Socialinės Organizacijos Aplinka: Samprata, Elementai ir Įtaka

Socialinė aplinka yra svarbus ir plačiai aptariamas sąvokos aspektas, kuris susijęs su žmonių gyvenimu ir gerove. Ši sąvoka apima įvairias veiklas, santykius ir sąlygas, kurios daro įtaką žmonių gyvenimo kokybei, jų gebėjimui bendrauti ir integruotis į visuomenę. Socialinė aplinka yra neatsiejama nuo bendruomenių, miestų, šalių ir visos pasaulio visuomenės gerovės.

Socialinės Aplinkos Apibrėžimas ir Elementai

Sociãlinė aplinkà, sòciumas - tai asmenybės formavimąsi ir elgseną veikiančių objektyvių veiksnių (gamtinių, geografinių, klimatinių, socialinių, kultūrinių ir kitų sąlygų) visuma. Socialinė aplinka apima visas žmonių tarpusavio sąveikos ir bendravimo formas, santykius su kitais žmonėmis, bendruomenės veiklą, darbo sąlygas ir bendrą visuomenės požiūrį.

Socialinę aplinką sudaro:

• Santykius su kitais žmonėmis: Tai apima šeimos santykius, draugystę, darbo kolegų tarpusavio santykius ir kitus asmeninius santykius.
• Bendruomenės veikla: Vietos bendruomenės, organizacijos ir grupės gali formuoti socialinę aplinką.
• Darbo sąlygos: Darbo vietai ir darbo santykiams tenka didelė įtaka socialinėje aplinkoje.
• Bendras visuomenės požiūris: Visuomenės požiūris ir nuostatos į tam tikras grupes ar temas taip pat yra dalis socialinės aplinkos.

Skiriama bendroji socialinė aplinka, arba socialinė makroaplinka, makrosociumas (visuomeninio darbo pasidalijimo pobūdis, su juo susijusi visuomenės socialinė struktūra, švietimo sistema ir kita) ir socialinė mikroaplinka, mikrosociumas (visuomenės ir individo jungiamoji grandis, per įgytą individualią patirtį artimiausia, santykinai stabili asmenybės aplinka, betarpiškai veikianti jo raidą, pavyzdžiui, darbo kolektyvas, šeima, mokykla). Asmeniui vystantis jo socialinė aplinka plečiasi: pavyzdžiui, kūdikio socialinė aplinka - tik šeima, ikimokyklinio amžiaus vaiko - šeima ir vaikų darželis, mokyklinio amžiaus vaiko - šeima, bendraamžiai, mokyklos klasės draugai ir kita. Dažnai kaimo vietovėse socialinė mikroaplinka tapatinama su tos gyvenamosios vietos ribomis, didesniuose miestuose - rajonais, mikrorajonais.

Socialinės Aplinkos Svarba

Socialinė aplinka yra labai svarbi žmonių gyvenimo ir visuomenės gerovei. Jos kokybė gali turėti didelę įtaką žmonių fizinei ir psichinei sveikatai. Be to, socialinė aplinka taip pat turi įtakos žmonių galimybėms dalyvauti visuomenėje, turėti galimybę išreikšti savo nuomonę, gauti švietimą, užsidirbti pragyvenimui ir pan. Sveikos socialinės aplinkos kūrimas reikalauja bendro visuomenės, institucijų ir valdžios pastangų.

Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija

Sveikos socialinės aplinkos kūrimo principai:

• Užtikrintas socialinis teisingumas.
• Skatinti bendravimą ir bendradarbiavimą.
• Suteikti paramą ir paslaugas.
• Kurti teigiamus socialinius modelius.

Socialinė aplinka yra socializacijos pagrindas, todėl žmogaus ir socialinės aplinkos santykis yra teorinės ir taikomosios sociologijos dėmesio centre.

Socialinės Grupės ir Organizacijos

Socialinės grupės klasifikuojamos ir skirstomos pagal:

• Svarbą ir artumą asmeniniam gyvenimui
• Tikslus
• Dydį
• Susitapatinimo su grupe laipsnį
• Socialiai reikšmingus kriterijus

Mūsų (mano) grupė (angl. ingroups) - priklausymas ir savęs tapatinimas su jomis. Jų (nemano) grupė (angl. outgroups) - nepriklausymas ir nesitapatinimas, o priešingai - atsiskyrimas nuo jų.

