Pensijos yra pagrindinis vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo šaltinis Europoje.
Daugelyje Europos šalių pensijos ir įvairios išmokos sudaro daugiau kaip 70 proc. visų vyresnio amžiaus suaugusiųjų bendrųjų namų ūkio pajamų, o kai kuriais atvejais viršija 80 proc.
Taigi, kiek europiečiai gauna senatvės pensijų ir kaip skiriasi jų lygis Europoje?
Paprastai naudojami keli būdai pensijų dydžiams palyginti. Pats paprasčiausias - tai vidutinė senatvės pensija eurais ar kita valiuta.
Vidutinės pensijos dydžiai Europoje
Remiantis naujausiais „Eurostat“ duomenimis už 2023 metus, vidutinė metinė senatvės pensija ES siekia 17 321 eurą, arba apie 1 443 eurus bruto per mėnesį.
Taip pat skaitykite: Minimalios pensijos dydis Lietuvoje
Skirtumai tarp šalių itin dideli: nuo vos 3 377 eurų per metus Turkijoje iki 38 031 euro Islandijoje.
ES viduje pensijos svyruoja nuo 4 479 eurų per metus Bulgarijoje iki 34 413 eurų Liuksemburge.
Įtraukus Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalis (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija) bei šalis siekiančias prisijungti prie ES, šis intervalas padidėja - nuo 1 648 eurų per metus Albanijoje (137 eurai per mėnesį) iki 35 959 eurų Islandijoje (2 997 eurai per mėnesį).
Vidutinė senatvės pensija per metus vienam gavėjui Norvegijoje ir Danijoje taip pat viršijo 30 tūkst. eurų.
Už ES vidurkį ji taip pat buvo gerokai didesnė Švedijoje (22 436 eurai per metus arba 1870 eurų per mėnesį) ir Suomijoje (21 085 eurai per metus arba 1757 eurai per mėnesį).
Taip pat skaitykite: Kaupiantiesiems: minimalus anuitetas
Mažiausios pensijos - prisijungti prie ES kandidatuojančiose šalyse.
Be Albanijos, mažiausios vidutinės pensijos yra ES šalyse kandidatėse: Turkijoje jos siekia 2 942 eurus, Bosnijoje ir Hercegovinoje 3 041 eurą, Serbijoje 3 486 eurus ir Juodkalnijoje 3 962 eurus per metus, t. y. nuo 245 iki 330 eurų per mėnesį.
Šie metiniai duomenys rodo itin didelį atotrūkį tarp mažiausių ir didžiausių pensijų Europoje.
Ekonomiškai stipriausios ES šalys taip pat pralenkė ES vidurkį.
Didžiausia vidutinė metinė pensija buvo Italijoje - 19 589 eurai, toliau rikiuojasi Prancūzija (18 855 eurai), Ispanija (18 100 eurų) ir Vokietija (17 926 eurai) per metus.
Taip pat skaitykite: Parama auginant vaikus
Tai reiškia, kad Italijoje pensininkai per mėnesį vidutiniškai gauna 1632 eurus, Prancūzijoje 1571 eurą, Ispanijoje 1508 eurus, o Vokietijoje - 1494 eurai.
Dideli pensijų lygio skirtumai Europoje.
Vidutinių metinių pensijų dydžiai rodo, kad Vakarų ir Šiaurės Europoje pensijos yra daug didesnės nei likusiose šalyse.
Tuo metu Pietų Europos šalių padėtis geresnė nei Rytų, tačiau jos vis dar akivaizdžiai atsilieka nuo Šiaurės Europos.
Prasčiausi rodikliai yra Balkanų ir Rytų šalyse, ypač tarp šalių kandidačių į ES.
Pensijų dydžiai Baltijos šalyse
„Eurostat“ skelbia, kad Lietuvoje metinė pensija siekia 5979 Eur, mėnesio - 498 Eur; Latvijoje - atitinkamai 6477 Eur / 540 Eur.
Žemiausiose eilutėse atsidūrusioje Rumunijoje - 5790 Eur / 483 Eur, Bulgarijoje - 4479 Eur / 373 Eur.
„Euronews“ duomenimis, Lietuva patenka tarp šalių, kuriose vidutinė senatvės pensija siekia apie 8 000 eurų per metus.
„Sodros“ duomenimis, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, 2025 m. spalio mėn. siekė 720,73 Eur (apie 8 649 Eur per metus).
Vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2025 m. spalio mėn. - 669,13 Eur (apie 8 030 Eur per metus).
Perkamoji galia ir socialinės garantijos
Lyginant pragyvenimo kainas - skirtumai ne tokie dideli.
