Šiuolaikiniame pasaulyje, laikinasis nedarbingumas yra svarbi socialinė ir ekonominė problema. Pasaulyje dėl laikinojo nedarbingumo kasmet prarandamos milžiniškos lėšos. Praėjusiais metais Lietuvoje išduota 773 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų, pagal juos išmokėta daugiau kaip 503 mln. litų ligos pašalpų. Ligos socialinis draudimas, užtikrinantis asmenims kompensaciją už laikinojo nedarbingumo metu prarastas darbo pajamas, vis dažniau tampa jo naudotojų piktnaudžiavimo priežastimi.
Laikinojo Nedarbingumo Samprata ir Teoriniai Modeliai
Laikinasis nedarbingumas daugiausiai tyrinėtas vadovaujantis registruotais sergamumo duomenimis, pateiktais organizacijų, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų, Valstybinės socialinio draudimo bendrovės ar draudimo bendrovių duomenimis. Tačiau tyrėjai taip ir nesuformulavo aiškaus laikinojo nedarbingumo apibrėžimo. Alexanderson (1998) nurodo, kad daugelyje atliktų tyrimų laikinojo nedarbingumo tipas (dėl ligos) nėra aiškiai suformuluotas. Laikinasis nedarbingumas yra kompleksinis reiškinys, kuris yra stipriai įtakojamas ir kitų, ne tik sveikatos, veiksnių.
Su sveikata susijusi laikinojo nedarbingumo formuluotė - "ligos pasekoje atsiradęs darbingumo sutrikdymas" - pernelyg abstrakti. Taip pat yra kiti veiksniai, kurie veikia asmeniniame lygyje, pavyzdžiui, asmens įsitikinimai dėl jo sveikatos būklės, ligos pobūdis ir įprotis sirgti, motyvacija darbui, pasitenkinimas darbu, kurie atlieka vaidmenį sprendimo priėmimo procese. Buvo nustatyta, kad nemažai darbuotojų ateis į darbą, kai kiti tokiomis pat sąlygomis pasirinks sirgti. Nedarbingumas gali būti vertinamas iš kelių skirtingų perspektyvų: socialinės, ekonominės, vadybinės, sveikatos priežiūros, darbuotojo bei profsąjungų. Retai įvairūs skirtingi faktoriai, kurie turi įtakos nedarbingumui, bei šios perspektyvos nagrinėjami kartu.
Faktoriai, Įtakojantys Laikinąjį Nedarbingumą
Šis darbo rinkos ir kapitalistinės visuomenės kontekste. Jie sutelkė dėmesį į tai, kaip šį reiškinį įtakoja ligos pašalpos ir socialinio draudimo sistemos. Bandė paaiškinti, kaip laikinąjį nedarbingumą įtakoja didelis ekonominis nuosmukis, pramonės silpnėjimas, socialiniai ir ekonominiai skirtumai, ir kiti veiksniai, tokie kaip lytis, etninės grupės, bei regionininis paplitimas.
Psichologai ištyrė individualius faktorius, tokius kaip asmenybė, įtampa darbe, darbingumas ir pravaikštos, pasitenkinimas darbu, taip pat ryšį tarp trumpalaikio ir ilgalaikio nedarbingumo ir socialinių aplinkybių, darbo sąlygų, ir lyties. Be to, buvo paaiškinta psichosocialiniai veiksniai, socialinės paramos, vedybinio statuso, streso, ir psichikos ligų įtaka.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Yra daug laikinojo nedarbingumo vertinimo būdų, naudojamų moksliniuose tyrimuose, taip pat valstybiniuose ir darbdavių registruose.
