Kitaip tariant, rūšiuoti atliekas gyventojai turėtų būti suinteresuoti ne tik dėl aplinkosaugos ir išteklių tausojimo, bet ir dėl labai paprastos priežasties - mišrių komunalinių atliekų tvarkymo sistemas Lietuvoje tiesiogiai finansuoja jie patys. Tačiau rezultatai šioje srityje, kaip rodo įvairios atliekų sistemos analizės, dar galėtų būti žymiai geresni.
Kodėl rūšiavimas svarbus ir kaip tai susiję su kompensacijomis
Ekspertai teigia, kad bendra logika paprasta - kuo daugiau netinkamų atliekų, pavyzdžiui, rūšiuojamų įvairių pakuočių patenka į mišrių atliekų konteinerius - tuo, tikėtina, didesnės išlaidos vėliau teks jų surinkimui ir sutvarkymui, o tai reiškia, kad šios paslaugos kaina bent jau negalės mažėti. „Kai dėl nežinojimo ar aplaidumo buityje panaudotos prekių pakuotės atsiduria mišrių atliekų konteineriuose, mes patys sau sukuriame papildomas išlaidas - už jų surinkimą ir sutvarkymą sumokame kaip už mišrias atliekas, nors jų pakuočių tvarkymas jau yra įskaičiuotas į prekės kainą. Kitaip tariant, nerūšiuodami baudžiame ne aplinką - mes tiesiog antrą kartą mokame patys“, - teigia Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovas Paulius Martinkus.
Vienu sakiniu: rūšiuodami tinkamai gyventojai mažina mišrių atliekų kiekį, o tai sukuria prielaidas mažesnei vietinei rinkliavai ir sumažina asmenines išlaidas už atliekų tvarkymą.
Ką apima vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą?
Vietinė rinkliava - tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų ir komunalinėms atliekoms nepriskiriamų buityje susidarančių atliekų tvarkymą. Ją privalo mokėti kiekvienas atliekų turėtojas savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos dydžiai ir apskaičiavimo principai nustatomi savivaldybės tarybos sprendimais.
Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybėje nuo balandžio 1 d. pakeista mokėjimo tvarka už atliekų surinkimą ir tvarkymą, tiesiogines sutartis su atliekų vežėjais pakeičiant vietine rinkliava. Šią rinkliavą administruoja UAB Komunalinių paslaugų centras. Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje taikoma dvinarė vietinė rinkliava, kurią sudaro pastovioji ir kintamoji įmokos dalys. Pastovioji dalis - nustatytas dydis 1 gyventojui arba gyvenamojo būsto be gyventojų savininkui. Kintamoji įmokos dalis priklauso nuo namo valdoje naudojamo (-ų) mišrių komunalinių atliekų konteinerio (-ių) talpos.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Šiaulių miesto rinkliavos dydžiai: 1 gyventojui pastovioji rinkliavos dalis metams: 18,96 Eur. Rinkliavą galima sumokėti prekybos centruose „Maxima“, UAB „Perlas Finance“ terminaluose, UAB „Lietuvos spauda“ kioskuose, AB Lietuvos paštas.
Lengvatos ir kompensacijos - kas gali gauti ir pagal kokius kriterijus
Taip, skaičiuojant vietinės rinkliavos dydį, lengvatos yra numatytos. Pavyzdžiui, jei šeimos ar asmens pajamos per mėnesį yra vidutiniškai 280 eurų, jo išlaidos atliekų tvarkymui negali būti didesnės kaip 2,80 euro mėnesiui ir 28 eurai metams. Jei paskaičiuota rinkliava yra didesnė, reikia kreiptis į savivaldybės, kurioje šie asmenys turi jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, Socialinės paramos skyrių.
Alytaus rajono savivaldybėje vietinė rinkliava 3 proc. Prienų rajono savivaldybėje gyventojai, kurių šeimos ar vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos neviršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžio (500 Eur), turi teisę gauti kompensaciją, jeigu priskaičiuota rinkliava už atliekų tvarkymą viršija 1 proc. Varėnos rajono savivaldybė taiko 50 proc. lengvatą nuo pastoviosios įmokos dalies asmenims, kurių grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neviršija 18 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir 30 proc. Lengvatos taikomos nuo prašymo pateikimo mėnesio 1 dienos arba nuo vėlesnės prašyme nurodytos datos (nurodyto mėnesio 1 dienos).
