Socialinės inovacijos - sąvoka, kuri pastaraisiais metais vis dažniau aptarinėjama viešojoje erdvėje, tačiau daugeliui vis dar atrodo abstrakti ir miglota. Socialinės inovacijos apima naujas idėjas, sprendimus ir veiklos būdus, kurie ne tik sprendžia socialinius iššūkius, bet ir kuria pridėtinę vertę visuomenei, teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorė dr. Eglė Butkevičienė. „Socialinės inovacijos - tai naujos idėjos, nauji projektai ar nauji sprendimai, kurie kuriami siekiant spręsti svarbias socialines problemas ir kurti teigiamą poveikį visuomenei. Toks yra dažniausiai sutinkamas socialinių inovacijų apibrėžimas“, - sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto profesorė.
Pasak profesorės, socialinės inovacijos yra labai įvairios ir yra sutinkamos įvairiose srityse, galbūt todėl apibrėžti socialines inovacijas nėra lengva. Jos gali apimti tiek technologines naujoves, tiek ir naujas idėjas, modelius, metodus, projektus ar naujus sprendimų organizavimo būdus. Šių inovacijų tikslas nėra susijęs su komerciniu pelnu, dažnai jų tikslas - suteikti naudą visuomenei ir spręsti problemas, kurių negali išspręsti tradicinės rinkos ar valstybės priemonės. „Jos gali būti tiek mažos apimties, kuriamos ir vystomos vienos vietos bendruomenės, tiek ir globalios, tiražuojamos keliose ar net keliolikoje šalių. Dar daugiau - socialinės inovacijos skatina bendradarbiavimą ir tarp įvairių sektorių - viešojo, privataus ir pilietinės visuomenės. Taigi, žinių, kaip kurti ir vystyti socialines inovacijas reikia tiek nevyriausybiniam sektoriui, tiek socialiniams antrepreneriams, tiek ir valstybės tarnautojams. Ypač reikia tokių specialistų Europos Sąjungos projektuose. O specialistų, kurie išmano socialinių inovacijų kūrimą ir plėtrą Lietuvoje tikrai nėra daug.
Todėl nuo šių metų KTU siūlo naują magistro studijų programą „Socialinės inovacijos ir tyrimai“, kuri skirta suprasti, kokia yra socialinių inovacijų vertė ir kaip socialinės inovacijos kuriamos ir vystomos ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose pasaulio šalyse“, - sako profesorė.
Europos kontekstas ir ES parama socialinėms inovacijoms
Dėl savo įtakos ir potencialo socialinės inovacijos vis dažniau yra pripažinamos kaip esminė priemonė kuriant tvaresnę ir teisingesnę ateitį. Todėl socialinės inovacijos tapo svarbiu akcentu Europos Sąjungos programose. Socialinių inovacijų naudą ir galimybes labai gerai iliustruoja Europos Sąjungos finansuoto „Europos horizonto“ programos projekto „Ekosisteminių socialinių sprendimų pokyčių centrai“ (CHESS) pavyzdys.
Lietuva šiame projekte buvo atstovaujama Europos socialinio fondo agentūros (toliau - ESFA). Projekto metu buvo siekiama suprasti socialinių inovacijų ekosistemą migrantų (pabėgėlių) integracijos srityje, bet įgytos žinios gali būti pritaikytos ir kitose srityse. Būtent galimybė susitikti ir bendrauti ne įprastose darbo aplinkose kuriant tarpusavio ryšius buvo didelis sėkmės faktorius naujų iniciatyvų atsiradimui.
Taip pat skaitykite: Supervizijos apibrėžimas
Pagal CHESS projektą socialinės inovacijos siekiama išnaudoti visą jų potencialą, prisidedant prie praktinio taikymo ir geresnės sąveikos platesnėse inovacijų ekosistemose. Projekto veiklos vykdomos pagal „mokymosi veikiant“ principą, kuriant keturis bandomosios šalys - Slovėniją, Italiją, Lietuvą ir Graikiją - Socialinių inovacijų veikloje vadovą, kuris praktiškai išbandomas ir diegiamas realiose situacijose.
Gegužės mėnesį projekte „Kompleksinė pagalba“ žinias gilino Joniškio rajono socialiniai darbuotojai, asmeniniai asistentai, individualios priežiūros darbuotojai, tema „TIME SLIPS“ ir kiti inovatyvūs socialinio darbo su senyvo amžiaus, demenciškais asmenimis metodai“ mokymuose. Šios įtraukiančios veiklos rodo, kaip praktikoje kuriasi ir tobulėja socialinės inovacijos.
Kitas svarbus dokumentas ir ES finansavimo kryptys
2021 m. gruodžio 9 d. Europos Komisija priėmė Socialinės ekonomikos veiksmų planą (SEAP). Jo tikslas - iki 2030 m. išnaudoti visą socialinės ekonomikos potencialą, kuriant palankų reguliavimą, atveriant finansavimo galimybes ir stiprinant socialinės ekonomikos pripažinimą. Plane numatyta atnaujinti pirkimų bei valstybės pagalbos gaires ir įkurti Europos socialinių inovacijų kompetencijų centrą.
Europos socialinio fondo agentūra 2022 m. taip pat įvedė ESF+ reglamentą (EU 2021/1057). Jo 2 straipsnio 8 p. numato, kad kiekviena valstybė narė privalo turėti bent vieną socialinei inovacijai skirtą prioritetą, kuriam galima taikyti iki 95 proc. finansavimo.
