Socialinė-pilietinė veikla yra mokymosi turinio dalis, atliekama laisvu nuo pamokų metu. Šis laikas nėra įskaičiuojamas į mokinio mokymosi krūvį. Mokiniui pageidaujant ši veikla gali būti vykdoma ir mokinių atostogų metu. Ji turi būti atlikta iki ugdymo proceso pabaigos. Pagal vidurinio ugdymo programą besimokantis mokinys socialinę-pilietinę veiklą gali atlikti iki mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pabaigos.
Socialinės-pilietinės veiklos sritis ir vietą renkasi mokinys. Rekomenduojama 30 procentų socialinės-pilietinės veiklos atlikti mokykloje. Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. VII.
Tyrimo problema yra nesistemingas, daugeliu atveju neprasmingas ir mokinius mažai motyvuojantis socialinės-pilietinės veiklos organizavimo procesas. Tyrimo objektas - socialinės-pilietinės veiklos organizavimo procesas. Tyrimo metodologinė kryptis - kokybinė, tipas - veiklos tyrimas. Duomenų surinkimui naudoti trys metodai: mokslinės literatūros analizė, refleksija ir focus grupės interviu.
Tyrimo metu, organizuojant socialinę-pilietinę veiklą vienoje penktoje klasėje, buvo taikomas service learning modelis, apimantis penkis etapus: tyrimą, pasiruošimą, veiksmą, refleksiją ir demonstraciją. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje nepakankamai reglamentuota socialinė-pilietinė veikla lemia nemažai iššūkių, organizuojant šią ugdymo dalį mokyklose, nes trūksta aiškios sistemos, konkrečių, pamatuojamų tikslų, vertinimo/įsivertinimo galimybės numatymo.
Taikant Tarptautinio bakalaureato service learning modelį socialinės-pilietinės veiklos organizavime ir surinkus tyrimo duomenis pastebėta, kad socialinės-pilietinės veiklos organizavimo ir įgyvendinimo sistema tapo aiškesnė, mokiniai noriai įgyvendino savo veiklas, tai lėmė, kad socialinė-pilietinė veikla tapo prasmingesne ugdymo dalimi. Nustatyta, kad mokiniams pasirinkti veiklas ypač padėjo „Asmeninio profilio“ klausimynas, kad mažiausiai suprantamas yra refleksijos etapas ir nepriimtina rašytinė refleksijos forma, tačiau demonstracijos etapas atskleidė, kad mokiniai puikiai geba reflektuoti ir įžvelgti savo įgyvendintos veiklos naudą sau ir kitiems/aplinkai.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Rekomendacijos ir Gairės:
- Rekomendacijos dėl darbo su jaunimu organizavimo ugdymo įstaigose
- Rekomendacijos atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių veiklos kokybės užtikrinimui
- Rekomendacijos dėl duomenų apie neaktyvius jaunus žmones savivaldybėse rinkimo ir ataskaitų teikimo
- Rekomendacijos dėl jaunimo infrastruktūros sąvokos naudojimo
- Rekomendacijos dėl lankytojų skaičiavimo atviruosiuose jaunimo centruose ir atvirosiose jaunimo erdvėse
- Rekomendacijos dėl išmaniojo darbo su jaunimu metodų 2020 m.
- Darbo su jaunimu gairės (atnaujintos 2020 m.)
- Rekomendacijos Jaunimo informavimo ir konsultavimo kokybei užtikrinti
- Rekomendacijos dėl specializuoto jaunimo informavimo ir konsultavimo temų
- JIK veiklos vadovas.
Jaunimo Problematikos Tyrimai Savivaldybėse (2010 m.):
- Jonavos raj.
- Kelmės raj.
- Klaipėdos m.
- Lazdijų raj.
- Skuodo raj.
- Šiaulių m.
- Telšių raj.
Metodinė medžiaga:
- Metodika, reikalinga jaunimo problematikos tyrimams savivaldybėse atlikti (2012 m.)
- Ilgalaikė jaunimo problematikos tyrimų koncepcija (2012 m.)
- Nacionalinė jaunimo organizacijų veiklos kokybės gerinimo metodika (2010 m.)
- Finansuojamų jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklos stebėsenos ir kokybės kontrolės sistema (2010 m.)