Šiaulių mieste taikoma vietinės rinkliavos lengvata asmenims, turintiems 3 ir daugiau nepilnamečių vaikų (deklaruotų tame pačiame objekte): pastovioji ir kintamoji dedamosios gali būti skaičiuojamos ne daugiau kaip už du tokio asmens vaikus. Kintamosios dalies gali nemokėti nekilnojamojo turto objektų (NTO) savininkai arba jų įgalioti asmenys, kurie deklaruoja, kad nuo 3 iki 36 mėnesių nesinaudos NTO.
Gyvenamųjų būstų savininkai, kuriems yra skaičiuojama pastovioji vietinės rinkliavos dalis, bet deklaruojantys, kad objektas nėra gyvenamas, privalo kiekvienais einamaisiais metais nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. teikti elektros suvartojimo (iki 100 kW) už einamuosius metus pažymas vietinės rinkliavos perskaičavimui.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Lengvatos taikomos nuo prašymo pateikimo mėnesio 1 dienos arba nuo vėlesnės prašyme nurodytos datos (nurodyto mėnesio 1 dienos). Viešojo vandens tiekėjo pažyma apie per deklaruojamą laikotarpį sunaudotą vandens kiekį (sunaudotas vandens kiekis per metus neturi viršyti 1 kub.) ar elektros tiekėjo išduota pažyma apie per deklaruojamą laikotarpį sunaudotą elektros energiją gali būti reikalingos perskaičiavimui.
Kaip gauti kompensaciją - praktiniai žingsniai
- Kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių, jeigu paskaičiuota rinkliava viršija nustatytą pajamų dalį.
- Pasiruošti reikalingus dokumentus: pajamų pažymas, vandens ar elektros suvartojimo pažymas, sutikimus asmens duomenų perdavimui (esant poreikiui).
- Pateikti prašymą ir laukti sprendimo; lengvatos įsigalioja nuo prašyme nurodytos datos (dažniausiai nuo mėnesio 1 dienos).
Kaip rūšiuoti pakuotes ir kituose konteineriuose - aiškios taisyklės
Atskiruose konteineriuose surenkamų pakuočių - plastiko, popieriaus, medienos, metalo ar stiklo - tvarkymo sistemos veikimas gyventojams papildomai nekainuoja. Šią sistemą finansuoja būtent Lietuvoje savo prekes parduodantis verslas - visi gamintojai ir importuotojai, kurie lygiagrečiai irgi siekia jiems nustatytų savo į rinką pateiktų medžiagų sutvarkymo tikslų - kaip to reikalauja Lietuvos teisės aktai.
Rūšiuoti pakuotes - paprasta. Į plastiko pakuočių atliekų surinkimo konteinerį galima mesti plastikines, kombinuotas, metalines ir medžio skiedros pakuotes. Pakuotė turi būti ištuštinta, tačiau jos nei plauti, nei valyti nereikia. Svarbiausia, kad joje buvęs turinys netekėtų ir neužterštų kitų konteineryje esančių atliekų.
Į popieriaus ir kartono pakuočių atliekų surinkimo konteinerį galima mesti visų rūšių kartono dėžes, popierinius maišelius, vokus, laikraščius, žurnalus ir knygas. Popierius gali būti su sąvaržėlėmis ir lipnia juostele.
Ne viskas, kas dūžta, gali būti rūšiuojama į stiklo pakuočių atliekų surinkimo konteinerį. Į jį gali būti metamos tik stiklinės pakuotės: stiklainiai, buteliai ir jų duženos. Kitų stiklo gaminių sudėtis skiriasi, dėl to skiriasi ir jų perdirbimo galimybės bei surinkimo priemonės. Stiklainiai turi būti tušti, tačiau jų plauti ar valyti etikečių nereikia.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Mišriųjų komunalinių atliekų surinkimo konteineriai skirti po pirminio atliekų rūšiavimo likusioms buities atliekoms. Į jį galima mesti asmens higienos reikmenis, atvėsusias atliekas iš krosnies, naminių gyvūnų priežiūros atliekas.
