Kiekvieno žmogaus socializacija prasideda toje aplinkoje, kurioje jis auga, dažniausiai tai būna šeimos aplinka. Joje žmogus vystosi kaip asmenybė, kaip visuomenės dalelė.
LR Konstitucijos 38 straipsnis teigia: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. (...) Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.“
Šeimoje nuo pat vaiko gimimo formuojasi jo poreikiai, vertybės, pasaulėžiūra, būtent čia jis tampa asmenybe, socialiniu vienetu. Kaip teigia L.C.Johnson (2003) dirbant su individais, šeimomis ir grupėmis, svarbu atsižvelgti į tai, kaip šeimos patirtis lėmė kliento požiūrį į save patį ir jo santykių su kitais formavimąsi.
Dirbant su klientais šeimose ar grupėse atsiranda galimybė padėti klientui surasti ir kitokį atsakymą į pirmiau pateiktą klausymą, susijusi su žmogaus priimamumu ir individualumu. Faktiškai socialinis darbuotojas pagal socialinio darbo vertybes duoda teigiamą atsakymą į šį klausymą. Taigi jei socialiniam pedagogui pavyksta tai perduoti, leisti tai suprasti, individai gali įgyti naują teigiamą patirtį apie savo vertę, savigarbą. Tokią teigiamą patirtis gali turėti didžiulę įtaką jų ateičiai.
Kursinio darbo tikslas - išanalizuoti socialinį pedagogo darbą su probleminėmis šeimomis Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Šio tikslo siekiant, reikia išspręsti šiuos uždavinius:
- Išsiaiškinti kas yra šeima.
- Paanalizuoti kaip pasikeitė šeima.
- Panagrinėti kas yra probleminė šeima ir kokia jos samprata.
- Aptarti socialinio pedagogo kompetencijas.
- Išanalizuoti socialinio pedagogo darbą su problemine šeima.
Kursiniame darbe bus naudojami teoriniai darbo metodai, t.y mokslinės literatūros bei teisinės bazės analizė. Kursinį darbą sudaro įvadas, 2 dalys, išvados ir literatūros sąrašas.
Socialinio pedagogo vaidmenys ir funkcijos
Socialinis darbuotojas, dirbantis mokykloje, vadinamas socialiniu pedagogu. Dažniausiai jis būna įgijęs socialinio pedagogo (arba kompleksinį socialinio darbo bakalauro ir profesinį pedagogo) pasirengimą. Aptarsime socialinio pedagogo vaidmenį ir funkcijas švietimo įstaigoje.
Interesų gynėjas
Visų pirma socialinis pedagogas yra interesų gynėjas, atstovaujantis vaiko teises bei interesus. Tai ypač aktualu, kuomet vaikas pats įsitraukia ar yra įtraukiamas į konfliktinę situaciją. Mokykloje visuomet pasitaiko atvejų, kuomet vaikai konfliktuoja su mokytojais, šalia mokyklos gyvenančiais asmenimis bei kitais pašaliniais, mokykloje nesilankančiais žmonėmis. Šiuo atveju socialinis pedagogas vykdo teisinę funkciją, kai atstovauja bei gina vaiko interesus.
Kiekvienas socialinis pedagogas turi sukaupęs darbe reikalingų teisinių normų bazę, kuri ir padeda ginti mokinių interesus, imtis veiksmų, jei klientams, t.y. mokiniams, gresia pavojus, prieš juos naudojamos neteisėto poveikio priemonės. Deja, kai kurie konfliktai iššaukia pasekmes, kuomet socialinis pedagogas vienas to išspręsti negali, tuomet įsikiša policija. Pasitaiko, jog nepilnamečiai vaikai netgi yra šaukiami į teismus.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Ekspertas
Šalia interesų gynėjo atsiranda ir eksperto vaidmuo. Socialinis pedagogas tarsi tikras ekspertas turi žinoti įvarius įstatymus bei normas tam, kad galėtų teikti kvalifikuotą pagalbą savo klientams mokiniams. Pirmiausia tai „Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai“ bei „Socialinio pedagogo pareiginė instrukcija“.