Skaičiuojant nominaliai, pensijų skirtumai tarp šalių atrodo labai dideli, realiai - atsižvelgiant į pragyvenimo kainas - jie gerokai mažesni.
Pavyzdžiui, ES didžiausios ir mažiausios vidutinės pensijos skirtumas nominaliai siekia net 8,8 karto, tačiau vertinant perkamosios galios standartais, skirtumas sumažėja iki 3,5 karto.
Tai reiškia, kad gyvenimo lygis ir kainos turi didelę įtaką tam, kiek pensininkai realiai gali sau leisti.
Rytų Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pensininkų perkamąją galią didina papildomos socialinės garantijos - nemokama ar pigesnė sveikatos priežiūra, transporto lengvatos, subsidijuojamas būstas.
Pensijų dydis Europoje gali skirtis net 10 kartų, jei lyginsime vidutines pensijas.
Bet tai normalu, nes BVP vienam gyventojui arba nominalusis darbo užmokestis taip pat skiriasi daug kartų, o daugumoje šalių pensijos yra susijusios su ankstesniu darbo užmokesčiu“, - sako R.
Pensijų sistemos struktūra
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pastebi, kad didžiausią naudą duodančių ir pačių efektyviausių pensijų sistemų struktūra yra daugiapakopė.
„Visos pirmojo trejetuko šalys pasižymi tuo, kad jose veikia daugiapakopės pensijų sistemos, kurioje reikšmingas vaidmuo tenka ne tik valstybei, bet svarbus ir asmeninis indėlis bei pastangos.
Vertinant bendrus pensijų sistemos bruožus, pakopų sistema leidžia geriau balansuoti valstybės finansinę naštą ir užtikrina didesnes pajamas senatvėje“, - sako T.
Islandijos pensijų sistemą sudaro valstybės mokama bazinė pensija, siekianti apie 33 proc. buvusio atlyginimo, privalomos profesinių pensijų fondų išmokos (antroji pakopa), kurios sudaro 70 proc. buvusių pajamų, ir savanoriška trečioji pakopa.
Profesiniuose fonduose (antroje pakopoje) privalo dalyvauti visi darbą turintys žmonės nuo 16 iki 70 metų.
Darbuotojai šiems fondams skiria iki 4 proc. savo atlyginimo, o darbdaviai prideda dar 11,5 procentų.
Nuo 2000 metų Islandijoje veikia ir trečiosios pakopos savanoriški pensijų fondai, į kuriuos įmokas gali pervesti tiek darbuotojai, tiek jų darbdaviai.
Jeigu darbuotojas į juos perveda 2-4 proc. mėnesio atlyginimo, darbdavys pagal įstatymą įpareigotas skirti papildomus 2 procentus.
Didžiausią olandų pensijos dalį sudaro ne valstybinė pensija, o savo iniciatyva kaupiamos lėšos antrojoje pakopoje.
Maždaug 90 proc. Nyderlanduose veikiančių įmonių savo darbuotojams siūlo galimybę kaupti papildomuose, ne pelno siekiančiuose pensijų fonduose, kuriuose dalyvauja net 90 proc.
Visi antrojoje pakopoje dalyvaujantys Nyderlandų darbuotojai bendru sutarimu su darbdaviu kas mėnesį perveda tam tikrą procentą savo atlyginimo į antrosios pakopos pensijų fondą, atitinkamą dalį prideda ir darbdavys.
Kadangi olandai moka didesnes įmokas į antrosios pakopos pensijos fondus nei Lietuvoje, trečiąją pakopą renkasi daugiausia tie, kurie neturi galimybių dalyvauti antrojoje pakopoje.
Įprastai tai savarankiškai dirbantys asmenys.
Daugiau kaip 80 proc. Danijos gyventojų kaupia lėšas valstybės įsteigtame pensijų fonde ATP, kuris įsteigtas dar 1964 metais.
Reguliariai pervesti lėšas į šį fondą yra įpareigoti ir darbdaviai, ir patys gyventojai.
Darbdavio dalis sudaro maždaug du trečdalius įmokos, gyventojo - likusį trečdalį.
Minimali įmoka per mėnesį sudaro apie 40 eurų, tačiau įprastai ji siekia 10 proc.
Gyventojai taip pat gali pasirinkti kaupti papildomai privačiuose pensijų fonduose.
Skaičiuojama, kad įvairiuose pensijų fonduose sukaupto turto dalis Danijoje siekia daugiau kaip 175 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
tags: #minimali #pensija #islandijoje