Žaliosioms atliekoms (medžių lapams, nupjautai žolei, gėlėms, vaisių krituoliams) yra skirti žaliųjų atliekų surinkimo konteineriai.
Į maisto ir virtuvės atliekų konteinerius galima mesti augalinės ir gyvūninės kilmės maisto likučius, arbatos pakelius, kavos tirščius ir jų filtrus, riebalais ar kitais maisto produktais suteptą popierių ir popierinius rankšluosčius. Svarbiausia į šiuos konteinerius nemesti skystų maisto likučių ar maisto atliekų su stiklinėmis pakuotėmis.
Aplinkos ministerijai patvirtinus naujus kokybės reikalavimus tekstilės atliekų tvarkymui, nuo 2025 metų sausio 1 dienos į tekstilės atliekų konteinerius galima mesti visų rūšių tekstilės atliekas, išskyrus tas, kurios yra užterštos tepalais ar cheminėmis medžiagomis. Nuo šių metų pradžios į tekstilės konteinerius galima mesti ir tekstilę, kuri nebetinkama dėvėti. Šis pakeitimas palengvina tekstilės atliekų rūšiavimą, o gyventojams sudaro galimybę atsakingai atsikratyti nebereikalingais drabužiais, avalyne ir kitais tekstilės gaminiais.
Dažnos problemos ir jų poveikis sąnaudoms
Iki keturiasdešimt procentų mišrių atliekų konteineriuose - pakuotės: VAATC kiekvienais metais atlieka vadinamuosius atliekų morfologinius tyrimus, kurių metu nustatoma mišrių komunalinių atliekų sudėtis. 2025 metais būtent pakuotės mišrių atliekų sraute sudarė iki 40 proc. viso atliekų kiekio. Tinkamai išrūšiavus pakuotes, gyventojams sumažėtų atliekų tvarkymo sąnaudos, nes už šių atliekų tvarkymą yra atsakingos organizacijos.
„Gyventojai, mažindami savo perteklinį vartojimą ir derindami tai su tinkamai rūšiuojamomis komunalinėmis atliekomis - gali sumažinti tiek jų susidarymą, tiek ir savo sąskaitas už tvarkymą. Rūšiavimo idėją palaiko beveik visi, žinių - stokoja“, - VAATC užsakymu 2025 metų rudenį atliktas visuomenės nuomonės tyrimas taip pat rodo, kad dauguma gyventojų iš esmės palaiko rūšiavimo poreikį - du trečdaliai gyventojų sako, jog visada rūšiuoja atliekas.
Prieš kelerius metus atlikta Valstybės kontrolės analizė parodė, kad vidutinės mėnesio išlaidos vienam gyventojui už komunalinių atliekų tvarkymą įvairiose Lietuvos savivaldybėse gali skirtis net 5 kartus. Tam priežasčių gali būti įvairių, tačiau bene svarbiausia - savivaldybėse, kur daugiau atliekų išrūšiuojama dar jų susidarymo vietoje bei lieka mažiau tvarkomų mišrių atliekų - sudaromos prielaidos mažesnei rinkliavai.
VAATC vadovo teigimu, šioje vietoje reikėtų suprasti, kad kuo geriau rūšiuojamos buityje susidarančios atliekos ir kuo mažesnis įvairių pakuočių srautas užteršiamas t.y. tiesiog sumetamas į bendrus konteinerius - tuo daugiau jų įmanoma efektyviai perdirbti ar kitaip panaudoti antrą kartą, o sudėtingesnis ir ilgesnis mišrių komunalinių atliekų antrinis perrūšiavimo procesas taip pat kainuoja brangiau.
Infrastruktūra, verslo atsakomybė ir informacinis chaosas
Už pakuočių atliekų tvarkymą yra atsakingi verslai, kurie išleidžia į Lietuvos rinką bet kokius supakuotus gaminius. Jie jungiasi prie kolektyvinį atliekų tvarkymą koordinuojančių organizacijų, tokių kaip „Žaliasis taškas“, ir per finansinius įnašus dalyvauja pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje.
