karto gydytojas šios informacijos gali nepasirašyti elektroniniu parašu, t. y. numatytas „laukimo periodas“.
Sistema gydytojui pateiks visą aktualią informaciją apie paciento nedarbingumo laikotarpių istoriją per paskutinius 12 mėnesių, nesvarbu, kuriame Lietuvos mieste buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Gydymo įstaigoms nebereikės vykdyti nedarbingumo pažymėjimų blankų apskaitos, vežioti į „Sodrą“ pranešimų apie ligos pradžią, taip pat bus įmanoma įvairiais pjūviais gauti ataskaitas apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus.
Taip pat sumažės darbo krūvis personalui - elektroninis pažymėjimas netvirtinamas įstaigos antspaudu (spaudu) ir papildomai neregistruojamas. Atkreipiame dėmesį, jog asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, norint išduoti elektroninius pažymėjimus, reikia įsigyti elektroninį parašą.
Kam ir kada galima išduoti elektroninį nedarbingumo pažymėjimą?
Naudojantis EPTS, iš karto bus matoma, ar asmuo draustas ir leis išduoti elektroninį pažymėjimą tik apdraustajam, darbo biržoje registruotam bedarbiui, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūnui. Kitiems asmenims sistema pažymėjimų išduoti neleis. Taigi automatiškai bus užtikrintas teisingas elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas.
Darbdavys per EDAS galės stebėti savo darbuotojo nedarbingumo laikotarpius. Teikiant informaciją apie ligos pašalpą iš darbdavio lėšų bei dėl ligos nedirbtą laikotarpį, draudėjui nebereikės pildyti nedarbingumo pažymėjimų antrosios pusės ir jų pristatyti „Sodrai“ - tai, kaip jau minėta, bus galima padaryti elektroniniu būdu (per EDAS pateikiant Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD).
Nedarbingumo pažymėjimų išdavimas nuotoliniu būdu: sąlygos ir ribos
Skelbiama, kad padidėjusio sergamumo metu asmeniui pasireiškus negalavimams, atitinkantiems užkrečiamosios ligos požymius, šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo sprendimu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Prireikus tiesioginės konsultacijos, gydytojas nuotolinės konsultacijos metu įvertinęs pateiktą informaciją apie asmens sveikatos būklę ir įvertęs galimo užkrėtimo riziką, dėl asmens laikinojo nedarbingumo sprendžia konsultacijos tiesioginio kontakto metu.
Ministerija pažymi, kad padidėjusio sergamumo metu nedarbingumo pažymėjimai dėl kitų, nei užkrečiamosios ligos požymius turinčių susirgimų, priežasčių, išduodami ir tęsiami šiose taisyklėse nustatyta tvarka.
Padidėjusiu sergamumu laikomi atvejai, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę gripo, ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų (suminis rodiklis) viršijo 800. Tiesa, ilgiausias leidžiamas terminas išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu - 5 dienos.
Praktika gydytojų patirtyje: kaip sprendžiama nuotolinio pažymėjimo klausimas
Vis tik ne visais atvejais lyg burtų lazdele pamojus šeimos gydytojai privalo tenkinti paciento norą „biuletenį“ gauti nuotoliniu būdu. Gydytojai pasakoja, kad viskas šiuo atveju priklauso nuo individualios situacijos - kokie simptomai vargina pacientą, kaip jis jaučiasi. Taip pat svarbus ir gydytojo pasitikėjimas žmogumi.
Šeimos gydytojas Andrius Bleizgys pasakojo, kad tiek jis, tiek jo kolegos naudojasi galimybe išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliu. „Ypač tiems pacientams, kurie lankosi pas gydytoją, yra pažįstami, juolab kai telefonu kalbant jaučiasi, kad balsas užkimęs ir gali aiškiai suprasti, kad žmogus nesimuliuoja. Tokiais atvejais tikrai keletui dienų išduodu nedarbingumą, bet vėliau, po 3-4 dienų, kai kažkiek pagerėja savijauta dažniausiai vis tiek rekomenduoju atvykti. Ir tada jau priimu sprendimą, tęsti „biuletenį“ ar užbaigti. Bet kiek leidžia teisės aktai, tuo tikrai naudojamės“, - kalbėjo jis.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
Tiesa, jei paciento būklė labai sunki, jis skundžiasi aukšta temperatūra, kuri nekrenta geriant vaistus, ar vargina dusulys, stiprūs skausmai krūtinėje, tokiais atvejais gydytojas jau rekomendavo ne dėl nedarbingumo kreiptis, o kviestis greitąją pagalbą.
„Tiesa, ilgą laiką savo apylinkėse dirbantys gydytojai tikrai pažįsta pacientus, pagal tai ir įvertina, ar reikia pasikviesti žmogų, ar galima nuotoliu susisiekti, visais atvejais individualiai įvertiname situaciją“, - sakė L. Malinauskienė.