- Rekomendacija savivaldybėms dėl jaunimo politikos savivaldybėse ilgalaikės veiksmų programos sudarymo (2010 m.)
- Kompleksinės pagalbos priemonės neorganizuotam jaunimui (2012 m.)
- Jaunimo organzacijų mokymų vadovų ruošimo programa (2010 m.)
- Jaunimo darbuotojų sertifikavimo metodika (2012 m. galutinė)
Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami. Apie mokslo metais atsiradusius mokinių mokymosi sunkumus dalyko mokytojai informuoja grupės vadovus. Plungės TVM socialinės pedagoginės pagalba teikiama pagal direktoriaus įsakymu 2015 m. lapkričio 4 d. Nr.V1-91 patvirtintą socialinės pedagoginės pagalbos mokiniui teikimo aprašą. Grupės vadovai informuoja švietimo pagalbos specialistus, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. Mokymosi pagalbą mokykloje mokiniui suteikia dalyko mokytojas, grupės vadovas, socialinė pedagogė, psichologė ir pačių mokinių pagalba kitiems mokiniams. Pagalba mokiniui gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Jų trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas. Ją galima teikti individualiai ar sudarant mokinių grupes, kuriems reikia tokio pobūdžio pagalbos. Pagalba integruojama į mokymo (si) procesą. Dalyko mokytojai pritaiko tinkamas užduotis, metodikas. Yra skiriamos konsultacijos.
2025-2026 m. m. Mokiniams pagal poreikį teikiamos įvairios trukmės ir dažnumo grupinės ir individualios konsultacijos. Konsultacijas veda ne tik grupę mokantis mokytojas, bet ir kiti atitinkamo dalyko mokytojai. Esant galimybei mokykla organizuoja mokymosi pagalbą namų darbų užduotims atlikti, tokiu atveju gali būti įtraukiami ir vyresnių klasių mokiniai.
Bendradarbiavimo su mokinių tėvais tikslas - siekti kiekvieno mokinio asmeninės pažangos, informuoti tėvus apie vaiko ugdymosi pažangą ir pasiekimus, elgesį, suteikti jiems pedagoginių bei psichologinių žinių apie vaiko augimą, vystymąsi, kintančius poreikius, galimas bendravimo problemas ir jų sprendimo galimybes, įtraukti tėvus į mokyklos savivaldą, ugdymo proceso planavimą bei vertinimą, telkti draugišką bendruomenę. Bendradarbiavimą su tėvais (globėjais) reglamentuoja patvirtintas mokyklos direktoriaus įsakymu 2020 m. rugsėjo 4 d. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą elektroniniame dienyne TAMO, mokyklos internetinės svetainės skiltyje „Tėvams“. Tėvai sistemingai gauna informaciją apie vaiko ugdymąsi iš grupės vadovų, dalykų mokytojų, pagalbos specialistų ar mokyklos administracijos dalyvaudami tėvų susirinkimuose ar individualių pokalbių metu. Grįžtamasis informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimas tarp mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) užtikrinamas individualių pokalbių, apsilankymų mokykloje, tėvų susirinkimų bei vykdomų apklausų metu.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Bendradarbiavimo su tėvais formos: klasių tėvų susirinkimai, susitikimai su dalykų mokytojais (2025 m. lapkričio mėn., 2026 m.
Socialinės-pilietinės veiklos organizavimo pavyzdys (service learning modelis):
- Tyrimas: Problemos identifikavimas bendruomenėje.
- Pasiruošimas: Planavimas ir resursų paieška.
- Veiksmas: Veiklos įgyvendinimas.
- Refleksija: Patirties analizė ir įsivertinimas.
- Demonstracija: Rezultatų pristatymas ir pasidalinimas.
Valstybės nustatytos švenčių dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių. Mokinys gali keisti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos dalykų programos kursą ir (ar) pasirinktus dalykus, iš kurių organizuojami VBE I dalys, I kurse iki einamųjų mokslo metų sausio 30 d. ir II kurse iki einamųjų mokslo metų lapkričio 14 d. Dalyko, dalyko programos kurso keitimas I kurse po sausio 30 d. galimas mokyklos nustatyta tvarka.
XII. Vertinant mokinių pažangą ir pasiekimus ugdymo procese vadovaujam...
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #del #socialines #pilietines #veiklos #organizavimo #ir