Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Visgi, šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.
Artėjant šaltajam sezonui, kai dažnėja peršalimo ligos, daugėja ir laikino nedarbingumo atvejų. „Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič teigimu, daugiausia nedarbingumo pažymėjimų išduodama būtent šaltuoju metų laiku, lapkričio-vasario mėnesiais.
Palyginti, 2024 metais daugiausia nedarbingumo pažymėjimų išduota taip pat sausį - tuomet jų buvo 244 tūkst. Užpernai liepą išduota 169 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų“, - komentavo M. Kai žmonėms išduodama daugiau nedarbingumo pažymėjimų, atitinkamai didėja ir ligos išmokoms skiriama suma.
„Pavyzdžiui, šių metų sausį „Sodra“ išmokėjo 50 mln. eurų ligos išmokų, o liepą - 42 mln. eurų“, - pastebėjo M. Ligos išmokos dydis priklauso nuo kiekvieno žmogaus pajamų ir nuo to, kiek laiko jis buvo nedarbingas.
Koks yra maksimalus nedarbingumo laikotarpis Lietuvoje?
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes).
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
- Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų.
- Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).).
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Ligos išmokos. Jos mokamos iki darbingumo atgavimo dienos arba darbingumo lygio nustatymo dienos.
- Slaugant sergantį šeimos narį. Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui.
Atkreipkite dėmesį, kad šie terminai gali skirtis priklausomai nuo individualių aplinkybių ir sveikatos būklės, todėl visada rekomenduojama konsultuotis su gydančiu gydytoju dėl konkrečios situacijos.
Ar skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai?
Taip, skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Ūminės ligos gydomos trumpiau (pvz., gripas - savaitė ar dvi), o lėtinės - ilgesnį laiką arba visą gyvenimą (pvz., diabetas).
Chirurginės ligos turi prieš ir pooperacinius terminus, bakterinių infekcijų gydymas antibiotikais paprastai trunka kelias dienas ar savaites, o onkologinių ligų gydymas gali tęstis mėnesius ar metus pagal nustatytus gydymo protokolus.
Taip pat skaitykite: Seimo ir Prezidento Rinkimų Balsavimo Gidas
Ką daryti, kai išnaudojami nustatyti maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai, o gydymas dar tęsiamas?
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo.
Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).
Ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko?
Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.
Kokie galimi maksimalūs laikino nedarbingumo suteikimo terminai slaugai?
Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas.
Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
Taip pat skaitykite: Patikrinkite savo nedarbingumo pažymėjimą
Ką daryti pasibaigus šiam laikotarpiui?
Pasibaigus gydymo laikotarpiui reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų - stebėti organizmo būklę, atlikti reikalingus tyrimus arba reguliariai tikrinti sveikatą.
Jei simptomai išlieka tie patys arba atsiranda naujų, būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir gydymo koregavimo. Taip pat svarbu laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta ligos atsinaujinimo.
Ar visi gauna ligos išmoką?
Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Tai užtikrina, kad darbuotojai, susidūrę su sveikatos problemomis, galėtų gauti finansinę paramą ir nesijaustų finansiškai nesaugūs.
Kaip gauti ligos išmoką?
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių.
Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka visus socialinio draudimo reikalavimus ir pateikia visus reikalingus dokumentus. Tai užtikrina, kad ligos išmoką gaus tik tie, kuriems ji tikrai priklauso.
Kokios yra išmokos už laikinai netektą darbingumą?
Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.
Ligos išmokos dydis priklauso nuo to, ar ji mokama darbdavio, ar „Sodros“; darbdavys moka 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio už pirmas 2 ligos dienas, o „Sodra“ - nuo trečios ligos dienos moka 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, o uždraudimo metu, karantino ar ekstremaliosios situacijos metu - 77,58 %.
Taip, ligos išmokos yra laikomos pajamomis ir turi būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau GPM paprastai būna jau išskaičiuotas.
Nedarbingumas nuotoliu
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) numatytą tvarką, sergamumui COVID-19, gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 100 tūkst. gyventojų. Tiesa, galimybė gydytojui išduoti nedarbingumą nuotoliu nėra prievolė ar būtinas dalykas pacientui pageidaujant.
„Kokiu būdu išduoti nedarbingumo pažymėjimą (nuotolinės ar kontaktinės konsultacijos metu), sprendžia gydytojas, ne pacientas“, - nurodė ministerija.
Kaip portalui tv3.lt komentavo Vilniaus rajono poliklinikos direktoriaus pavaduotoja medicinai Daiva Šapranauskienė, padidėjusio sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga laikotarpiu asmeniui pasireiškus užkrečiamosios ligos požymiams, elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai gydytojo sprendimu gali būti išduoti nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu.
„Tačiau pasikeitus paciento sveikatos būklei gydytojas dėl paciento laikinojo nedarbingumo sprendžia tiesioginės konsultacijos metu. Apie asmens laikinąjį nedarbingumą, jo trukmę sprendžia gydantis gydytojas, įvertinęs sergančio asmens sveikatos būklę“, - nurodė ji.
Centro poliklinikos šeimos gydytojo Irmanto Aleksos aiškinimu, išduoti nedarbingumą nuotoliniu būdu tokiais atvejais galima tik iki 4 dienų. Ligai patvirtinti namie atlikto greitojo testo nuotraukos nebereikia, kaip buvo prašoma pandemijos metu.
Paklaustas, kaip dažnai nedarbingumas peršalus išduodamas būtent nuotoliniu būdu, pašnekovas teigė, kad viskas priklauso nuo gydytojo ir paciento santykio.
Jei gydytojas reikalauja paciento atvykti gyvai, jis tą privalo padaryti, kitu atveju nedarbingumas nebus išduotas.
