Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis. Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais.
Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, turinti savo sisteminius pagrindus. Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų, yra vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui.
Smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu ar nepriežiūra. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jo sužaloti ar nužudyti. Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu, sukuriant įspūdį, kad susidūrimas yra neišvengiamas.
Smurto mechanizmai: kaip formuojasi ir pasikartoja
Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės - ne visada akivaizdžiai pastebimos. Smurtas - veikimu ar neveikimu daromas tyčinis poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą. Pagrindinis smurto tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas intymiuose santykiuose yra labai skaudi problema visame pasaulyje: Europos Tarybos duomenimis, tai pagrindinė 16-44 metų amžiaus moterų mirties ir negalios priežastis. Fizinio smurto pasitaiko ir intymiuose jaunų žmonių santykiuose, kai poros nebūtinai turi dalintis bendru gyvenamuoju plotu ar vaikais.
Psichologinis smurtas dažnai susijęs su aukos aplinka: religija, kultūra, kalba, lytinė orientacija ar tradicijomis. Jis apima izoliavimą, žeminimą, pravardžiavimą, kontrolę ir ribojimą dėl to, su kuo asmuo gali matytis ar ką dėvėti. Ekonominis smurtas Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti - tai nuosavybės užgrobimas, būtini ištekliai, uždarbio kontrolė, draudimas dirbti ir pan. Nepriežiūra - tai vienas iš smurto prieš asmenis su negalia formų, kai nenuosekliai ar netinkamai užtikrinama jų reikalinga globa ir palaikymas.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas Lietuvoje
Smurto ratas ir jo etapai
- Įtampos augimas - partneris pradeda kontroliuoti susitikimus, tikrina žinutes, kritikuoja išvaizdą ar gebėjimus; auka stengiasi vengti konfliktų ir prisitaikyti.
- Smurto proveržis - įtampa išsyk išsilieja į smurtinį veiksmą: smūgiai, grasinimai, jo veiksmai prieš auką ar jos artimuosius.
- Medaus mėnuo - smurtautojas elgiasi pagerbiančiai, rodo dėmesį, žada pasikeisti; auka tiki pažadais, tačiau smurtas dažnai pasikartoja.
Dažnai smurtas šeimoje nėra vienkartinis įvykis: jis suformuoja „galios ir kontrolės ratą“, kuriame smurtavimo taktikas jungia kelios strategijos. Pavergiančios kontrolės atvejais smurtautojas naudoja izolaciją, bauginimą, ribojimą socialiniams ryšiams, savininkiškumą, seksualumo suvaržymą ir kt. Tokie mechanizmai gali būti beveik nepastebimi dėl kultūrinių nuostatų, kurios įprastina moterų priklausomybę, namų ūkio įsipareigojimus ar socialinę priklausomybę. Tačiau pavergiančios kontrolės poveikis dažnai yra didesnis nei akivaizdūs fiziniai smurtai, nes jis kenkia erdvei, kurioje asmuo gyvena ir slypi giliausia jo laisvės praradimo rizika.
Kaip atpažinti ir ką daryti?
Dažnai aukos psichologinis smurtas atpažįstamas tik tada, kai pažeidimai sustipėja: auka gali jausti nežinomybę, pažeminimą, baimę, nuolatinę kritiką ar izoliaciją. Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas: Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat teikiama informacija apie kontaktus pagalbos linijoms. Svarbiausia - niekada nenustoti ieškoti pagalbos ir nepulti gąsdinti ar smurtautojo bauginimu.
Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, svarbu žinoti teises ir galimybes nesiartinti prie smurtautojo bei užtikrinti saugumą. Lietuvoje įstatymai numato apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje, o teisinė pagalba gali būti teikiama Specializuotos kompleksinės pagalbos centruose. Taip pat svarbu skambinti 112, jei kyla grėsmė gyvybei.