Tarpininkas
Tarpininko vaidmuo taip pat labai svarbus. Socialinis pedagogas yra tarsi jungianti grandis tarp vaiko ir socialinių tarnybų. Jis yra tarsi tarpininkas tarp socialinio darbuotojo (pedagogo), psichologo, vaiko teisių apsaugos tarnybos, seniūnijos socialinio darbuotojo, nepilnamečių reikalų inspekcijos, mokyklos administracijos ir kt. - visų grandies dalių, kurios sudaro komandą.
Būtent pačios mokyklos socialinę - pedagoginę komandą sudaro tik socialinis pedagogas, psichologas ir vaiko teisių apsaugos tarnyba. Kaip komanda jie dalyvauja ugdymo procese, tariasi ir nustato pedagogines diagnozes bei priima atitinkamus sprendimus.
Socialinio pedagogo funkcijos
Socialinio pedagogo funkcijos:
- Įvertinimo funkcija: Socialinė pedagoginė komanda susipažįsta su kiekvieno mokinio elgesiu, charakteriu, požiūriu į mokymąsi. Taip pat analizuoja dabartinę situaciją, mokinio vaidmenį tarp bendraamžių, išskiria jo pagrindines vertybes, kurios labiausiai išryškėja, nustato potencialias galimybes bei gebėjimus. Ši funkcija vykdoma nuolatos, kiekvieno šios mokyklos vaiko įvertinimas yra tęstinis.
- Korekcinė-konsultacinė funkcija: Kartu socialinė - pedagoginė komanda rengia pagalbos priemones, rekomendacijas bei konsultacijas ne tik mokiniams, bet ir jų mokytojams, tėvams, bendraklasiams. Konsultavimo metu stengiamasi atlikti ir korekcinę funkciją, t.y. daryti teigiamą įtaką mokinio asmenybei, padėti adaptuotis mokykloje, aktyvinti bei skatinti.
Socialinio terapeuto vaidmuo
Konsultacinę funkciją aptinkame ir socialinio terapeuto vaidmenyje. Šiuo atveju socialinis pedagogas teikia pagalbą savo klientui bei jo šeimai konfliktinėse ar probleminėse situacijose. Nemažai darbo su grupe įgūdžių tinka ir dirbant su šeima. Ji tarsi maža grupė.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Šv. Ignaco Lojolos kolegija: Socialinis darbas
Iš socialinio pedagogo patirties galima teigti, kad mokinių patiriami sunkumai mokykloje siejasi su problemomis šeimoje. Svarbu ir tai, kokie vaidmenys tenka kiekvienam šeimos nariui, koks šeimos bendravimo stilius, socialinė aplinka.
Jei kyla įtarimas, jog problemos mokykloje vaikui kyla dėl šeimos bendravimo problemų, socialinis pedagogas apsilanko šeimoje tam, kad galėtų surašyti „buities tyrimo aktą“. Tai tik oficialus pavadinimas, prie kurio socialiniai pedagogai vis dar neįpranta. Tikruosius buities tyrimo aktus rašo seniūnijos socialinė darbuotoja, tuo tarpu socialinė pedagogė daugiau dėmesio kreipia į šeimos narių bendravimą, gyvenseną.
Kartais šeimos nariai atkakliai priešinasi bet kokiam socialinių darbuotojų įsikišimui, nenori priimti jokios intervencijos. Jie atsisako suteikti bet kokią informaciją apie šeimos santykius, vengia susitikti su socialiniu pedagogu, siūlo jam bendrauti tik su vaiku ir pan. Šeimos konsultavimas neužima viso darbo su šeima laiko.
Individualus darbas
Socialinio terapeuto ir bendros veiklos dalyvio vaidmenys atsiskleidžia individualiam darbe, kuomet konsultuojamas tik vaikas teikiant pagalbą individualiai. Šiuo atveju vaikui padedama spręsti psichologines, socialines-edukacines problemas, stengiamasi vystyti įvairius įgūdžius bei gabumus, sugebėjimą pačiam spręsti problemas.