Buvo sutarta, jog skirtingi laikinojo nedarbingumo rodikliai paaiškina skirtingus laikinojo nedarbingumo kaip reiškinio aspektus. Laikinojo nedarbingumo dažnumas vertinamas kaip savanoriškas asmens pasirinkimas, kai sveikatos būklė mažiau imponuoja, tuo tarpu laikinojo nedarbingumo trukmė vertinama kaip priverstinis nedarbingumas, atsiradęs dėl ligos ar susižalojimo. Tačiau diskutuotina, ar ilgas nedarbingumo pažymėjimas geriau atspindi asmens sveikatos būklę nei trumpalaikiai, kurie taip pat dažnai įtakojami daugybės kitų veiksnių (Marmota et al., 1995). Svarbu atsižvelgti į tai, ar kalbama apie trumpalaikį ar ilgalaikį nedarbingumą.
Pavyzdžiui, žemesnis socialinis sluoksnis yra rodiklis koreliatyvus labiau ilgalaikiam nei trumpalaikiam nedarbingumui (pvz., Vahtera et al., 1996). Būtent todėl daugelyje mokslinių tyrimų trumpalaikis ir ilgalaikis nedarbingumas tiriami atskirai. Šiuo metu laikinojo nedarbingumo vertinimas yra sutartinis ir priklauso nuo atitinkamos šalies politikos. Hensing et al. (1998) pažymi, kad ne visada pasirinkti laikinojo nedarbingumo vertinimo metodai susiję su atliekamų tyrimų tikslais, ir tik keletu atveju bandyta atrasti sąsajas tarp skirtingų nedarbingumo pažymėjimų rodiklių įvairiose grupėse. Kitoje šalyje gali būti sudėtinga, nes naudojamos skirtingos laikinojo nedarbingumo sąvokos, skirtingi įtraukimo į vertinimą kriterijai, skirtingos palyginamosios populiacijos ir reikalingų duomenų surinkimo būdai bei tikslumas.
Laikinojo Nedarbingumo Politikos Įgyvendimas Lietuvoje
Per pastarąjį dešimtmetį daugelyje ES šalių buvo vykdomi teisės aktų pakeitimai, reglamentuojantys socialinių išmokų dydį pirmuoju laikinojo nedarbingumo dėl ligos laikotarpiu. Tai leido pirmines ligos pašalpas nuo valstybės perkelti mokėti darbdaviui, kuris, kaip manoma, turi daugiau galimybių tiesiogiai kontroliuoti laikinąjį nedarbingumą. Kai kuriose šalyse pradinė laikinojo nedarbingumo pašalpa buvo visai panaikinta, panaikinant mokėjimą už pirmąją ar pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas, o susirgus pakartotinai - mokama sumažinta ligos pašalpa.
Danijos vyriausybė pradėjo programą pavadintą "Social engagement of companies", kuria siekiama sumažinti ilgalaikį sergamumą ir nedarbingumą. Norvegijos vyriausybė ir socialinės institucijos pasirašė susitarimą dėl nacionalinės kampanijos, siekiant sumažinti laikinąjį nedarbingumą. 1994 metais, Olandijos vyriausybė priėmė įstatymą, reikalaujantį darbdaviams samdyti sertifikuotus profesinės sveikatos priežiūros specialistus, siekiant padėti jiems valdyti laikinąjį nedarbingumą.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Šiaulių Krašto Laikinojo Nedarbingumo Tendencijos
Šioje dalyje analizuojamos Šiaulių krašto laikinojo nedarbingumo tendencijos, laikinojo nedarbingumo lygis, trukmė, dažnis ir jų priklausomybė nuo demografinių ir sveikatos veiksnių. Taip pat vertinamas piktnaudžiavimo laikinuoju nedarbingumu lygis ir priežastys, bei vykdoma laikinojo nedarbingumo kontrolė.
Remiantis "Sodros" duomenimis (2008 m.), vykdant laikinojo nedarbingumo kontrolę per pirmąjį aštuonių mėnesių pusmetį darbingumo patikrinimui buvo iškviesti beveik 8,5 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų asmenų. Beveik pusė iš jų staiga pasveiko dar iki patikrinimo, dar apie 12,5 proc. pakviestų asmenų pripažinti darbingais posėdžio metu.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
tags: #nedarbingumas #kaip #daznai