Kai gydymas nebegali sustabdyti ligos ir kasdienybė tampa kupina iššūkių, paliatyvioji pagalba yra reikšminga atrama. Paliatyvioji pagalba - tai ne tik medicininė slauga, bet ir kompleksinė pagalba gydymo įstaigose arba pacientų namuose, kurią apmoka ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis (PSDF). Ji skirta padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių.
Kas yra paliatyvioji (terapinė) slauga?
Paliatyvioji pagalba - tai pagalba žmonėms, sergantiems nepagydoma, progresuojančia liga. Paliatyviosios pagalbos tikslas - padėti žmogui gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, net kai išgydyti ligos nebėra galimybių. Tai - visada viltingas, žmogų palaikantis, kančią mažinantis požiūris, kuriame nėra vietos paciento gyvybės nutraukimui. Kaip ir kitos medicinos sritys, paliatyvioji pagalba yra pagrįsta įrodymais. Ji labai veiksminga - kančią dažnai galima sumažinti iki minimalaus lygio ar net visiškai pašalinti.
Kada reikalinga paliatyvioji slauga?
- Suaugusiems pacientams paliatyviąją pagalbą gydytojas skiria, kai išnaudotos visos gydymo galimybės, išskyrus tam tikras išimtis (chemoterapiją, spindulinę, biologinę ar hormonų terapiją, paliatyviąją chemoterapiją ar dializes).
- Maždaug pusei pacientų paliatyviosios pagalbos prireikia sergant onkologine liga. Taip pat ši pagalba gali būti reikalinga ir progresuojant demencijai, neurologinėms, širdies ar kitoms ligoms.
- Paliatyvioji pagalba reikalinga bet kuriuo sunkaus susirgimo metu, kai kyla fizinių, emocinių ar dvasinių iššūkių - ne tik paskutinėmis gyvenimo savaitėmis.
Ką apima paliatyvioji (terapinė) slauga?
Paliatyvioji pagalba apima medicininę priežiūrą, skausmo kontrolę, psichologinę ir dvasinę pagalbą, socialinę pagalbą pacientui ir jo šeimai. Teikiant psichologinę pagalbą padedama susitaikyti su liga ir jos baigtimi. Dvasinė pagalba: dažnai mažiausiai žinoma, tačiau labai svarbi. Kiekvienas žmogus turi teisę į dvasinę paramą - nepriklausomai nuo tikėjimo.
Įprastai yra malšinamas skausmas, pykinimas, šalinami kvėpavimo sutrikimai ir kiti varginantys simptomai, kuriuos jaučia pacientas. Naudojamos priemonės, leidžiančios išsaugoti paciento orumą, savarankiškumą, kuo aktyvesnį likusį gyvenimą. Suteikiama žinių apie paliatyviąją pagalbą, ligonio ir jo artimųjų pageidavimu gali būti teikiama dvasinė parama. Artimieji gali gauti psichologinę pagalbą paciento netekties ir gedėjimo laikotarpiu.
Kas teikia paliatyviąją pagalbą?
Paliatyviąją pagalbą teikia specialistų komanda: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas. Gali būti pasitelkiami ir kiti specialistai. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pagal kompetenciją teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas, kineziterapeutas.
Taip pat skaitykite: Terapinė slauga: apibrėžimas
Paliatyviosios pagalbos formos Lietuvoje
Iš PSDF biudžeto kompensuojamos trijų rūšių paliatyviosios pagalbos paslaugos: stacionarinės, ambulatorinės ir dienos stacionaro. Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą pacientai gali gauti namuose, socialinės globos įstaigoje, ugdymo įstaigoje arba darbovietėje.
Stacionarinė paliatyvioji pagalba
Stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Stacionarinė paliatyvioji pagalba fondo lėšomis apmokama neribojant jos teikimo trukmės - tiek, kiek reikia. Siuntimą stacionarinėms paliatyviosios pagalbos paslaugoms gauti išrašo gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į teisės aktuose numatytus paliatyviosios pagalbos kriterijus.
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba
Dienos stacionaro paliatyvioji pagalba skirta pacientams, kuriems reikia nuolatinės priežiūros, tačiau jie gali grįžti į namus vakarais. Dienos stacionaro paslaugas teikia specialistų komanda, į kurią paprastai įeina slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, socialinis darbuotojas, medicinos psichologas ir kineziterapeutas. Su paliatyviąja pagalba namuose gali būti derinama paliatyvioji pagalba dienos stacionare.