Šeimos gydytoja Toma Kundrotė pasakojo, kad nedarbingumo pažymėjimus šiuo metu išduoda ir gyvai atvykus pacientams, ir nuotoliu. „Aišku, dažniau dabar nori tik nuotoliniu būdu, nenori eiti iš namų. Ypač kai tie dideli šalčiai buvo, tai karščiuojančiam sudėtinga“, - sakė ji.
Reikalavimai ir papildomi įrodymai
Savo ruožtu Šeškinės poliklinikos gydytoja Lina Malinauskienė pasakojo, kad šioje įstaigoje praktika dažniausiai tokia, kad turintiems peršalimo simptomų pacientams nuotoliu nedarbingumas išduodamas, jei jie turi COVID-19 ar gripą patvirtinančio testo rezultatą. „Kadangi pas šeimos gydytojus pacientus užrašo registratorės, itin atkreipiamas dėmesys, kokie yra simptomai. Jei yra užsitęsęs karščiavimas, kviečiama gyvai atvykti į karščiavimo kabinetus, kad būtų galima įvertinti žmogaus būklę. Jei pacientas su stabiliais peršalimo simptomais turi teigiamą COVID-19 ar gripo testo rezultatą, be problemų išduodame nedarbingumą nuotoliu. Bet jei testo atsakymas neigiamas, dažniausiai kviečiamės gyvai situacijai įvertinti. Taip pat jei išduodame nedarbingumo pažymėjimą kelioms dienoms, būtinai po to susisiekiame su pacientu ir, jei būklė negerėja, vėlgi kviečiamės gyvai apžiūrai, paklausome plaučius ir panašiai“, - aiškino gydytoja.
Kaip minėta, net jei pacientas pageidauja nedarbingumo pažymėjimo nuotoliu, gydytojas gali priimti sprendimą dėl tiesioginės konsultacijos - ir tuomet tenka atvykti į gydymo įstaigą. „Jei tik skauda gerklę, yra sloga, bet pacientas nekarščiuoja, tikrai visus kviečiame gyvai apžiūrai. Kaip minėjau, tik jei atliktas testas namuose ar atvykus į polikliniką ir teigiamas rezultatas atsiųstas gydytojui, tada be kalbų galima išduoti nedarbingumą nuotoliu. Taigi reikia įrodymo, kad žmogus serga, vien žodinio pasakymo nepakanka“, - pastebėjo gydytoja.
Kada nuotolinis nedarbingumas netinka arba kelia abejonių
Liga turi būti ūmi, aplinkui dar kitų sergančių. Rimos Piličiauskienės pastebėjimu, kartais tvarka traktuojama labai įdomiai. „Išduoti nedarbingumą nuotoliniu būdu galime tik tada, kai kalbėdami su pacientu įvertiname jo balso tembrą, ar nesigirdi dusulio, ar viskas yra tvarkoje, klausiant dėl kitų simptomų. Taip pat įvertiname galimybę atvykti į polikliniką, kur žmogus gyvena, nes visada yra saugiau pasižiūrėti žmogų gyvai. Bet kartais žmonės tą informaciją praleidžia ir pamiršta, kad nedarbingumo pažymėjimai turi būti išduodami, kai yra ūmi virusinė liga ir aplinkui dar kažkas šalia serga. Jei tai yra pavienis atvejis, temperatūra yra vos kelios dalys virš 37 ar žmogus patyrė nedidelę traumą, labai aiškiai suformuluojame, kad turi atvykti gyvai“, - pabrėžė gydytoja.
Ji neslėpė, kad tokiais atvejais neišvengiama ir konfliktų, be to, kartais kyla įtarimų, ar žmogus nesimuliuoja ligos, ar yra blaivus. „Bet tikrai yra situacijų, kai nedarbingumą drąsiai galime išduoti 1-2 dienoms. Kalbu apie tuos pacientus, kuriais tikrai pasitikime ir jei žmogui su jo būkle ir turimomis gretutinėmis ligomis saugu tas dienas pabūti namuose. Kita konsultacija, jei reiktų, bet kuriuo atveju jau turi būti gyva“, - kalbėjo R. Piličiauskienė.
Paciento pareigos ir socialinės išmokos
Kalbant apie ligos išmoką, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirma, išmoka priklauso nuo jūsų turimo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Jei stažo nepakanka, išmoka gali būti neskiriama. Antra, išmokos dydis priklauso nuo jūsų gautų pajamų, nuo kurių buvo mokėtos įmokos.
Šio pažymėjimo taip pat nebereikės pristatyti ir į „Sodrą“. Tačiau pašalpą „Sodra“ skirs tik gavusi asmens prašymą (galima pateikti per EGAS ar popierinį), kuriame nurodomas laikinojo nedarbingumo laikotarpis, už kurį prašoma skirti pašalpą, ir darbdavio užpildytą formą NP-SD.