Grupės vidiniai procesai ir funkcijos:

Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje

• Lyderystė
• Dykinėjimas
• Socialinė dilema
• Grupinis mąstymas
• Prisitaikymas prie grupės normų

Socializacijos Instrumentinė Ekspresyvi grupės formavimo, Palaikymo. Pagrindinis antrinės grupės tipas - organizacija.

Socialinė struktūra - pagrindinis organizacijos elementas (individas gyvena tarsi dvigubos realybės erdvėje). Antrasis elementas - organizacijos tikslai (tikslai uždaviniai,tikslai orientyrai,tikslai sistemos). Trečiasis elementas - organizacijos nariai (visuma asmenų, kurių kiekvienas turi savybių ir įgūdžių, leidžiančių jam užimti tam tikrą vietą). Ketvirtas elementas - technologija (tai vieta, kurioje organizacijos narių energija paverčiama į medžiagas). Penktas elementas - išorinė aplinka (organizacija egzistuoja fizinėje,technologinėje, kultūrinėje ir socialinėje aplinkoje).

Organizacijos ir Socialinė Atsakomybė

Ilgalaikė organizacijų sėkmė priklauso nuo to, kaip darniai jos sugeba integruotis į aplinką bei jausti suinteresuotųjų šalių socialines nuotaikas. Organizacijos ir ją supančios aplinkos santykiai turėtų būti formuojami socialinės atsakomybės pagrindu. Organizacijos veiklos kryptys (iniciatyvos), išreiškiančios jos atsakingumą: socialinė atsakomybė, darna ir valdymas.

Šiuo metu terminas biurokratija vartojamas mažiausiai keturiomis reikšmėmis:

• Biurokratija kaip socialinė grupė
• Biurokratija kaip valdymo sistema
• Biurokratija kaip elgesio būdas
• Biurokratija kaip efektyvumas ir neefektyvumas

Organizacijos klasifikuojamos labai įvairiai ir taikomi skirtingi kriterijai, tačiau visos organizacijų rūšys tarpusavyje labai susiję. Pagrindinės organizacijų rūšys: ekonominės palaikymo integruojančios politinės.

Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje

Žmogaus prigimtis tokia, kad jis niekada negalėjo būti vienas. Jau nuo amžių pradžios žmonės būrėsi į grupes. Kartu jiems buvo saugiau, buvo lengviau dirbti įvairius darbus. Vėliau tarp tokių grupių prasidėjo natūriniai mainai. Vienos jų išaugindavo ar pagamindavo vienokį produktą, kitos - kitokį. Nebuvo tikslinga abiem grupėms auginti ar gaminti ttą patį. Po daugelio metų, sparčiai pažengus į priekį, atsiradus technikai, pradėjo kurtis ir bendrovės. Tiek senovės žmonių grupeles, tiek ir šiuolaikines bendroves galima vadinti organizacija, nes organizacija - tai susitelkusių žmonių grupė, siekianti bendro tikslo, vykdanti bendrą veiklą, turinti savo struktūrą. Šiuolaikinėje organizacijoje dirba kvalifikuotas personalas, vyksta formalizuota komunikacija, veikia hierarchizuota sistema. Organizacija turi savo įstatus, taisykles, nuostatus. Joje vyksta darbų pasiskirstymas, veikia neformalūs ryšiai. Organizacija nėra izoliuota. Ji veikia konkrečioje aplinkoje, kurią sudaro daug kkitų organizacijų. Jos daro įtaką viena kitai ir sudaro kompleksinę sistemą, kuri netgi lemia žmonių požiūrius, darbinius santykius, kuria konkurenciją dėl žaliavų, energijos, rinkos savo gaminiams. Organizacijos nėra nei visiškai nepriklausomos, nei visiškai uždaros. Greičiau priešingai, jos keičiasi ištekliais su iišorine aplinka ir yra nuo jos priklausomos.

Išorinė aplinka apibrėžiama kaip visi už organizacijos ribų esantys elementai, nuo kurių priklauso jos veikla. Kai kurie iš šių elementų sieja organizacijas su pasauliu. Taigi organizacija iš išorinės aplinkos ima išteklius (žaliavas, pinigus, darbo jėgą, energiją), perdirba juos į gaminius ar paslaugas ir siunčia atgal į išorinę aplinką kaip rezultatus. Taip pat egzistuoja ir vidinė organizacijos aplinka.