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba (namuose)
Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose yra teikiama kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba nėra tas pat, kas slaugos paslaugos namuose. Poliklinika ar šeimos klinika, prie kurios pacientas yra prisirašęs, privalo užtikrinti ambulatorinės paliatyviosios pagalbos teikimą. Ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose, išskyrus tuos atvejus, kai pacientai gauna namuose ambulatorinės slaugos paslaugas.
Kaip gauti paliatyviąją pagalbą?
- Norint gauti ligonių kasos apmokamą paliatyviąją pagalbą yra būtinas gydančiojo gydytojo siuntimas.
- Šias paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui turi teikti gydymo įstaiga, dėl jų sudariusi sutartį su ligonių kasa.
- PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa.
- Gydytojas, išrašydamas siuntimą, turi nurodyti bent 3 tokias įstaigas.
Kur paslaugos teikiamos ir kiek įstaigų teikia?
Ambulatorinę paliatyviąją pagalbą teikia 76 šalies gydymo įstaigos, stacionarinę - 73, dienos stacionaro - 17. PSD apdrausti žmonės gali patys pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norėtų gauti palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Įstaigų sąrašą rasite ligonių kasų interneto svetainėje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos slaugos įstaigų higiena
Finansavimas
Paliatyvioji pagalba apmokama iš PSDF biudžeto. Paliatyvioji pagalba - vis reikalingesnė, tad jai apmokėti iš fondo skiriama lėšų suma auga: užpernai skirta per 20 mln., pernai - daugiau kaip 27 mln., o šiemet - per 30 mln. Stacionarinė paliatyvioji pagalba fondo lėšomis apmokama neribojant jos teikimo trukmės - tiek, kiek reikia. Teikdama paliatyviąją pagalbą ligoninė turi pacientą aprūpinti reikiamomis medicinos pagalbos priemonėmis.
Priežiūros ir slaugos paslaugų vietos Lietuvoje
Lietuvoje galima gauti tiek stacionarinę, tiek dienos ar namų slaugą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės ir poreikių. Taip pat egzistuoja paliatyvioji bei socialinė slauga, skirta tiek sunkiai sergantiems, tiek senjorams ar neįgaliesiems, kuriems reikia pagalbos kasdieniame gyvenime. Ambulatorinė paliatyvioji pagalba namuose yra teikiama kiekvieną dieną nuo 8 iki 20 val. Be to, rekomenduojama, kad savivaldybėje būtų bent viena slaugytojo ir slaugytojo padėjėjo komanda, kuri užtikrintų pagalbą likusiu laiku, jeigu jos prireiktų.
Skirtumas tarp paliatyviosios pagalbos ir kitų slaugos rūšių
- Stacionarinė slauga - skirta žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra ir kasdienė pagalba.
- Dienos stacionaras - skirta reabilitacijai ar laikinam gydymui, kai pacientas gali grįžti namo vakare.
- Slauga namuose - medicininės slaugos procedūros paciento namuose.
- Paliatyvioji slauga - skirta nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti skausmą; gali būti teikiama namuose, dienos stacionare arba stacionare.
- Socialinė slauga - ne medicininė pagalba, pvz., buities paslaugos, dienos centrai, palyda į gydymo įstaigas.
Praktinis pavyzdys: slaugos istorija ir planas
Pavyzdžiui, pacientė L.S. (gimusi 1952 m.) hospitalizuota į VULSK. Diagnozė: padariniai po galvos smegenų infarkto, hipertenzinė kardiomiopatija, padariniai po galvos smegenų traumos. Pacientės kojos labai nusilpusios, todėl ji negali vaikščioti; jei reikalinga pagalbinė priemonė - vežimėlis. Kvėpavimo dažnis geras (15 k./min.), ritmiškas. Odos būklė gera, drėgna, oda be pažeidimų. Pulsas yra normalus, tačiau AKS yra padidėjęs. Gydytojo paskiriami medikamentai mažinantys kraujospūdį, širdies ir kvėpavimo veiklą reguliuojančiais ir smegenų pabrinkimą mažinančiais vaistais. Reguliuoti mitybą (mažinti vartojamos druskos kiekį, palaikyti pakankamą kalio kiekį, valgyti daugiau daržovių ir vaisių, maistas lengvai virškinamas, maistas turi būti neriebus). Pacientės šeimos gydytojas, išrašydamas siuntimą gauti ASPN, Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje užpildo elektroninę siuntimo formą.