Nors Lietuvoje išvystyta atliekų rūšiavimo infrastruktūra - turime platų konteinerių tinklą, veikiančią finansavimo sistemą, nuolatinį gyventojų informavimą apie tinkamą elgesį su buityje susidarančiomis atliekomis, vis dar kyla neaiškumų, kas turėtų būti rūšiuojama ir metama į stiklo, plastiko, popieriaus konteinerius. „Nors gamintojai ir importuotojai atsakingi už pakuočių atliekų tvarkymą, dėl esamo informacinio chaoso tvarkome taip pat ir kitokias atliekas, atsiradusias pakuočių konteineriuose. Ir mums jų tvarkymas per metus kainuoja per 9 mln. Šiuo metu rūšiavimo tvarką gyventojams nustato savivaldybės, todėl įvairiose Lietuvos vietose galime matyti skirtingą informaciją apie tai, kokias atliekas iš tiesų reikėtų rūšiuoti į stiklo, plastiko ar popieriaus konteinerius.
„Kai ant konteinerio užrašyta „Plastikas“, žmonės ir meta viską, kas pagaminta iš plastiko, pavyzdžiui, plastikines dailylentes, panaudotus dantų šepetėlius, šlepetes ar net sauskelnes. Tačiau šios atliekos - nėra finansavimo objektas, joms nėra keliamos perdirbimo užduotis ir nėra jų perdirbimą užtikrinančios infrastruktūros, todėl visa tai yra tiesiog šiukšlės, patekusios į rūšiavimo konteinerį“, - teigia A. „Žaliojo taško“ vadovui antrina atliekų tvarkymo įmonės „Ecoservice“ atstovai.
Pasak „Ecoservice“ atstovų, atliekų tvarkymo sektorius šiandien gyvena tarp dviejų polių - technologinės pažangos ir sisteminio chaoso. Nors veikia moderniausios rūšiavimo linijos, robotizuoti sprendimai ir pasitelkiami išmanūs jutikliai bei dirbtinis intelektas, jie negali kompensuoti to, kad pati sistema išlieka fragmentuota. „Gaisrai, klaidos ir netinkamas rūšiavimas - tai ne atsitiktinumai, o vieningos sistemos stygiaus simptomai. Jeigu norime tvarios ir saugios atliekų tvarkymo grandinės, turime pradėti nuo trijų dalykų: aiškių taisyklių, bendradarbiavimo ir realios atsakomybės.
Pakuotės yra standartizuotos - jas galima lengvai išrūšiuoti ir paruošti perdirbti, tačiau kiti gaminiai tokio standarto neturi, todėl dažniausiai tinka tik energijos atgavimui. Deja, vis dar labai didelė dalis perdirbimui netinkamų daiktų užteršia bendrą srautą. Tai ne tik trukdo išrūšiuoti atliekas, kurios galėtų virsti žaliava, bet ir kelia pavojų, lėtina rūšiavimo procesą bei gadina įrangą. Todėl labai svarbu turėti visapusišką susitarimą, kuriame gamintojų atsakomybė būtų ne tik finansinė - ji turi apimti dizainą, ženklinimą ir testavimą. Tvarkytojai turi toliau investuoti į prevenciją, o valstybė - į vieningą ženklinimo ir diversifikuotos atskaitomybės sistemą.
Kaip teisingai rūšiuoti plastiko pakuočių atliekas
Tarptautinė praktika ir teisiniai pokyčiai
Ir čia skeptikai galėtų drąsiai klausti - o kam rūšiuoti, jeigu visos atliekos vis tiek nukeliaus į perrūšiavimo įrenginius? Atsakymas labai paprastas ir praktiškas: užterštos atliekos tampa netinkamos pakartotiniam panaudojimui, tad kuo atsakingiau gyventojai atliekas išrūšiuoja patys, tuo daugiau jų įmanoma perdirbti. Tai puikiai parodė ir prieš dešimtmetį Norvegijoje išbandytas modelis. Stavangerio mieste buvo nuspręsta sistemą supaprastinti ir gyventojams palikti tik du konteinerius - vieną visoms pakuotėms, kitą mišrioms atliekoms. Tačiau praktika parodė priešingai. Net sumažinus konteinerių skaičių, į abu juos pateko mišrus atliekų srautas.