Ne, darbdavys neturi teisės ir techninių galimybių sužinoti tikslios jūsų diagnozės ar ligos kodo. Nors nuotolinės paslaugos suteikia daugiau laisvės ir patogumo, svarbu prisiminti, kad nedarbingumo pažymėjimas yra oficialus dokumentas, pagrindžiantis jūsų nebuvimą darbe. Piktnaudžiavimas šia sistema - pavyzdžiui, melavimas apie simptomus siekiant gauti laisvadienių - yra neteisėtas veiksmas.
Praktiniai žingsniai norint gauti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu
- Registracija konsultacijai. Kreipkitės į savo šeimos gydytojo registratūrą telefonu arba naudodamiesi elektronine sistema, jei jūsų gydymo įstaiga tokią turi.
- Ryšys su gydytoju. Gydytojas su jumis susisieks sutartu laiku. Būkite pasiruošę detaliai apibūdinti savo savijautą: kada prasidėjo simptomai, kokia temperatūra, kokie kiti požymiai jus vargina.
- Sprendimas dėl pažymėjimo. Jei gydytojas įvertins, kad esate nedarbingas dėl ligos, jis suformuos nedarbingumo pažymėjimą elektroninėje sistemoje (E-sveikata).
- Informavimas darbdavio. Kai gydytojas išduoda nedarbingumo pažymėjimą, šie duomenys patenka į elektroninę sveikatos sistemą, o iš ten - į „Sodros“ duomenų bazę.
Nuotolinis nedarbingumas artimųjų slaugai ir pratęsimai
Taip, nuotolinis būdas taikomas ir slaugant sergantį šeimos narį, įskaitant vaikus. Nors tiesiogiai nedarbingumo pažymėjimo formavimui to nereikia (tai atlieka gydytojas), turėti prisijungimą prie E-sveikatos ar „Sodros“ sistemos yra labai rekomenduojama.
Nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęstas, jei pasibaigus pirminiam laikotarpiui vis dar jaučiatės prastai. Iš esmės nedarbingumo pažymėjimas atgaline data išduodamas retai ir tik išimtiniais atvejais, kai gydytojas turi objektyvių įrodymų, kad pacientas kreipėsi į gydymo įstaigą, bet dėl techninių ar kitų svarbių priežasčių pažymėjimas nebuvo suformuotas laiku.
Privalumai ir rizikos
- Privalumai: patogumas pacientui, mažesnis infekcijų plitimo pavojus laukiamuosiuose, dokumentacijos mažinimas gydymo įstaigoms, greitesnis paslaugų vykdymas per EPTS.
- Rizikos: galimas piktnaudžiavimas, sudėtingesnis rimtų simptomų vertinimas be fizinės apžiūros, būtinybė gydytojams išlaikyti klinikinį atsargumą.
Šeimos gydytojo darbo pokalbio klausimai su atsakymais
Gydytojų rekomendacijos pacientams
Pacientas taip pat turi pareigų. Būdami nedarbingi, privalote laikytis gydytojo paskirto gydymo režimo. Tai reiškia, kad nedarbingumo laikotarpiu neturėtumėte užsiimti aktyvia veikla, kuri trukdytų sveikti ar liudytų, kad nesate realiai sergantis. Gavus nuotolinį nedarbingumo pažymėjimą, pagrindinis tikslas turi išlikti greitas ir pilnas pasveikimas. Nuotolinė konsultacija nereiškia, kad galite ignoruoti savo organizmo siunčiamus signalus. Nuotolinis gydytojo patvirtinimas yra tik dalis proceso. Svarbiausia - poilsis, skysčių vartojimas ir gydytojo nurodytų medikamentų vartojimas.
Ateities perspektyvos
Lietuvos sveikatos sistema sparčiai juda link visiško skaitmenizavimo. Nuotolinės paslaugos tampa nebe išimtimi, o norma. Ateityje tikėtina, kad nuotolinio nedarbingumo procesai taps dar labiau automatizuoti. Galbūt tam tikrais atvejais išmaniosios sistemos, susietos su paciento sveikatos duomenimis, galės pateikti rekomendacijas gydytojui greičiau, o pacientai gaus atsakymus dar operatyviau. Visgi, svarbiausia išlieka žmogaus - gydytojo ir paciento - ryšys, kurį net pažangiausios technologijos turėtų tik papildyti, o ne visiškai pakeisti.
| Aspektas | Trumpa santrauka |
|---|---|
| Kas gali išduoti | Gydytojai; nuo liepos 1 d. tam tikrais atvejais slaugytojai ir akušeriai |
| Nuotolinio išdavimo sąlygos | Padidėjusio sergamumo metu, ūmios užkrečiamos ligos požymiai; gydytojo sprendimu iki 5 dienų |
| Reikalingi įrodymai | Testai (COVID-19, gripas) arba gydytojo vertinimas; žodinė informacija ne visada pakankama |
| Informavimas | Duomenys patenka į E-sveikata ir „Sodrą“, darbdavys mato informaciją per EDAS |
tags: #nedarbingumas #nuotoliniu #budu