Autizmas - tai kitokio žmogaus ypatybė, o ne liga, kaip ją apibūdina psichiatras Barry’is M. Prizant’as savo knygoje „Unikalus žmogus: kitoks požiūris į autizmą“. Autizmo spektro sutrikimą turintys žmonės pereina įprastus raidos etapus, tačiau tai vyksta kiek kitaip nei daugumos. Svarbiausia - ne „taisymas“, o supratimas ir savų įsitikinimų keitimas. Barry’is M. Prizant’as per keturis savo veiklos dešimtmečius padėjo tūkstančiams šeimų, susiduriančių su autizmu, bei prisidėjo prie šio sutrikimo mokslinių tyrimų.
Šiuolaikinėje visuomenėje autizmas vis dar supamas įvairių mitų, stereotipų ir klaidinančių įsitikinimų. Dalis žmonių autizmą sieja su socialine izoliacija, emocijų nebuvimu ar mokymosi negalia. Tačiau autizmas - tai spektras, kur kiekvienas žmogus patiria jį skirtingai: vienus vargina socialinė sąveika, kitus - sensorinis jautrumas, o kai kurie pasižymi išskirtiniais gebėjimais.
Populiarioji neuromokslinė literatūra ir mitai apie autizmą
Pastaraisiais metais Lietuvoje ir kitose Vakarų šalyse itin išpopuliarėjo populiarioji neuromokslinė literatūra, kurios viršeliuose dažnai vaizduojamos smegenys, žadančios karjeros, meilės ir gyvenimo sėkmę. Šio žanro knygos apima temas nuo vaikų ugdymo iki lyderystės, tačiau svarbu pabrėžti, kad tai nėra tikslūs moksliniai šaltiniai. Dažnai šią literatūrą kritikuoja tikrieji neuromokslininkai, o Stevenas Poole ją net vadina „neurošiukšlėmis“ (angl. neurobollocks).
Neuromokslinė literatūra yra perpildyta neuromitologijos - mitų apie smegenų veiklą, kurie dažnai išlieka nepaisant mokslo pažangos. Pavyzdžiui, tebėra klaidingų nuomonių, kad autizmas yra "kraštutinių vyriškų smegenų" reiškinys, kaip teigia Simono Barono-Coheno knyga „Esminis skirtumas“, kurioje autizmas suprantamas kaip vyriškumo viršūnė, pasižyminti giliomis analizės galiomis bet menku emociniu jautrumu. Nors ši teorija sulaukė daug kritikos, ji vis dar gyva visuomenėje.
Taip pat gyvuoja kiti neuromitai, pavyzdžiui, kad asmens įgūdžiai ar elgesys priklauso nuo dominuojančio smegenų pusrutulio. Šis mitas rodo kairįjį pusrutulį kaip logikos nešėją, o dešinįjį - kaip kūrybiškumo šaltinį, nors realybėje žmogaus veikla priklauso nuo abiejų pusrutulių bendradarbiavimo. Taip pat populiarus yra mitas apie pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus, kurie esą lemia visą ateitį. Ši idėja buvo kritikuojama Johno Bruerio knygoje „The Myth of the First Three Years“, kur autorė kvestionuoja ankstyvosios stimuliacijos absoliutų svarbumą.
Taip pat skaitykite: Knygos pristatymas bibliotekoje
Populiarioji neuromokslinė literatūra dažnai žada paprastus sprendimus ir greitus sėkmės receptus, kas ypač traukia individualistinėje, nestabilioje visuomenėje. Žmonėms patinka idėja, kad viską galima valdyti ir kontroliuoti per smegenų stimuliaciją - tačiau tai gali vesti į bereikalingą tėvų kaltinimą dėl vaikų sunkumų.
Naujausios Lietuvos knygos apie autizmą
Vienu reikšmingiausių naujausių leidinių tampa knyga „Autizmas - dalis manęs. Autistiški suaugusieji savo pačių žodžiais ir specialistų akimis“, kurią išleido leidykla „Baltos lankos“. Tai pirmoji lietuviška knyga, kurioje autistiški suaugusieji dalijasi savo patirtimis ir kasdienybe, leidusi pakeisti daugelį mitų ir praplėsti visuomenės supratimą apie autizmą Lietuvoje.
Knygos autorės - Barbora Suisse, organizacijos „Draugiški autizmui“ ir bendruomenės „Mes spektre“ įkūrėja, taip pat autistiško vaiko mama, bei medicinos psichologė bei muzikos terapeutė Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė - numatė tikslą suteikti balso autistiškiems suaugusiems, pristatyti jų istorijas tikrais žodžiais ir iniciatyviai kalbėti apie įvairius jų gyvenimo iššūkius. Knygoje pateikiamos istorijos iliustruotos Tatjanos Pleskevičienės, kuri taip pat priklauso autistiškų suaugusiųjų bendruomenei.
