Specialistai paaiškino, kas nutinka, jei darbuotojas suserga prieš atostogas ar jų metu, kaip nusikelia atostogų dienos, kaip jos skaičiuojamos. Pašnekovai pabrėžia, kad pasiėmus biuletenį išvykti atostogauti yra draudima. „Sodra“ įvardijo, kad sergant atostogų metu gyventojai taip pat gali gauti ligos išmoką, kuri gali siekti ir 2343,14 euro per mėnesį. Ką apie tai sako Darbo kodeksas?
Kas numato Darbo kodeksas dėl atostogų ir nedarbingumo?
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovų teigimu, Darbo kodekse (DK) nustatyta, kad, jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, jau suteiktos kasmetinės atostogos tam laikotarpiui perkeliamos šiais atvejais, kai: asmuo yra laikinai nedarbingas; asmuo naudojasi teise į tikslines atostogas, t. y. nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi ir kt.; asmeniui suteikiamos nemokamos atostogos. Jeigu minėtos aplinkybės atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu šios aplinkybės atsirado naudojantis kasmetinėmis atostogomis, darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
VDI paaiškinimu, tais atvejais, kai darbuotojas suserga iki numatytų kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinės atostogos suteikiamos iš karto po laikinojo nedarbingumo pabaigos, nebent darbuotojas serga visą jam numatytų kasmetinių atostogų laikotarpį. Tokiu atveju, kasmetinės atostogos perkeliamos kitu šalių sulygtu laiku. Kada gali būti panaudotos prarastos atostogų dienos? Jeigu laikinasis nedarbingumas baigiasi numatytų suteikti atostogų laikotarpiu, atostogų pradžia laikoma pirmąją dieną po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Pavyzdžiui, jeigu kasmetinės atostogos nuo gegužės 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo gegužės 5 d. suserga ir tęsia laikinojo nedarbingumą iki gegužės 11 d. - kasmetinių atostogų pradžia laikoma 12 d.
„Nesvarbu, kur ir kada susergama - atostogos nėra dingusios; jos gali būti perkeltos arba pratęstos, o likę laikotarpiai turi būti derinami su darbdaviu.“
Nedarbingumo pradžia prieš atostogų pradžią ir jų pratęsimas
VDI atstovų aiškinimu, kai darbuotojas suserga iki atostogų pradžios, kasmetinės atostogos suteikiamos iš karto po laikinojo nedarbingumo pabaigos, nebent darbuotojas serga visą visą numatytų atostogų laikotarpį. Jei susergama, kai atostogos jau prasidėjusios, nepanaudota dalis suteikiama kitu laiku, tarpu šalių sutartyje numatytą laiką. Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl perkelimo arba papildomo laiko. Pašnekovai pabrėžia, kad darbuotojo valia pratęsti kasmetines atostogas gali būti išreikšta raštu.
Taip pat skaitykite: Darbo kodeksas: nedarbingumas per atostogas
Apibendrinant, DK 129 straipsnis reglamentuoja situacijas, kai nedarbingumas atsiranda prieš ar per atostogas, ir kaip tai įtakoja atostogų laiką bei jų skaičiavimą: tai yra perkeliamas laikotarpis, suteikiama nauja datos, arba įrašoma kita susitarimo forma.
Kada gali būti panaudotos prarastos atostogų dienos?
Jeigu darbuotojui laikinasis nedarbingumas baigiasi numatytų suteikti atostogų laikotarpiu, atostogų pradžia laikoma pirmą dieną po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Panaudota atostogų dalis lieka nepanaudota, o likusi dalis gali būti perkelta arba išnaudota kitu šalių sutartu laiku. Jei darbuotojas suserga gegužės 5 d. ir serga iki gegužės 22 d. - kasmetinės atostogos nukeliamos kitam laikui.
Kaip skaičiuojama ligos išmoka
Sodros komunikacijos skyriaus patarėjos paaiškino, kad ligos išmoka už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas moka darbdavys, o nuo trečiosios dienos - „Sodra“. Išmokos dydis priklauso nuo draudžiamųjų pajamų per pastaruosius tris mėnesius. Minimalios išmokos dydžiai nustatomi pagal šalies VDU. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti nėra didesnis už dviejų šalies VDU dydžių, galiojančių prieš nedarbingumo atsiradimo mėnesį. Pavyzdžiui, 2023 m. balandžio mėnesį maksimali mėnesio išmoka gali būti 2343,14 euro.