Prieš 10-15 metų pasauliniu mastu pradėjo reikštis susirūpinimas dėl natūralios aplinkos. Jį sukėlė žemę gaubiančiame ozono sluoksnyje atrasta skylė, padidėjęs užterštumas bei kitos aplinkos degradavimo formos. Nauja dėmesio aplinkos apsaugai banga nusirito per pasaulį. Tradiciniai mąstymo apie vadybą bbūdai mažai dėmesio skyrė tiek organizacijų, tiek ir natūraliai aplinkai. Kol daugelis tradicinio mąstymo apie vadybą teoretikų dar buvo gyvi, išorinė organizacijų aplinka buvo stabili ir nekintanti, o apie natūralią aplinką mažai kas galvojo. Pasaulio piliečiai manė, jog žemės ištekliai neišsemiami. Šių dienų vadovai privalo kreipti dėmesį į natūralią aplinką, jei norima išsaugoti pasaulį būsimoms tautoms. Gana sunku atskirti „organizacijų“ ir „natūralią“ aplinkas, nes jos nepaprastai susijusios, tačiau šiame darbe pabandysime jas atskirti, aptarsime kiekvieną atskirai, taip pat paanalizuosime jas llemiančius veiksnius. Pateiksime keletą būdų, kaip suvokti, nagrinėti ir valdyti tuos pokyčius, su kuriais organizacijos susiduria dabartiniame pasaulyje.

Terminas organizacija yra daugiareikšmis. Vieną iš organizacijos apibrėžimų pateikėme įvade. Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad organizacija suprantama daiktine prasme („organizuotas daiktas“ ar visuma, pavyzdžiui, universitetas, gamykla, fabrikas, bankas, mokykla, partija, profsąjunga ir pan.). Organizacija yra tokia visuma, kurios dalys prisideda prie jos tikslo sėkmingo pasiekimo. Ją galima pavadinti kitaip - institucija. Institucija - tai sąveikaujanti žmonių grupė turinti tam tikrus išteklius ir susibūrusi siekti bendrų tikslų. Organizacija yra didesnių socialinių sistemų dalis. Ji nėra izoliuota ir veikia konkrečioje aplinkoje, kurią sudaro daug kitų organizacijų, kurios keičiasi prekėmis, paslaugomis ir pinigais. Organizacijos daro įtaką viena kitai ir sudaro kompleksinę sistemą, kuri lemia žmonių požiūrius, darbinius santykius, kuria konkurenciją dėl žaliavų, energijos, rinkos savo gaminiams. Todėl dažnai sunku nustatyti, kur baigiasi organizacija ir prasideda aplinka. Organizacija gali būti ir uždara sistema (pavyzdžiui, sekta). Bet tokių organizacijų labai mažai. Organizacija, kaip atvira sistema, yra tarpusavyje susijusios veiklos tinklas, kuris priima aplinkos dalis (išteklius: žaliavas, pinigus ir t.t), tam tikru būdu jas apdoroja ir atiduoda atgal į aplinką kaip rezultatą.

Aplinka yra skirstoma į bendrąją (išorinę) ir tiesiogiai veikiančią (vidinę), arba specifinę, aplinką. Išoriniai veiksniai, sampratos ir sąlygos, kurios gali paveikti organizaciją, sudaro bendrąją aplinką. Tai gali būti technologijos ar informatikos plėtra, politinė struktūra ir teisinių normų paketai, socialinės sąlygos, kultūrinės vertybės, ekonominiai veiksniai, ekologinės ir demografinės charakteristikos. Visa tai veikia konkrečią organizaciją, nors tas poveikis yra santykinis ir neakivaizdus.