„Yra pacientų, kuriais galbūt ir nepasitikime, tikrai reikalaujame atvykimo objektyviai apžiūrai. Bet yra pacientų, kuriais tikrai pasitikime ir galime išduoti nedarbingumą nuotoliniu būdu. Bet jei gydytojas reikalauja paciento atvykti gyvai, jis tą visada privalo padaryti, kitu atveju nedarbingumas išduotas nebus. Gydytojo teisė yra jį išduoti kontaktiniu būdu ir viskas priklauso nuo jo sprendimo“, - komentavo pašnekovas.
Kada nedarbingumą gali išduoti ir slaugytojas?
Pernai pasikeitus tvarkai nedarbingumo pažymėjimus gali išduoti ir slaugytojai.
„Bendrosios praktikos slaugytojai ir išplėstinės praktikos slaugytojai gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą, jeigu testu yra patvirtintos COVID-19 ar gripo virusinės infekcijos. Taip pat jį galima išduoti šeimos nariui, sergančiam COVID-19 ar gripo virusine infekcija, slaugyti. Šioms infekcijoms patvirtinti sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti atliktas greitasis SARS-CoV-2 antigeno testas ar gripo testas. Šiais atvejai nedarbingumo pažymėjimus slaugytojai gali išduoti ne ilgesniam nei 7 kalendorinių dienų laikotarpiui“, - komentavo D. Šapranauskienė.
Ligai tęsiantis ilgiau nei 7 kalendorines dienas, pacientą turi konsultuoti ir nedarbingumo pažymėjimą išduoti gydytojas.
Pasak I. Aleksos, slaugytojai gali išrašyti ir antivirusinius vaistus susirgus gripu.
„Nuo gripo pirmomis ligos dienomis, jei nuo simptomų pradžios nepraėjo daugiau kaip 48 val. tikrai skiriami antivirusiniai vaistai. COVID-19 infekcijos atveju dažniausiai yra simptominis gydymas. Rizikos grupėms skiriant vaistus nuo COVID-19 vertiname rizikos veiksnius“, - sakė gydytojas.
Daugėjant sergančiųjų mastui poliklinikos laikosi dar pandemijos laiku buvusios įprastos praktikos atskirti karščiuojančių pacientų srautus.
„Šiuo metu matome išaugusį sergančiųjų viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis skaičių, taip pat ir COVID-19 atvejų padidėjimą. Tačiau situacija yra valdoma, poliklinika dirba įprastu režimu. Karščiuojantys, besikreipiantys tą pačią dieną yra konsultuojami priėmimo skyriuje arba gydančio šeimos gydytojo atskirai tam skirtu laiku“, - komentavo Vilniaus rajono poliklinikos atstovė.
Šeimos gydytojas I. Aleksa pasakojo, kad iš esmės pas visus gydytojus numatytas laikas yra vienodas, kada yra priimami karščiuojantys pacientai.
„Poliklinikoje organizuojame darbą taip, kad tam tikromis valandomis priimami tik ūmiai susirgę pacientai, pas visus gydytojus tas laikas yra vienodas tam, kad būtų kaip įmanoma labiau užtikrinti sveikų ir sergančių pacientų srautų maišymąsi“, - pabrėžė jis.
Kur sergančiųjų daugiausiai?
Naujausiais Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 6-12 d. (41-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1117,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Prieš savaitę sergamumas buvo nežymiai didesnis - 1139,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis šių metų 41-ąją savaitę registruotas Telšių apskrityje, didžiausias - Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė.
Lyginant šių metų 41-osios savaitės sergamumo duomenis su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad bendras susirgimų gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos atvejų skaičius išliko panašus. Praėjusią (41-ąją) savaitę Lietuvoje dėl gripo buvo hospitalizuoti 5 asmenys, dėl COVID-19 ligos - 105 asmenys, iš kurių 2 buvo gydomi intensyviosios terapijos skyriuose. Nuo gripo mirties atvejų nefiksuota, nuo COVID-19 ligos - 4 mirties atvejai. Asmenys priklausė 70-79 (1 asmuo) ir 80-89 (3 asmenys) amžiaus grupėms.
Žingsnis link individualios veiklos
Dėl nedarbingumo laikotarpio apribojimų ir galimų neapibrėžtumų daug žmonių pradeda svarstyti savo verslo galimybes. Pradėjus individualią veiklą, atsiveria galimybė dirbti savarankiškai ir lankstesniu grafiku.
Mintis apie individualios veiklos ar nuosavo verslo pradžią gali gąsdinti, tačiau iš tiesų individuali veikla turi nemažai privalumų, palyginus su darbu pagal darbo santykių sutartį.
- Lankstumas. Galite dirbti patogiu laiku, derinant veiklą su sveikatos būkle ar kitais poreikiais.
- Mažesnė priklausomybė nuo išmokų. Turėdami nuosavą veiklą, esate mažiau priklausomi nuo nedarbingumo pašalpos išmokų.
- Atsakomybės augimas. Savarankiškas darbas padeda stiprinti atsakomybės ir organizuotumo įgūdžius.
Jeigu planuojate pradėti individualią veiklą - Sąskaita123.lt yra naudingas įrankis, kuris padeda efektyviai spręsti buhalterinius klausimus. Platforma leidžia išrašyti sąskaitas vos keliais paspaudimais.
Papildoma informacija
Bedarbiams, kuriems paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesiams, jeigu asmeniui nepaskirta išankstinė senatvės pensija pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymą (iki 2017 m. gruodžio 31 d.) arba pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą (nuo 2018 m. sausio 1 d.).
Bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, ir bedarbiams, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose dienos stacionaro ar stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, abstinencijos būklę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir (ar) priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sindromą, mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka.