Sergant ar susirgus prieš atostogas ar jų metu, darbuotojai dažnai turi klausimų dėl atostogų dienų skaičiavimo, jų perkėlimo ir ligos išmokų. Šiame tekste išsamiai aptarsime, kaip Lietuvos Darbo kodeksas (DK) ir kitos teisės normos reguliuoja atostogų ir nedarbingumo pažymėjimų santykį, ką daryti susirgus atostogų metu, kaip skaičiuojama ligos išmoka bei kokios yra darbuotojo teisės ir pareigos.
Kas nutinka, jei darbuotojas suserga prieš atostogas arba atostogų metu?
Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), jei darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis dėl laikinojo nedarbingumo, jau suteiktos atostogos tam laikotarpiui perkeliamos. Tai reglamentuoja Darbo kodekso 129 straipsnis. Jei nedarbingumas prasidėjo prieš atostogų pradžią, atostogų pradžia nukeliama, bet ne ilgiau kaip iki atostogų pabaigos. Jei darbuotojas susirgo jau atostogaudamas, nepanaudota atostogų dalis suteikiama kitu šalių susitartu laiku tais pačiais darbo metais, arba darbuotojo prašymu gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
Pavyzdžiui, darbuotojui numatytos atostogos nuo gegužės 8 d. iki 19 d., tačiau jis suserga nuo gegužės 5 d. iki 11 d. Tokiu atveju atostogų pradžia pasikeičia į gegužės 12 dieną, o atostogų pabaiga išlieka gegužės 19 d. Nepanaudotos 4 dienos dėl ligos turi būti suderintos su darbdaviu dėl perkėlimo ar pratęsimo.
Darbo kodekso 174 straipsnis: atostogų perkėlimas ir pratęsimas
Darbo kodekso 174 straipsnyje numatyta, kad atostogos gali būti perkeltos arba pratęstos jeigu darbuotojas tampa laikinai nedarbingu atostogų metu. Darbuotojo prašymu arba sutikimu kasmetinės atostogos pratęsiamos arba perkeliamos kitiems laikams. Darbdavys privalo atsižvelgti į darbuotojo prašymą dėl atostogų nukėlimo ar pratęsimo.
Ką daryti susirgus atostogų metu?
Jei darbuotojas suserga atostogų metu, jis privalo kreiptis į gydytoją ir gauti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Šis dokumentas yra būtinas, kad nebūtų prarastos atostogų dienos ir teisingai būtų apskaičiuotos ligos išmokos. Darbuotojas taip pat turi informuoti darbdavį apie nedarbingumo faktą ir aiškiai susitarti dėl nepanaudotų atostogų dienų panaudojimo arba perkėlimo.
Taip pat skaitykite: Darbo kodeksas: nedarbingumas per atostogas
VDI atstovų nuomone, darbuotojas valia pratęsti atostogas turi būti aiškiai išreikšta rašytiniu prašymu arba kita forma, priimtina darbdavio įstaigoje. Nedidelis dalykas, kurį žmonės pamiršta - atostogos neprasitęsia automatiškai dėl ligos - viskas priklauso nuo susitarimo su darbdaviu.
Ligos išmokų skaičiavimas ir mokėjimas
„Sodros“ komunikacijos skyriaus atstovai paaiškina, kad ligos išmoką už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbo grafiku, moka darbdavys. Išmokos dydis tokiu atveju turi būti ne mažesnis kaip 62,06 proc. darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo trečiosios nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“, jei darbuotojas atitinka draudimo stažo reikalavimus - turėti bent 3 mėnesių darbo stažą per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius. Ligos išmoka sudaro 62,06 proc. darbuotojo draudžiamųjų pajamų vidurkio.
| Parametras | Aprašymas |
|---|---|
| Ligos išmokos mokėtojas | Darbdavys (1-2 dienos), „Sodra“ (nuo 3 dienos) |
| Minimumas | 62,06% vidutinio darbo užmokesčio |
| Maksimumas | Ne daugiau kaip du šalies vidutiniai darbo užmokesčiai |
| Vidutinė vienos dienos išmoka | Apie 43 eurus (2023 m.) |
Ką draudžiama daryti su nedarbingumo pažymėjimu?