Priešingai nei bendroji, specifinė aplinka tiesiogiai ir akivaizdžiai veikia organizaciją. Organizacijos išorinė aplinka - tai visuma veiksnių, esančių už jos ribų ir galinčių vienokiu ar kitokiu būdu paveikti jos veiklą, siekiant savo tikslų. Išorinėje aplinkoje yra tiek tiesioginio, tiek netiesioginio poveikio elementų (veiksnių). Tiesioginio poveikio veiksnius, dar vadinamus įtaką darančiais asmenimis, sudaro vartotojai, tiekėjai, konkurentai ir daugelis kitų, kurie daro tiesioginę įtaką organizacijai. Netiesioginio poveikio veiksniai - technologija, ekonomika, visuomenės politinės pažiūros ir kt. - sąlygoja klimatą, kuriame veikia organizacija. Potencialiai jie gali tapti tiesioginio poveikio veiksniais.

Organizacijos tikslas - tenkinti vartotojų poreikius ir gauti naudą. Ar organizacija pasieks tikslus, ar jos veiksmai bus efektyvūs, daug priklauso nuo to, kaip ji orientuojasi išorinėje aplinkoje.

Makroaplinka - veiksniai ir jėgos, kurie veikia visų ekonomikos šakų ūkinius subjektus. Šakinė aplinka - veiksniai ir jėgos, kurie būdingi konkrečiai ekonomikos šakai, kurioje veikai organizacija.

Aplinkos charakteristikos:

1. Sudėtingumas. Aplinkos sudėtingumas reiškiasi veiksnių įvairove ir jų poveikio organizacijai mastu. Yra organizacijų, kurios turi ryšių su keliais šimtais tiekėjų, o jų veiklą reglamentuoja daugybė įstatymų ir norminių aktų; tokiu atveju sakome, kad organizacijos aplinka yra sudėtinga. Pavyzdžiui, sudėtingoje aplinkoje veikia muitinės, ligoninės, prekybos įmonės ir t.t.
2. Judrumas. Organizacijos aplinkos judrumą lemia pokyčių sparta. Yra organizacijų, kurių aplinka labai greitai keičiasi, pvz. farmacijos, chemijos, elektronikos technologija ir konkurencija keičiasi daug sparčiau nei mašinų, automobilių atsarginių dalių ar konditerijos pramonėje. Sakoma, kad šių organizacijų aplinka judri. Tačiau aplinkos judrumas yra nevienodas netgi skritinguose tos pačios organizacijos padaliniuose, pavyzdžiui, daugeliu atveju organizacijos tyrimų skyriuje pokyčiai esti spartesni nei prekės gamybos ar paslaugų teikimo padaliniuose.
3. Grėsmingumas arba palankumas. Galimybė gauti visus veiklai reikalingus išteklius lemia palankią organizacijai aplinką. Tačiau dažnai organizacijos stokoja lėšų, o bankai ir kiti galimi finansavimo šaltiniai dėl įvairių priežasčių negali teikti paskolų.
4. Išorinės aplinkos neapibrėžtumas - tai turimos informacijos apie konkretų veiksnį apimtis ir patikimumas. Ne tik verslas, bet ir pelno nesiekianti veikla darosi sudėtingesnė, todėl jiems valdyti reikia vis daugiau patikimos informacijos. Didėjant išorinės aplinkos neapibrėžtumui, sunkiau priimti efektyvius sprendimus. Informacijos, apie joje vykstančius procesus, gavimui skirta komunikavimo su išorine aplinka sistema. Jei ši sistema veikia efektyviai, tai yra jei tinkamai realizuojama komunikavimo į išorę funkcija, tikėtina, kad organizacijoje bus priimami kokybiškesni valdymo sprendimai. Ši funkcija ypač svarbi priimant strateginius sprendimus. Strategija - tai sprendimai apie tai, kaip susieti organizaciją su ja supančia aplinka. Tai yra kokia organizacijos aplinka ir organizacijos egzistavimo joje prasmė?
5. Išorinės aplinkos veiksnių tarpusavio ryšys pasireiškia tuo, kad vieno veiksnio pasikeitimas turi įtakos kitiems veiksniams. Pavyzdžiui, kylančios naftos kainos veikia visą šalies ekonomiką. Kyla visų kitų prekių kainos. Dėl šių priežasčių vyriausybė privalo imtis įvairių priemonių, kad būtų efektyviai naudojamas kuras, ieškoma alternatyvių energijos šaltinių ir t.t.

Dažniau aplinka tiriama analizuojant ją sudarančius elementus. Kadangi organizacijos veiklai įtakos turi daugybė veiksnių, tai juos tikslinga pirmiausia suskirstyti pagal poveikio mąstą. Skiriami išorinės aplinkos tiesioginio ir šalutinio poveikio veiksniai.

Vartotojai. Laikantis vakarietiško požiūrio į organizacijos veiklą, teiginį, kad vartotojas yra aplinkos esmė (Thompson, McHugh, 1995) turėtume laikyti aksioma. Tada galima teigti, kad vartotojų svarba organizacijai yra didžiausia. Organizacijos turėtų vadovautis žymaus vadybos specialisto Peterio Druckerio tvirtinimu, kad organizacijos gyvavimą pateisina tik sugebėjimas savo veiklos produktui (prekei ar paslaugai) rasti vartotojų. Kiekvienas jų skiriasi savo charakteriu, skoniu, norais ir įpročiais.

Vartotojai keičia savo išteklius, dažniausiai pinigų pavidalu, į organizacijos gaminius ir paslaugas. Vartotoju gali būti: įstaiga - mmokykla, ligoninė ar vyriausybės tarnyba; kita firma - rangovas, įgaliotinis ar gamintojas; ir privatus asmuo. Tik išanalizavus vartotojo poreikius galima pateikti jam tai, ko jis nori, ką gali įvertinti ir apmokėti. Vartotojai nusprendžia, kokios prekės ir paslaugos jiems reikalingos, todėl nuo jų sprendimo priklauso ir organizacijos veiklos rezultatai. Svarbu yra įvertinti, kas nulemia vartotojo apsisprendimą įsigyti produktą: kaina, kokybė, tiekimo terminai, aptarnavimas, asmeniniai ryšiai ar politiniai įsitikinimai. Pardavimo metodai skiriasi priklausomai nuo vartotojo ir padėties rinkoje. Dažniausiai marketingo vadovas tiria ppotencialius klientus bei rinkos padėtį, ir remdamasis tyrimų duomenimis vadovauja marketingo kampanijai. Mažo verslo taikiniu gali būti labai siaura vartotojų rinka („niša“). Pavyzdžiui, Markas Nelsonas pradėjo medicinos programų „CD Plus“ verslą, kaip vieno asmens veiklą. Įvertinęs sveikatos apsaugos šakos spaudimą, jis sukūrė vartotojui palankią programą gydytojams ir medicinos srities tyrinėtojams. Iš pradžių Nelsonas buvo novatorius, atsakingas už marketingą, įgaliotinis, priėmėjas, apsaugos darbuotojas bei teikė paslaugas vartotojams.

Pastaraisiais metais ne JAV firmos metė iššūkį rinkoje vyravusioms Amerikos kompanijoms, siūlydamos vartotojams didesnį pasirinkimą ir aukštesnius kokybės standartus. Dėl išaugusios konkurencijos pradėjo keistis santykiai su vartotojais. Japonijos televizorių pramoninkai susidūrė su dideliais sunkumais kurdami Jungtinėse Amerikos Valstijoje savo gaminių garantinio aptarnavimo tinklą. Tuomet jie pradėjo gaminti tokius televizorius, kurių gedimo tikimybė būtų labai maža. Anksčiau vartotojas su savo televizoriaus gamintoju buvo griežtai susietas per vietinį prekybos agentą ir remonto dirbtuvę. Dabar pirkėjai gali įsigyti televizorių iš stambių mažmeninių parduotuvių su nuolaida, nesukdami galvos dėl aptarnavimo. Šis pokytis turėjo didžiulės įtakos šio produkto išradėjams Amerikos televizijos pramonėje. Šiandien pagal tą patį principą parduodami personaliniai kompiuteriai. „Dell“, „Gateway“ ir kitos firmos pirmosios pradėjo taikyti tiesioginio pardavimo paštu individualiems klientams metodą. Vartotojų ppatogumui abiejų firmų personalas dirba visą parą.

Savo vartotojus turi ir ne pelno, ir valstybinės, ir politinės organizacijos. Pavyzdžiui, rinkimų metu reklama ir susitikimai su rinkėjais siaurame rate reikalingi tik tam, kad rinkėjai balsuotų būtent už tą, o ne už kitą kandidatą. Šiuo atveju rinkėjai yra konkretaus kandidato ar politinės partijos idėjų „vartotojai“. Vartotojų pažinimas - sudėtingas ir nenutrūkstamas procesas.

Konkurentai. Šiuolaikinei ekonomikai būdinga arši ekonominė kova, todėl būtina žinoti svarbiausius konkurentus ir jų pasiekimus. Jų poveikio ignoruoti negalima. Organizacija, blogiau už konkurentus tenkinanti vartotojų reikmes, ilgai neišsilaiko - ji bankrutuoja. Dažnai ne vartotojai, o konkurentai lemia, kokią produkciją gaminti ir kokia kkaina ją galima parduoti. Gerai susipažinus su konkurentų pasiekimais, galima pasirinkti veiksmingiausius konkurencinės veiklos būdus, nuspręsti, kokie veiksniai - kainos, kokybė ar paslaugos - bus efektyvesni. Taip pat svarbu suprasti, kad vartotojai - tai ne vienintelis objektas, dėl kurio varžosi organizacijos. Konkurencinė kova vyksta ne tik dėl vartotojo, bet ir dėl darbo išteklių, medžiagų, kapitalo ir teisės taikyti technikos naujoves.

Aviacijos kompanijos - „American“, „TWA“, „United“ ir „USAir“ - bei užsienio kompanijos konkuruoja tiesiogiai Amerikos oro pervežimų rinkoje. Tačiau konkurencija gali kilti ir tarp alternatyvius gaminius ar paslaugas teikiančių organizacijų. Pavyzdžiui, šiaurės rytuose greitieji „Amtrak“ traukiniai tarpmiestinėse linijose konkuruoja su aviakompanijomis. Videokonferencijos taip pat gali varžytis su aviakompanijomis kaip tiesioginių susitikimų pakaitalas, nes kai kuriose situacijose leidžia išvengti būtinumo keliauti. Pastaraisiais metais JAV organizacijos susiduria su augančia užsienio firmų konkurencija. Šeštajame dešimtmetyje užrašas „Pagaminta Japonijoje“ reiškė „šlamštas“ arba „menkavertis“, o devintajame tapo aukštos kokybės ženklu. Visų japoniškų gaminių - nuo automobilių iki fotokamerų - pasisekimas buvo milžiniškas. Šiuo metu kai kurios prekės, pavyzdžiui vaizdo grotuvai, net negaminamos JAV. Užsienio konkurencija juntama beveik visose šakose, kuriose vyrauja JAV gamintojai.

Tiekėjos. Tokios Taivanio kompiuterius gaminančios firmos kaip „Twinhead“, „First International Computer“ ir „Compal“ vaidina lemiamą vaidmenį „už scenos“, kaip pasaulio personalinių kompiuterių bei priedų kompiuteriams projektuotojai ir gamintojai, o dauguma galutinių produktų parduodama su žymiai geriau žinomų firmų pavadinimais. Per kelerius pastaruosius metus Taivanis pralenkė Pietų Korėją - kaip didžiausią pasaulyje spalvotų monitorių gamintoją. Jis taip pat pirmauja kompiuterinių pelių ir klaviatūrų gamyboje. Visi konkurentai kartu yra ir partneriai. Todėl plinta organizacinis bendradarbiavimas. Didelė šio bendradarbiavimo dalis apima tarpusavio santykių pasikeitimą, o tai leidžia kiekvienai organizacijai geriau pasiekti savo tikslus. Kai kuriais atvejais bendradarbiavimas yra savanoriškas, o kitais - nulemtas reguliavimo.

Tiekėjai. Kiekviena organizacija įsigyja išteklių - žaliavų, paslaugų, energijos, įrengimų ir darbo jėgos - iš aplinkos ir nnaudoja juos rezultatams gauti. Laisvos rinkos sąlygomis šiuos išteklius galima gauti bemaž iš viso pasaulio. Nuo to, ką organizacija pasiima iš aplinkos, bei nuo to, ką ji su paimtais ištekliais daro, priklauso jos galutinio gaminio kokybė ir kaina. Todėl kiekviena oorganizacija yra priklausoma nuo išteklių bei tiekėjų, ir stengiasi išnaudoti konkurenciją tarp jų, siekdama žemesnių kain...

tags: #socialine #organizacijos #aplinka