Pensijų tema dažnai atrodo tolima, bet didžiausia klaida čia yra manyti, kad pokyčiai tavęs neliečia. Lietuvos pensijų sistema gali keistis, ir iš esmės ji jau keičiasi. Tau tai svarbu ne todėl, kad „kažkada ateityje valdžia gali ką nors pakeisti“, o todėl, kad pensija Lietuvoje priklauso nuo kelių dalių vienu metu: „Sodros“ pensijos, tavo stažo, sumokėtų įmokų ir, jei kaupi, antros pakopos rezultatų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praėjusią savaitę pasiūlė daugiau galimybių laikinai stabdyti pensijų kaupimą šiuose pensijų fonduose, o jį anksčiau laiko nutraukti dėl sunkios progresuojančios ligos ar negalios. Pensijų kaupimo įstatymo pataisas ministerija parengė po to, kai Konstitucinis Teismas (KT) dar šių metų kovą paskelbė, kad žmonėms turi būti leista pasitraukti iš pensijų fondų dėl svarbių priežasčių, o jas turi nustatyti Vyriausybė bei Seimas.
Darbdaviams ir darbuotojams skirtingai vertinant naujus valdžios pasiūlymus, kaip žmonės anksčiau laiko galėtų pasitraukti iš pensijų kaupimo antros pakopos fonduose, socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, kad kaupimo sistema galės būti keičiama ir toliau, tačiau pirminiai jos pakeitimai turėtų būti atlikti dar šio Seimo kadencijoje. Tolesnius pokyčius galėtų inicijuoti jau nauja valdžia, teigė jis. „Matome, kad yra dalykų, kuriuos, jeigu socialiniai partneriai pritars, įmanoma padaryti ir priimti dar šią kadenciją“, - antradienį LRT radijui sakė ministras Vytautas Šilinskas. „Matau, kur galima dar pakeisti ir padaryti geriau, bet to jau nespėtume šioje kadencijoje padaryti. Tai jau būtų ilgesnis laikotarpis, reikia daugiau diskusijų ir daugiau laiko“, - kalbėjo ministras.
Trišalė taryba ir viešosios diskusijos
Pasiūlymus dėl pokyčių antrojoje pensijų pakopoje antradienį svarstys Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba. Tolesniems pokyčiams reikalingas socialinių partnerių pritarimas ir platesnės diskusijos, kurios užtrunka.
Kas pasikeitė nuo 2026 metų pradžios
Nuo 2026 metų nebeliko automatinio įtraukimo, kuris anksčiau daug kam kėlė daugiausia klausimų ir nepasitenkinimo. Jei šiandien dirbi ir nekaupi, nuo 2026 metų tavęs niekas automatiškai nebeįtrauks. Tai skamba kaip didesnė laisvė, bet kartu reiškia ir daugiau atsakomybės.
Taip pat skaitykite: II ir III pensijų pakopos: svarbiausios reformos ir pasirinkimai
Kaupimas tęsiamas ir toliau, tik pagal naujas taisykles. Svarbiausia detalė tokia: pasitraukus per šį laikotarpį, tavo asmeninės įmokos kartu su investicijų rezultatu būtų pervestos į tavo banko sąskaitą, o valstybės paskata ir iš „Sodros“ pervestos sumos grįžtų į „Sodros“ sistemą ir padidintų būsimą pirmos pakopos pensiją.
Atsirado ir daugiau lankstumo. Įmokas galima stabdyti neribotą skaičių kartų bent 12 mėnesių laikotarpiui, taip pat numatyta galimybė tam tikrais atvejais atsiimti dalį sukauptų lėšų dar nesulaukus pensinio amžiaus. Jei jau kaupi, nieko daryti neprivalai.
Statistika: kiek kaupiama ir kiek lėšų sukaupta
SADM duomenimis, Lietuvoje aktyviai pensijai kaupia 766 tūkst. žmonių. Antros pakopos pensijų fonduose dabar sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių - 2,4 mlrd. eurų, arba beveik 30 proc. yra uždirbta suma. II pakopoje toliau kaupia didžioji dauguma - 781 tūkst. - dalyvių. Per pastaruosius 3 mėnesius prašymų atsiimti sukauptas lėšas buvo 5 kartus mažiau nei I-ąjį ketvirtį.