Individualaus darbo su mokiniu procese pirmiausia gaunamas kreipimasis (vaiko, mokytojo, tėvų), kuris yra užregistruojamas specialiame žurnale. Sekančiame etape analizuojama gauta informacija (įvertinimo funkcija) ir nustatoma, ką reikia keisti: individą, aplinką ar sąveiką.
Konsultacijos metu, pasitelkiant žinias apie asmenybės vystymąsi, ugdytinių skirtingumus bei socialines sistemas, socialinis pedagogas nustato mokinio poreikius. Proceso pabaigoje įvertinamas pasiektas rezultatas, t.y. kokie veiksmai buvo atliekami sprendžiant problemą, ar buvo pasiektas tikslas, išspręsta problema.
Prevencinė funkcija
Dvasinio vadovo vaidmenyje socialinis pedagogas atlieka prevencinę funkciją. Jis atkreipia dėmesį į neigiamus reiškinius, poelgius ir stengiasi padėti jų išvengti, užkirsti jiems kelią. Taigi šiais prevencinio darbo klausimais - teisės pažeidimų, alkoholio, tabako, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, prekybos žmonėmis, nusikalstamumo, AIDS - yra vykdomi įvairūs projektai, beveik kiekvieną mėnesį organizuojami renginiai, seminarai, kuriuose mokiniai yra šviečiami bei mokomi socialinių įgūdžių. Žinoma, socialinis pedagogas visko neatlieka pats vienas. Tam yra suburiama prevencinio darbo grupė, kurioje socialinis pedagogas yra tik narys. Darbo grupei dalyvauja mokyklos vadovas arba pavaduotojas.
Iššūkiai ir lūkesčiai
Kaip pagrindinį lūkestį savo darbui socialinis pedagogas priskyrė savirealizaciją. Tai tiesiog noras realizuoti save, atiduoti visą save darbui su vaikais, kuriems reikia padėti išspręsti socialines - edukacines problemas, padėti gerinti santykius su šeima, mokykla.
Deja, realiai taip nėra. Taip pat ilgai buvo kovojama su pedagogais, kurie turi rašyti socialinius klasės pasus, bet šį darbą priskirdavo socialinio pedagogo pareigoms. Dar ir dabar jie yra ypač nepatenkinti ir teigia, jog „socialinis pedagogas ir taip nieko neveikia“. Deja jie klysta. Su kiekvienu reikia palaikyti kontaktą, nors fiziškai to neįmanoma.
Kiekvienam pagalbos planų nesudarysi, todėl socialinis pedagogas išsirenka apie 8 pačius rimčiausius atvejus, kuomet pagalba yra neatidėliotina ir vykdo konsultacijas, bando spręsti susidariusią nepalankią situaciją. Dažniausiai tai būna vaikai iš socialinės rizikos šeimų, kurios būna daugiavaikės arba tik su vienu iš tėvų, kurie mažai domisi vaiko elgesiu mokykloje bei už jos ribų arba motyvuoja tuo, jog vaikas vis tiek jų neklausys.
Taigi nors mokyklos vadovų bei kolegų lūkesčiai socialiniui pedagogui yra kartais net nerealūs, iš klientų pusės jų dažniausiai nebūna. Tuo tarpu praktikantų poreikiai bei lūkesčiai socialinio pedagogo atžvilgiu yra gana konkretūs. Jie tikisi, jog socialinis pedagogas padės jiems susidaryti bendrą vaizdą, kaip dirba socialinis darbuotojas tokioje įstaigoje kaip mokykla, pamatyti, kokios yra atliekamos pagrindinės funkcijos, kokios yra socialinio pedagogo teisės bei pareigos; realiai pamatyti, kaip vyksta darbo procesas, jo etapus, kaip vykdomas prevencinis darbas bei viso to dokumentacija. T.y. praktikantai nori susipažinti su pačia įstaiga bei joje atliekamu socialinio pedagogo darbu.