Paciento priežiūros planas (pavyzdys)
- Gyvybinių funkcijų stebėjimas: kvėpavimas, pulsas, AKS.
- Mobilumo užtikrinimas: vežimėlis, lovos apsaugos priemonės, pragulų prevencija.
- Simptomų valdymas: skausmo, pykinimo, dusulio mažinimas.
- Mitybos ir skysčių režimas: sumažintas druskos kiekis, pakankamas kalio kiekis, neriebus maistas.
- Psichologinė ir dvasinė parama: pokalbiai, konsultacijos, artimos šeimos įtraukimas.
- Socialinė pagalba: šeimos narių informavimas apie galimas išmokas ir socialines paslaugas.
Nauda pacientui ir artimiesiems
Ankstyvoji paliatyvioji priežiūra gali pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti nerimą ir depresiją, pagerinti komunikaciją su gydytojais, o kai kuriais atvejais net turėti teigiamą įtaką išgyvenamumui. Ji padeda šeimai geriau suprasti, kas vyksta, sumažina neapibrėžtumą, kaltės jausmą ir emocinę įtampą. Pacientai gauna daugiau informacijos apie ligą, jos eigą ir galimas išeitis, todėl gali apsvarstyti, kas jiems svarbiausia.
Dokumentai ir socialinės garantijos slaugant artimąjį
Slaugant artimąjį namuose ar ieškant jam tinkamos priežiūros, svarbu žinoti apie galimas socialines garantijas ir valstybės teikiamas išmokas. Ligos išmoka slaugant šeimos narį: jei dėl artimojo slaugos prarandate darbo pajamas, galite gauti ligos išmoką. Tam būtina gauti gydytojo išduotą nedarbingumo pažymėjimą dėl šeimos nario slaugos, turėti bent 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba 6 mėnesius per pastaruosius 24 mėnesius, ir būti apdraustam ligos socialiniu draudimu.
Taip pat skaitykite: Apie Viktorijos Piscalkienės "Chirurginę Slaugą"
Socialinės garantijos nedirbantiems, bet slaugantiems šeimos narį: jei nesate sukakę senatvės pensijos amžiaus ir slaugote artimąjį su negalia namuose, valstybė jus draudžia pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Svarbu, kad jūsų ir slaugomo asmens gyvenamoji vieta būtų deklaruota Lietuvoje ir kad neturėtumėte draudžiamųjų pajamų arba jos būtų mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga.
Kaip kreiptis dėl socialinių paslaugų?
Norėdami gauti pagalbą slaugant artimąjį, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ar seniūniją. Galimos paslaugos: pagalba į namus, dienos socialinė globa, integrali pagalba namuose, laikino atokvėpio paslauga. Rekomenduojama tiesiogiai kreiptis į savo savivaldybę arba „Sodrą“ dėl konkrečių reikalavimų ir procedūrų.
Etika ir požiūris į paliatyviąją pagalbą
Paliatyvioji priežiūra skirta ne ligai, o žmogui. Tai nėra pasidavimas. Paliatyvioji medicina skirta palengvinti žmogaus gyvenimą, kontroliuoti skausmą, kad nebūtų kančios, suvaldyti kitus šalutinius gydymo poveikius, gerinti gyvenimo kokybę, įsiklausant į žmogaus fizinius, emocinius ir dvasinius poreikius, taip išsaugant jo orumą visais gyvenimo etapais. Svarbu, kad pacientas ir artimieji būtų įtraukti į sprendimus: jeigu pacientas gali išreikšti savo valią, jo sprendimas yra pagrindinis.
Svarbios žinutės
- Paliatyvioji pagalba yra kompleksinė: medicininė, psichologinė, socialinė ir dvasinė.
- Ji gali būti pradėta anksti ir derinama su aktyviu gydymu.
- Gydytojas nusprendžia, kokios rūšies paliatyvioji pagalba reikalinga, o ambulatorinę paslaugą galima gauti namuose.
- Pacientai ir šeimos turi teisę į informaciją, paramą ir orumą viso ligos eigos metu.