Balandžio-birželio mėnesiais kaupimą bendrąja tvarka nutraukti nusprendė 7,2 proc., kai I ketv. - 35,6 proc. Balandžio-birželio mėnesiais prašymus atsiimti lėšas bendrąja tvarka pateikė 104,5 tūkst. dalyvių. Dar 1,7 tūkst. gyventojų kaupimą baigė dėl sunkios ligos, 9,5 tūkst. - likus penkiems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus. 5,7 tūkst. gyventojų pasirinko išsiimti tik 25 proc.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Aktyvių kaupiųjų skaičius | 766-781 tūkst. |
| II pakopos sukauptas turtas | 8,2 mlrd. Eur (iš jų ~2,4 mlrd. uždirbta) |
| Vidutiniškai vienam dalyviui tenkantis turtas (II ketv. pabaigoje) | ~7,6 tūkst. Eur |
| Per II ketv. išmokėta prašymams | 672,4 mln. Eur |
| Pervestos lėšos „Sodrai“ po išmokėjimų | ~272 mln. Eur |
Fondų rezultatai ir kaupiamojo modelio nauda
Per visą pensijų kaupimo laikotarpį II pakopos dalyviai iš investicijų uždirbo apie 4,7 mlrd. eurų. II pakopos fondų vidutinė svertinė grąža nuo metų pradžios siekė 9 proc., o III pakopos fondų - 10,4 proc. Bendrai gyventojai yra sukaupę atitinkamai 6,8 mlrd. ir 0,7 mlrd. Eur.
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis
Net ir po dalies dalyvių pasitraukimų I-ąjį šių metų ketvirtį fondai toliau veikia įprastai, valdytojai laikosi ilgalaikių strategijų, o dalyvių turtas yra toliau investuojamas ir kuria vertę kaupiančiųjų ateičiai. „Pastarieji mėnesiai parodė, kad II pakopa turi tvirtą pagrindą ir nesusvyruoja pasikeitus aplinkybėms. Tai - brandi, diversifikuota ir profesionaliai valdoma sistema, kurios tikslas - nuosekliai auginti žmonių lėšas ateičiai“, - sako Vaidotas Rūkas.
Pateikus prašymą apie trečdalį atsiimtos sumos nukeliavo į „Sodrą“, kur sukauptos lėšos virs apskaitos vienetais. O likę ~6,4 tūkst. eurų atiteko dalyviui: 2,7 tūkst. eurų sudarė jo paties įmokos, o 3,7 tūkst. eurų - fondų uždirbta investicinė grąža. Bendrai per II ketv. iki 2026 m. birželio 30 d. prašymus pateikusiems gyventojams buvo išmokėti 672,4 mln. eurų. Iš šios sumos apie 285,4 mln. eurų sudarė jų pačių įmokos, o daug didesnę dalį - fondų uždirbta investicinė grąža, siekusi 387 mln. eurų.
II pakopos ir III pakopos tarpusavio papildomumas
„Sodros“ pensija yra labai svarbi socialinės apsaugos dalis, tačiau vien jos daugeliui žmonių gali nepakakti norimam gyvenimo lygiui išlaikyti. II ir III pakopos viena kitą papildo, užtikrinant orią ir finansiškai ramią senatvę. II pakopa suteikia daugiau paskatų kaupti, nes prie kaupimo prisideda valstybė, kurios įmoka šiemet sudaro apie 402 eurus per metus. Tuo metu III pakopa suteikia daugiau lankstumo: žmogus pats sprendžia, kokią įmoką ir kaip dažnai mokėti, kokį fondą bei rizikos lygį pasirinkti.
III pakopos augimą rodo ir bendras dalyvių skaičius: balandžio 30 d. duomenimis, joje kaupė 191 760 gyventojų - 13 861 daugiau nei 2025 m. pabaigoje. Bendras jų sukauptas turtas šiuo metu siekia 599,34 mln. eurų. Teigiami rezultatai fiksuoti ir III pakopoje, kur gyventojai kaupia savarankiškai. Bendrai per metus III pakopoje dalyviai taip pat uždirbo teigiamą grąžą.
Požiūriai į kaupimą ir viešoji reakcija
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) mano priešingai - politikai turėtų teikti siūlymus, kaip skatinti žmones kaupti pensijai ir stiprinti pensijų sistemą, o ne dalyti sunkiai įgyvendinamus pažadus, kad viskuo pasirūpins valstybė. Juolab, kad ligšiolinė patirtis rodo: valdžia nėra pajėgi viena užtikrinti orios pensijos visiems gyventojams. Todėl, LVK įsitikinimu, valstybės paskata kaupti II pakopoje yra subalansuota ir tikslinga priemonė, o politikų kalbos apie naujas reformas iškart po jau įvykdytų pakeitimų - neatsakingos ir žalingos.
Taip pat skaitykite: Juozas Leonavičius
Esmė paprasta - gyventojai šiai dienai per „SoDra“ nesukaupia pakankamai senatvei. Net su papildoma valstybės parama senjorams, „SoDra“ šiai dienai negali užtikrinti orios senatvės. Todėl gyventojai privalo papildomai taupyti savo senatvei asmeninėmis lėšomis.
Kol Lietuva ardo kaupimo sistemą, tokių šalių, kaip Japonija, Vyriausybės transliuoja gyventojams, kad socialinė apsauga negalės tinkamai pasirūpinti jais senatvėje, dėl ko skatina atsidėti 20-30 proc. savo pajamų senatvei. Lietuvoje gi susipykome dėl 3 procentų pajamų, keliaujančių į II pakopą. Šiame kontekste II pakopos subsidija yra itin reikalinga, taikli ir naudinga.
Kaupimo poveikis skirtingoms amžiaus grupėms
Matome, kad kaupimas išlieka aktualus ir naujiems dalyviams - per pastarąjį pusmetį prie II pakopos prisijungė daugiau nei 20 tūkst. gyventojų, o III pakopoje sudaryta apie 22 tūkst. Didžioji dalis lietuvių supranta papildomo kaupimo pensijai svarbą. Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad visose amžiaus grupėse bent 7 iš 10 gyventojų sutinka, jog pensijai reikia pradėti kaupti kuo anksčiau.
Pasak LIPFA vadovo Vaidoto Rūko, toks pasiskirstymas pagal amžių yra suprantamas: jauni žmonės dar tik pradeda karjerą ir kuria finansinį pagrindą, o 36-55 m. gyventojai jau turi stabilesnes pajamas, daugiau patirties ir aiškesnį ateities finansų vaizdą. Jauni žmonės supranta, kad pensijai reikia ruoštis anksti, tačiau gyvenimo pradžioje finansiniai prioritetai dažnai būna kiti - pirmas darbas, savarankiškumas, kasdienės išlaidos ar pirmieji didesni finansiniai sprendimai.
Pasiskirstymas pagal amžių atsispindi ir motyvacijoje: 36-55 m. respondentai dažniausiai nurodo stabilią, nekaitaliojamą sistemą (43 proc.). O 18-25 m. jaunimui svarbiausia yra suprasti, kiek prisideda valstybė, kokią sumą jie gali sukaupti ir kokių išmokų tikėtis.
Ilgalaikio kaupimo poveikio pavyzdžiai
Jis primena, kad didžiausią skirtumą pensijų kaupime sukuria laikas ir sudėtinės palūkanos. Pavyzdžiui, jei vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus kas mėnesį į II pakopą kartu su valstybės paskata nukreiptų apie 110 eurų, o metinė grąža siektų 9 proc., po 10 metų sukaupta suma sudarytų apie 21 tūkst. eurų, po 40 metų - apie 463 tūkst. eurų.
Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 2026 m. vidutinį darbo užmokestį - 2312,15 euro prieš mokesčius, jo 3 proc. įmoka į II pakopą yra 69,36 euro per mėnesį. Skaičiuojant su 8 proc. metine grąža, nevertinant atlyginimo ir valstybės įmokos augimo, fondų grąžos svyravimų bei kitų pokyčių, jei pradedama kaupti 45-erių, iki 65 m. galima sukaupti apie 58,5 tūkst. eurų. Pradėjus devyneriais metais anksčiau, 36-erių, ši suma jau siektų apie 133 tūkst. Pradėjus kaupti dar anksčiau, skirtumas tampa ryškesnis: jei II pakopoje žmogus pradėtų kaupti 25-erių, iki pensinio amžiaus jo sukaupta suma galėtų siekti apie 331 tūkst. eurų, o pradėjus 18-os - daugiau kaip 579 tūkst.
Tarptautiniai vertinimai ir fiskalinės perspektyvos
Tarptautinis valiutos fondas (TVF), vertindamas Lietuvos ekonomiką ir viešųjų finansų tvarumą, atkreipė dėmesį ir į pensijų sistemą. Toks vertinimas rodo, kad diskusijose dėl pensijų kaupimo svarbiausia turėtų būti stabilumas ir tęstinumas. TVF aiškiai kalba ne apie II pakopos silpninimą, o apie jos stiprinimą.
Senėjanti visuomenė nėra teorinė problema, tai - realybė, kuri ateityje vis labiau slėgs viešuosius finansus ir pačius gyventojus. Toks vertinimas yra svarbus signalas, kad kalbėdami apie pensijų sistemą turime grįžti prie jos esmės - ilgalaikio stabilumo, tęstinumo ir žmonių pajamų senatvėje.
Viešasis susidomėjimas ir elgsena po reformos
Pensijų reforma pastebimai pakeitė gyventojų požiūrį į kaupimą senatvei. Pirmą kartą per ilgą laiką žmonės masiškai tikrinosi, kiek yra sukaupę pensijai, lygino alternatyvas, skaičiavo, ar valstybinės pensijos ir II pakopos jiems pakaks, bei domėjosi papildomais būdais užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje. Vienas ryškiausių šio sujudimo ženklų - augantis susidomėjimas III pakopa: per pirmus keturis šių metų mėnesius joje kaupti pradėjo beveik 14 tūkst.
Per šį laiką gyventojų lėšos III pakopoje buvo kasdien stabiliai ir pelningai investuojamos, o dalyviai jas galėjo išsiimti, pakeisti fondą ar net bendrovę. „Tai - pozityvus pokytis, nes žmonės renkasi ne vartoti šiandien, o toliau investuoti į savo ateitį. Matome, kad dalis gyventojų ne tik grįžta į II pakopą ar sudaro naujas sutartis, bet ir aktyviau renkasi III pakopą kaip papildomą ilgalaikio kaupimo priemonę. Prie šio augimo prisideda ir darbdaviai - vis daugiau jų periodiškai perveda įmokas nuo darbo užmokesčio, o patys darbuotojai premijas ar dalį pajamų augimo nukreipia kaupimui“, - sako Vaidotas Rūkas.
Praktiniai patarimai kaupiantiems ir besvarstantiems
- Kaupimo rezultatas labai priklauso nuo laiko: per 5 metus sukaupta suma gali atrodyti nedidelė, tačiau kaupiant 20 ar 30 metų ji gali išaugti kelis kartus.
- Kaupimas yra individualus sprendimas: kiekvieno žmogaus sprendimas yra individualus ir gerbtinas - situacijų būna įvairių.
- Jei jau kaupi, tau svarbiausias klausimas dabar yra ne „ar sistema griūva“, o „ar toks modelis man tinka“.
- Ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų sukaupta suma dažnai būna gerokai didesnė nei jų pačių įmokos, nes investicinė grąža sudaro didelę dalį galutinio rezultato.
Antros pensijų pakopos reforma: likti ar nelikti? | Martynas Kairys ir Artūras Milevskis | #49
Apibendrinimas
Pensijų sistema Lietuvoje išlieka aktyviai diskutuojama ir kintanti sritis. Nors kai kurie rodikliai rodo dalį pasitraukimų, bendra tendencija - didžioji dalis gyventojų kaupia toliau, fondų rezultatai yra teigiami, o tarp politikų ir socialinių partnerių vyksta diskusijos dėl tolesnių pataisymų. Stabilumas, tęstinumas ir informuotumo skatinimas lieka pagrindiniais vertinimo kriterijais.