„Autizmas - dalis manęs“ yra svarbus įvykis Lietuvos kultūros ir mokslo lauke, nes iki tol dauguma informacijos apie autizmą buvo prieinama tik iš verstinių šaltinių. Ši knyga padeda pažinti autistiškų žmonių unikalų pasaulį, išsklaidyti tėvų ir visuomenės nežinią apie autizmo ateitį, santykius, darbo galimybes ir paramą suaugusiesiems.
Knygos autorių įžvalgos ir iššūkiai leidžiant knygą
Barbora Suisse pasakoja, kad leidinio gimimas nebuvo lengvas - leidyklos dažnai atsisakė bendradarbiauti, argumentuodamos, jog tema nepopuliari. Visgi komandos užsispyrimas leido išleisti knygą, kuri sulaukė didelio visuomenės dėmesio viešųjų bibliotekų renginiuose Vilniuje, Lentvaryje, Šiauliuose ir kituose miestuose.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Knygų pristatymai ir diskusijos bibliotekose tampa svarbiomis platformomis, skatinančiomis viešą debatus, empatiją ir žinių apie autizmą plėtrą. Jaunimas aktyviai domisi šia tematika, o parodos ir edukacinės iniciatyvos, kaip keliaujanti paroda „(Ne)skirtingas pasakojimas apie autizmą“, padeda pažvelgti į autizmą iš autistiškų vaikų perspektyvos bei ugdyti toleranciją.
Autizmo suvokimas per suaugusiųjų pasakojimus
Knygoje „Autizmas - dalis manęs“ publikuojamos autentiškos istorijos parodo, kad autistiški žmonės Lietuvoje yra įvairūs - skirtingo amžiaus, lyties, socialinės padėties ir profesijų. Vieniems autizmas diagnozuotas vaikystėje, kitiems - suaugus, kai kurie turi kelias diagnozes. Šie žmonės gyvena bendruomenėse, dalyvauja visuomenės gyvenime, mokosi bendrojo lavinimo įstaigose ir dirba.
Autorių manymu, labai svarbu išsklaidyti perdėtas iliuzijas, pavyzdžiui, „visi mes truputį autistiški“ ar „autizmas - supergalia“. Tikrojo gyvenimo patirtys dažnai būna tarp sutrikimų ir įgūdžių, tarp iššūkių ir asmeninių laimėjimų.
Bibliotekų ir renginių vaidmuo šviečiant visuomenę
Viešosios bibliotekos tampa centriniu tašku autizmo literatūros pristatymuose, parodų renginyse ir diskusijose, kurios skatina plačią visuomenės įtrauktį. Tarptautinė vaikiškos knygos diena, minint H. K. Anderseno gimtadienį, taip pat yra proga atkreipti dėmesį į autizmo temą - mažiesiems organizuojami edukaciniai renginiai, kurie moko draugiškumo ir supratingumo.
Pristatymų metu vaikams ir suaugusiesiems prieinama specialiai pritaikyta literatūra ir žaidimai, stiprinantys empatiją ir leidžiantys pažinti bei gerbti skirtumus.
Taip pat skaitykite: Darbuotojų teisės atleidžiant pagal DK
Kaip padėti vaikui, turinčiam sensorinio apdorojimo sutrikimą
Pavyzdinės naujausios knygos ir jų apžvalgos
| Knygos pavadinimas | Autorius | Pagrindinė tema | Svarbios pastabos |
|---|---|---|---|
| Unikalus žmogus: kitoks požiūris į autizmą | Barry M. Prizant | Autizmo supratimas ir palaikymas | Pabrėžia autizmo kaip skirtingumo, ne ligos sampratą |
| Autizmas - dalis manęs | Barbora Suisse, Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė | Suaugusių autistiškų žmonių patirtys Lietuvoje | Pirmoji lietuviška knyga su autentiškomis istorijomis |
| Bliauk tyliai, broli | Ivona Březinova | Autizmo vaiko patirtis sensorinėje aplinkoje | Skatina empatiją vaikams |
Šios knygos yra ne tik literatūriniai darbai, bet ir svarbūs edukaciniai įrankiai, padedantys pažinti autizmo spektro įvairovę ir sukurti įtraukesnę visuomenę.
Autizmo tema vis dažniau užima reikšmingą vietą viešojoje erdvėje, o knygos ir su jomis susiję renginiai padeda keisti visuomenės požiūrį, mažina stereotipus bei skatina supratingumą.