Turint nedarbingumo pažymėjimą, darbuotojui draudžiama dirbti ar vykdyti kitą veiklą - mokytis, keliauti, dalyvauti pramoginiuose renginiuose, vartoti alkoholį ar psichotropines medžiagas, kurios gali pailginti ligos laikotarpį. Pažeidus šias taisykles, galima netekti ligos išmokos ir susidurti su ligos pažymėjimo anuliavimu.
Net jei darbuotojas suserga atostogų metu, kelionės ar poilsis nesuderinamas su gydytojo nurodymais ir gali kelti teisinių problemų. „Sodra“ ir VDI rekomenduoja dirbti su gydytoju ir darbdaviu siekiant teisingo ligos sutvarkymo.
Taip pat skaitykite: Kaip keičiasi išmokos, jei VPA pradedamos atostogų metu?
Darbo kodekso nuostatos dėl atleidimo ir nedarbingumo
Pagal DK 129 straipsnį, laikino nedarbingumo faktas negali būti priežastimi atleisti darbuotoją iš darbo. Nutraukiant darbo sutartį, valstybinių garantijų laikotarpiai, tokių kaip nedarbingumas ar atostogos, prailgina įspėjimo terminą. Laikinasis nedarbingumas įskaičiuojamas į privalomą išeitinio įspėjimo laikotarpį, kaip nurodyta DK 130 straipsnyje.
Darbuotojas, gavęs laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, privalo jo laikytis, o darbdavys draudžia reikalauti dirbti ligos metu ar nesutikti su ligos pažymėjimu. Pažeidimai gali sukelti darbo ginčus ir net teismines bylas.
Atostogų kaupimasis ir nedarbingumas
Atostogos Lietuvoje kaupiasi ne tik dirbant, bet ir laikotarpiu, kai darbuotojas nedirba dėl laikinų priežasčių, tarp kurių yra laikinas nedarbingumas, nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, komandiruotės, priverstinė pravaikšta, valstybės pareigos ir kitos nustatytos priežastys. Laikini nedarbingumo laikotarpiai įtraukiami į darbo stažą atostogų suteikimui.
Nuotolinis darbas ir nedarbingumas
Jei darbuotojas jaučiasi prastai, tačiau gydytojo nėra reikalo išduoti nedarbingumo pažymėjimą, jis gali dirbti nuotoliniu būdu, suderinus tai su darbdaviu. Nuotolinis darbas neturi pakenkti darbuotojo sveikatai ir turi atitikti darbo funkcijas.
Piktnaudžiavimas nedarbingumu ir kontrolė
Atvejai, kai darbuotojai piktnaudžiauja ligos pažymėjimais, nagrinėjami itin griežtai. Darbdaviai gali kreiptis į „Sodrą“ su įtarimais dėl nepagrįsto nedarbingumo. „Sodra“ 2023 metais patikrino beveik 6 tūkst. nedarbingumo atvejų ir net 70 % jų buvo baigti anksčiau, konstatavus darbingumą. Taip pat sprendimai dėl ligos išmokų nemokėjimo buvo priimti 22 asmenims, kurie nedarbingumo metu kirto valstybės sieną.
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka ir atostogų pratęsimas: praktinis gidas
Ar R. Žemaitaičiui gresia apkalta? Seime netyla diskusijos, žvilgsniai krypsta į valdančiuosius
Ką daryti, jei susirgote atostogų metu: svarbiausi patarimai
- Neignoruokite savo sveikatos būklės - kreipkitės į gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo.
- Informuokite savo darbdavį apie ligą ir nedarbingumą raštu arba kita priimtina forma.
- Suderinkite su darbdaviu nepanaudotų atostogų dalių panaudojimo arba perkėlimo terminus.
- Laikykitės gydytojo režimo: nedirbkite ir nevykdykite draudžiamų veiklų.
- Neplanuokite atostogauti sergant - tai gali lemti teisines problemas ir atostogų dienų praradimą.
- Atkreipkite dėmesį į ligos išmokų skaičiavimą ir drausmingą jų gavimą.
Laikydamiesi šių nurodymų, darbuotojai išvengs dažniausių klaidų, išlaikys teisę į atostogas ir išmokas, užtikrindami sklandų darbo santykių tęstinumą.
tags: #nedarbingumas #atostogu #metu #129 #str