Pagrindinė vaidmenų problema socialinio pedagogo darbe yra vaidmens perkrova. Iš tikrųjų, kiekvieną akimirką reikia tausoti savo jėgas ir atsižvelgti ne tik į fizines bet ir į moralines galimybes. Mokykloje mokosi labai daug vaikų ir visus atidžiai sekti, stebėti jų pažangą, domėtis, ar kiekvienas mokinys saugus, ar neturi jokių problemų yra nerealu.
Socialinio pedagogo veiklos šeimoje objektu gali būti vaikas, suaugusieji šeimos nariai bei pati šeima kaip visuma. Edukacinę funkciją sudaro mokymas, auklėjimas, ugdymas, lavinimas, švietimas, t.y. Edukavimas pirmiausia vyksta konsultuojant tėvus ir dirbant su vaikais, sukuriant jiems specifines situacijas, kurias reikia šiuolaikiškai išspręsti.
Pagalbos rūšys:
- Psichologinė parama. Palaikymas - tai tinkamo mikroklimato šeimoje sukūrimas, esant trumpalaikei krizei. Stresą patiriančioms šeimoms psichologinę paramą socialinis pedagogas gali teikti tik tuomet, kai jis turi reikiamą psichologinį išsilavinimą.
- Korekcija. Ji reikalinga tada, kai šeimoje, vaikų atžvilgiu naudojama psichologinė prievarta (gąsdinimas, užgauliojimas, žeminimas), privedanti prie nervinių, fizinių ar psichinių sutrikimų.
- Pirmasis elementas - tai šeimos laisvalaikio organizavimas. Koordinacinė parama nukreipta įvairių įstaigų ir tarnybų, galinčių išspręsti tam tikras kkonkrečias šeimos problemas aktyvizaciją. Informacinės pagalbos tikslas - informuoti, konsultuoti šeimas socialinės apsaugos klausimais. Visa tai vyksta konsultavimo forma.
- Patarėjas - informuoja šeimą apie tėvų ir vaikų tarpusavio santykių svarbą ir galimas pozityvias jų formas.
- Gynėjas - gina vaiko teises, kai tenka susidurti su tėvų degradacija.
Darbo su šeimomis formas galima suskirstyti į dvi dideles sitis, o šias - į mažesnes. Krizių intervencija - tai socialinio pedagogo įsikišimas tam tikrais jos gyvenimo momentais - įvykus dideliems pasikeitimams ar esant netikėtoms, traumuojančioms aplinkybėms. Į problemos sprendimą orientuotas modelis (gali trukti iki 4 mėn.) padeda spręsti jau iškilusias ir pastebėtas konkrečias problemas. Taigi, specialistai daugiausia dėmesio turi nukreipti į tą problemą, jos sprendimą, o ne į jos kilmę ar priežastis. Šis modelis pasižymi tuo, kad esant tam tikroms sąlygoms, daugumą problemų gali išspręsti patys šeimos nariai. Išskirtinis šio modelio bruožas yra kontrakto tarp šeimos ir socialinio pedagogo sudarymas.
Ilgalaikės darbo formos trunka ilgiau nei 4 mėnesius. Socialinis pedagogas dirba su vaikais, siekdamas skatinti jų gebėjimus bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti tarpusavio konfliktus. uoti ir dalyvauti socialinės pagalbos teikimo vaikui procese. 4. Vertinti ir padėti spręsti problemas, susijusias su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais, vykdyti įvairių problemų sprendimo prevencines priemones, bendradarbiauti su vaikų tėvais, pedagogais, kitomis institucijomis. Dirba su vaikais (mokiniais), tėvais ar teisėtais vaiko atstovais, pedagogais ir kitais mokykloje dirbančiais specialistais.
tags: #socialinio #pedagogo #nagrinejo #socioedukacinio #darbu #su