Vidutinė ligos išmoka per vieną dieną (priklausomai nuo įstatymų ir vidutinių pajamų) siekia apie 43 eurus, o vidutinė išmokos trukmė - apie 9,4 darbo dienos per metus. Ligos išmokos turi „grindis“ ir „lubas“: jos priklauso nuo konkretaus gavėjo pajamų, tačiau nustatyta minimalioji ir maksimalioji ribos.
Ką daryti, jei susergama atostogų metu
- Nedarbingumo pažymėjimas nėra tik priemonė pratęsti atostogas. Tai medicininis dokumentas, patvirtinantis laikinojo nedarbingumo buvimą. Jei susergama, būtina kreiptis į gydytoją ir gauti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą.
- Automatinio atostogų pratęsimo nėra. Darbdavys ir darbuotojas turi suderinti nepanaudotos atostogų dalies panaudojimo laiką atskirai.
- Darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas sirgdamas dirbtų ar pažeistų gydytojo nurodymus. Norintys toliau gauti ligos išmoką turėtų būti laikytis gydytojo nurodymų.
- Jei atostogos yra perkeliamos, darbuotojas turi informuoti darbdavį apie savo norą perkelti ar pratęsti atostogas raštu arba kaip įstaigoje priimta forma.
- Darbdavys gali sustabdyti ar įšaldyti darbo užmokestį, jei pažeidžiami reintegracijos įsipareigojimai. Tačiau darbuotojo teisė į darbo užmokestį laikui bėgant išlieka, kol įvykdomi įsipareigojimai.
Praktinės situacijos ir patarimai
- Susirgote jau atostogų metu: pradėkite derybas su darbdaviu dėl nepanaudotos atostogų dalies perėmimo ar perklijavimo į kitą laikotarpį.
- Susirgote prieš atostogas: atostogos gali prasidėti po nedarbingumo pabaigos, tačiau nepanaudotos dalys turi būti derinamos su darbdaviu.
- Vaiko priežiūros atvejai: slaugos ligos pašalpa gali skirtis; kai kurios situacijos reglamentuojamos DK ar kolektyvinėmis sutartimis.
- Jei esate užsienyje ir sergate, pranešite darbdaviui per nustatytą laiką; reintegracija būtina siekiant susitarti dėl tolesnių veiksmų.
Ką pasakyti darbdaviui - praktinis pavyzdys
Praktinis tekstas, kurį galima naudoti susirašant su darbdaviu: „Informuoju, kad nuo [data] iki [data] man išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas. Kadangi šis laikotarpis sutapo su mano kasmetinėmis atostogomis, prašau nepanaudotą kasmetinių atostogų dalį suteikti nuo [data] / perkelti į kitą šalių sutartą laiką. Prašau atitinkamai patikslinti kasmetinių atostogų apskaitą.“
Taip pat skaitykite: Darbo kodekso 129 straipsnis: nedarbingumas atostogų metu
Teisinė prioritetų kryptis - ką sako ES teismai
ES Teisingumo Teismas (Estt) akcentuoja, kad kasmetinės atostogos ir laikinojo nedarbingumo tikslai skirtingi: atostogos skirtos poilsiui, o nedarbingumas - sveikatos atstatymui. Byla ANGED (C-78/11) sustiprina šią kryptį: negalima vienu metu ilsėtis ir gydytis. Todėl darbuotojas, susirgęs per iš anksto suplanuotas atostogas, turi galimybę pasinaudoti atostogomis kitu laikotarpiu, kuris nesutampa su ligos laikotarpiu.
Dažni klausimai ir atsakymai
- Ar atostogos prasitęsia automatiškai? Ne. Atostogos gali būti perkeliamos ar papildomai susitartos su darbdaviu, bet automatinio pratęsimo nėra.
- Kaip skaičiuojama ligos išmoka? Pirmos dvi dienos moka darbdavys, o nuo trečios dienos - „Sodra“; išmokos dydis priklauso nuo draudžiamųjų pajamų per pastaruosius tris mėnesius.
- Ar galima dirbti su nedarbingumo pažymėjimu? Ne. Darbuotojas privalo nesinaudoti darbu, kol laikinasis nedarbingumas nėra baigtas, ir vadovautis gydytojo nurodymais.
- Kaip elgtis, jei atostogos yra pratęstos dėl nedarbingumo? Reikia formaliai suderinti su darbdaviu, ar nepanaudotą dalį galima išnaudoti po nedarbingumo, ar perkelti į kitą laiką.
Taip pat skaitykite: Kaip keičiasi išmokos, jei VPA pradedamos atostogų metu?
tags: #nedarbingumas #atostogu #metu