Pagalbos būdai ir resursai
Nesunku pradėti nuo paprastų žingsnių: ieškoti pagalbos savipagalbos literatūroje ar kreiptis į psichologą; prisijungti prie palaikančių grupių su kuo pasidalinti išgyvenimais; kasdien ugdyti savo dvasingumą bei rasti asmeninę motyvaciją gyventi be smurto. Taip pat galima įtraukti į pagalbos procesą artimuosius draugus ir specializuotas pagalbos įstaigas, kurios gali padėti parengti saugos planą bei teikti psichologinę ir teisinę paramą.
Infografiko tikslas - vizualiai pateikti smurto formų spektrą ir jų poveikį vaikams bei suaugusiems, taip pat rodyti, kur kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir veiksniai
Dėl smurto patiriamo moterų bei vyrų tampa aktualus lyčių nelygybės ir socialinių normų klausimas. Nuo lyčių lygybės didėjimo priklauso, kaip sėkmingai galima įveikti pavergiančią kontrolę ir kurti saugią aplinką aukoms. Smurtas artimoje aplinkoje išlieka aktuali problema ir reikalauja nuolatinės visuomenės ir institucijų dėmesio.
Duomenys ir teisinė bazė
Šiuolaikinė praktika rodo, jog Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 2011 metais. Net ir tokiu atveju, svarbu aiškiai suprasti aukos teises ir galimybes: galimybę gauti nemokamą pagalbą Specializuotos pagalbos centre, teisę kreiptis dėl smurtautojo iškeldimo iš būsto, teisę prašyti apklausos teisme, teisę turėti atstovą ir kt. Taip pat svarbu suprasti, kad smurtas gali būti skirstomas į skirtingas formas, o pavergiančios kontrolės atvejais - į daugiau subtilių, tačiau daug pavojingesnių elgesio modelių.
Svarbu ir apie tyrimų įžvalgas: M. Stark (Coercive control) ir E. Stark nurodo, kad pavergiančioji kontrolė perkelia smurto fokusą nuo vieno epizodo į nuolatinį kontrolės procesą, kuris gali vykti tiek artimoje aplinkoje, tiek toliau socialinėje erdvėje. Tokios taktikos užmaskuoja smurto mastą ir sunkumo, todėl būtina tęsti intervencijas bei pritaikyti atitinkamas priemones, skirtas apsaugoti auką.
Tikros naudos iš psichoterapijos ir internetinės pagalbos
Tikra klientės istorija: „Pirmą kartą pas terapeutą apsilankiau po to, kai palikau savo vyrą, kuris dvylika metų kankino mane fiziškai ir psichologiškai. Mes su terapeutu išsiaiškinome, kad mano įsitikinimas, jog nusipelniau, kad vyras taip su manimi elgtųsi, buvo tai, kas mane išlaikė santuokoje.“
Internetinė psichoterapija suteikia galimybę susisiekti su ekspertu iš bet kur, užtikrina diskretiškumą ir gali būti svarbus pirmasis žingsnis, kai vietinės pagalbos nėra lengvai pasiekiamos. Psichoterapija gali padėti atskleisti dinamiką, suteikti vidinių resursų ir pasitikėjimo savimi, bei paruošti saugos planą ateityje.
Taip pat skaitykite: Statistika apie smurtą šeimoje
Prievartinė kontrolė – kur riba?
Renginiai, statistika ir išvados
Absoliuti dauguma smurtą patyrusių asmenų Lietuvoje yra moterys (duomenys rodo apie 77% moterų tarp nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje, o 85% įtariamųjų - vyrai, 2024 m.). Net jei kenčia vyrai, dažnai jų aukos yra vyrai, o ne moterys. Lyčių nelygybė ir kultūrinės normos yra lemiantys veiksniai smurto pasireišimui, o pavergiančios kontrolės atvejais tai gali būti sunkiai pastebima dėl įpročių ir normų, kurių laikomasi visuomenėje.
Smurtas šeimoje yra esamo ar buvusio partnerio, sutuoktinio ar globėjo systeminė prievarta, kurių tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu, seksualiniu ar nepriežiūra. Auka dažnai patiria ilgalaikį poveikį tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai, o smurto žymės gali būti pastebimos tik po tam tikro laiko.
tags: #nebendravimas #seimoje #yra #smurto #forma