„Žaliojo taško“ specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu daug neaiškumų dėl tinkamo rūšiavimo yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Tačiau tikimasi, kad netrukus situacija keisis į gerą. Mat šių metų pradžioje Europos Sąjungoje įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (PPWR), pakeisiantis daugiau kaip tris dešimtmečius galiojusią Direktyvą 94/62/EB. Naujas teisės aktas žymi aiškų perėjimą nuo bendrų principų prie vienodų, privalomų ir išmatuojamų taisyklių, kurios taikomos visose ES šalyse. Šios taisyklės paveiks kiekvieną gamintoją, importuotoją, platintoją, kuris išleidžia į bendrijos rinką supakuotus produktus, o taip pat vartotoją. „Tai bus ženklas gyventojui, - kur reikia išmesti kiekvieną pakuotę.
Praktiniai patarimai gyventojams
- Rūšiuoti pakuotes taip, kad jos būtų ištuštintos, bet jų plauti nebūtina; svarbu, kad jų turinys neužterštų kitų atliekų.
- Į plastiko konteinerius mesti tik pakuotes, o ne buities daiktus, į stiklo konteinerius - tik stiklines pakuotes (buteliai, stiklainiai), o į popieriaus - kartoną, laikraščius ir kt.
- Didelių gabaritų atliekų neišmesti prie konteinerių - pasinaudoti bendru savivaldybės suteikiamu paslaugų grafiku; Šiaulių miesto gyventojai turi galimybę vieną kartą per metus užsisakyti nemokamą didelių gabaritų atliekų išvežimo paslaugą.
- Vietoj palikimo prie konteinerių dovanoti ar atiduoti dar tinkamus daiktus per labdaros punktus ar skelbimus - „Visiems geriems ir dar tinkamiems naudoti daiktams - vieta ne prie konteinerių.”
Finansinės ir aplinkosaugos naudos santrauka
Jeigu apklaustume gyventojus, kam atliekas rūšiuojame, jas perdirbame, pakartotinai panaudojame, dauguma atsakytų teisingai - tam, kad gyventume švaresnėje aplinkoje ir tausotume gamtinius išteklius, kurių stokojame. „Apie ką bekalbėtume, vis tiek atsiremsime į pinigus. Visi puikiai matome, kaip ištobulėjo atliekų sistema - kiemuose turime rūšiavimui skirtus konteinerius, atliekų aikšteles, atliekų rūšiavimo įrenginius, modernius sąvartynus. Ir visas šis gėris mums beveik nieko nekainavo, nes 80 proc. infrastruktūrai skirtų lėšų gavome iš Europos Sąjungos paramos. Mums tai reiškia ne tik patogesnį gyvenimą, bet ir atskaitomybę, įsipareigojimus“, - sako T.
„Kas atsitiks, jei numatytų tikslų neįgyvensime? Savivaldybės turės mokėti baudas. O pinigai joms iš dangaus nenukrenta - tie pinigai yra visų mūsų sumokėti mokesčiai. Tad kai žmonės klausia, kodėl turėtų rūšiuoti, atsakymas yra paprastas - tam, kad švariau gyventumėte ir sutaupytumėte“, - sako T.
| Konteineris | Ką mesti | Ką neveikti |
|---|---|---|
| Plastiko | Plastikas, kombinuotos, metalinės ir medžio skiedros pakuotės (ištuštintos) | Buities daiktai (dailylentės, šlepetės, dantų šepetėliai, sauskelnės) |
| Popieriaus / kartono | Kartoninės dėžės, laikraščiai, žurnalai, voku | Stipriai suteptas popierius (maisto riebalais itin užterštas) |
| Stiklo | Buteliai, stiklainiai, jų duženos (ištuštinti) | Keramika, langų stiklas, veidrodžiai |
| Maisto / virtuvės | Maisto likučiai, arbata, kava, suteptas popierius | Skystos atliekos, maistas su stiklu |
Atliekų tvarkymo sistema sparčiai plėtojama ir stengiasi atliepti visų gyventojų poreikius. Svarbiausia - gyventojų sąmoningumas, aiškios taisyklės ir vieninga atsakomybė tarp gamintojų, savivaldybių ir tvarkytojų.
tags: #kompensacija #uz #siuksliu #rusiavima