Kai socialinės inovacijos kurtųsi ir augtų, būtina finansinė palaikymo sistema. ES siūlo projektinio finansavimo modelį, o OECD 2025 m. projektų paraiškos, skirtos kurti ar plėsti socialines inovacijas, turi atitikti naujo reglamento reikalavimus. Vėliau balai skiriami už socialinį aktualumą, poveikio matavimo planą bei plėtros galimybes. Stebėsenos sistemoje dalyvių rodikliai papildomi programoms specifiniais rodikliais, pavyzdžiui, sukurtų prototipų skaičiumi ar tarspesktorinių partnerystių kiekiu.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo prisitaikymo svarba
LT: Kvietimai teikti paraiškas pagal ESF+ priemones Lietuvoje jau vyksta. Pavyzdžiui, kvietimas „Socialinių inovacijų veiklų neformalaus ugdymo ir (arba) iniciatyvų srityse įgyvendinimas“ atveria daug galimybių jau artėjančiam laikotarpiui. Tikėtina, kad šios galimybės dar platesnės atsiras rudenį.
Socialinių inovacijų plėtra Lietuvoje: praktika ir apdovanojimai
2021-2024 metais Lietuvoje socialinės inovacijos įgauna platesnį patvirtinimą viešojoje politikoje, versle ir akademiniuose sluoksniuose. Lietuvos socialinio darbo inovacijų apdovanojimai, kuriuos organizuoja Profesinių kompetencijų tobulinimo centras (PKTC), Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija (LSDA) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), skirti įvertinti inovacijas paslaugų sferoje ir skatinti kolektyvinius pokyčius. Apdovanojimai rengiami didelio kompetencijų laukimo kontekste: Lietuvos socialinio darbo institutas siekia išryškinti šias inovacijas ir pagerbti jų kūrėjus.
PKTC: įkurtas Lietuvoje 2022 m. siekiant vystyti inovatyvias socialinių paslaugų teikimo praktikas. PKTC funkcijas vykdo Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, įgyvendindama projektą „Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centro veikla: Lietuvos socialinio darbo ateitį kuriančios kompetencijos“. Projektą finansuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Visos PKTC veiklos Lietuvos socialinių paslaugų srities darbuotojams yra nemokamos.
Socialines inovacijas skatina ir ES lėšos: buvo pradėta Lietuvos dalyvavimo proceso, susijusio su Europos socialinių inovacijų kompetencijos centro kūrimu, diegimo. Taip pat vyko tarptautiniai ir nacionaliniai renginiai, skirti inovacijoms socialinėje srityje aptarti ir plėtoti. Tokios iniciatyvos formuoja politinį bei profesinį diskursus ir kuria ekosistemą, kuri skatina naujovių diegimą ir skatina socialinį teisingumą.
Tarpdisciplininis požiūris ir ateities perspektyvos
Nors svarbu atskirai žiūrėti į socialines inovacijas kaip į naujas idėjas, produktus ar modelius, jų tikslas visuomet lieka bendruomenių gerovės kūrimas ir socialiniai santykiai. Socialinės inovacijos tampa vis reikšmingesnės kaip priemonė siekti tvaresnės ateities, įtvirtinti tvarias praktikas darbo santykiuose, švietime, bendruomenių plėtroje ir sveikatos srityje. Ši plėtra įtvirtina lietuvišką pavyzdį ES kontekste ir skatina platesnį bendradarbiavimą tarp valstybės, privataus sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės.
Taip pat skaitykite: Ekspertės įžvalgos
Apibrėžimų įvairovė bei skirtingos perspektyvos rodo, kad socialinės inovacijos nėra vienkartinis projektas, o dinamiška ekosistema, kurioje naujos idėjos keičia senas praktikas ir skatina sisteminius pokyčius. Todėl svarbu toliau kurti aktyvią mokymosi, tarptautinio bendradarbiavimo ir finansavimo infrastruktūrą, kuri leis Lietuvai toliau kilti kaip inovacijų ir socialinį poveikį kuriančios šalies regione.
Kvietimai teikti paraiškas pagal ESF+ priemones Lietuvoje jau vyksta. Europos Komisija ir OECD modeliai siūlo praktinį kompasą, kaip kurti, įvertinti ir auginti socialines inovacijas, kartu siekiant proveržio rinkoje. Tokia praktika padeda įveikti kliūtis, susijusias su finansavimu, rodikliais ir tarpusavio partnerystėmis, ir įgalina įvairias organizacijas įtraukti daugiau žmonių į inovacijų kūrimo procesą.
| Iniciatyva | Tikslas | Finansavimas | Statusas Lietuvoje |
|---|---|---|---|
| SEAP (Socialinės ekonomikos veiksmų planas) | Išnaudoti socialinės ekonomikos potencialą iki 2030 m. | Reglamentai ES, finansavimas iš ES fondų | Aktyvioje įgyvendinimo fazėje |
| ESF+ reglamentas (EU 2021/1057) | Kiekviena valstybė narė turi prioritetą socialinei inovacijai | EU finansavimas | Taikomas įstatyminis reikalavimas |
| Projekto CHESS dalys | Veikla | Pasiektos įžvalgos | Šalys |
| Ekosisteminių socialinių sprendimų pokyčiai centro kūrimas | Klasifikavimas, vadovai, prototipai | Susitikimų nauda, tarpusavio ryšiai | Slowėnija, Italija, Lietuva, Graikija |
Taigi, įtraukiant mokymą, tęstinį finansavimą ir tarptautinį bendradarbiavimą, Lietuvos socialinių inovacijų ekosistema turėtų sparčiai plėstis, užtikrinti veiksmingą įvairovės įtraukimą ir kurti pridėtinę vertę visuomenei per inovatyvius sprendimus.
tags: #naujove #socialiniame #darbe