Lietuvoje kasmet yra sudaroma apie 20 tūkstančių testamentų ir šis skaičius nuolatos auga. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą kiekvienas fizinis asmuo visą jam priklausantį turtą gali palikti vienam arba keliems asmenims, kurie gali būti ir net nesusiję su juo giminystės ryšiais. Testamento laisvė leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto - palikti jį bet kuriems fiziniams ar juridiniams asmenims, paskirstyti dalimis arba apskritai nieko nepalikti giminaičiams. Tačiau ši laisvė nėra absoliuti: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.20 straipsnis numato ribojimus tam, kad apsaugotų artimiausius šeimos narius, kuriems gali būti reikalingas išlaikymas.
Kada taikoma privalomoji palikimo dalis
Privalomoji palikimo dalis aktuali tik paveldint pagal testamentą. Jeigu testamento nėra, šis institutas apskritai netaikomas, o turtą paveldi įstatyme nustatytos eilės įpėdiniai. Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį teisę į privalomąją palikimo dalį turi palikėjo vaikai (įvaikiai), palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.
Kas yra privalomoji palikimo dalis ir jos dydis
Privalomoji palikimo dalis yra įstatymiškai įtvirtinta tam tikrų artimų giminaičių teisė į minimalią palikimo dalį. Ji užtikrina, kad artimi giminaičiai gautų palikimo dalį, net jei jie nėra paminėti ar net yra pašalinti iš testamento. Privalomoji palikimo dalis nėra dalis paties palikimo, o tik piniginis reikalavimas paveldėtojams. Turintys teisę į privalomąją palikimo dalį netampa bendrapaveldėtojais, o turi teisę į išmokėjimą.
Įstatyme yra numatyta, kad nepaisant testamento turinio, palikėjo vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai) ir sutuoktinis paveldi pusę tos dalies, kuri jiems priklausytų paveldint pagal įstatymą. Pavyzdžiui, jeigu tėvas turi du vaikus ir testamentu vienam iš jų užrašo visą savo turtą, tokiu atveju vaiko, kuris pagal testamentą neturi paveldėjimo teisės, privalomoji palikimo dalis būtų 1/4, t.y. pusė tos dalies, kuri jam priklausytų paveldint pagal įstatymą (šiuo atveju - 1/2).
Išlaikymo reikalingumas kaip pagrindinė sąlyga neįgaliajam
Vien giminystės ryšio nepakanka. Esminė ir dažnai ginčytina sąlyga yra ta, kad asmeniui palikėjo mirties dieną turi būti reikalingas išlaikymas. Tai reiškia, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tie vaikai, sutuoktinis ar tėvai, kurie tuo momentu neturi pakankamai pajamų ar turto būtiniausiems gyvenimo poreikiams patenkinti.
Taip pat skaitykite: Techninės pagalbos priemonės skyrimo tvarka
Išlaikymo reikalingumas asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, turi būti nustatytas palikėjo mirties dieną. CK 5.20 straipsnio 1 dalies normos lingvistinė analizė suponuoja, kad išlaikymo reikalingumui nustatyti neturi reikšmės asmens turtinė padėtis, buvusi iki palikėjo mirties dienos ar po palikėjo mirties dienos.
Kriterijai, kuriuos vertina teismas
Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo turi būti sprendžiamas teismui įvertinus visas palikimo dieną asmens gaunamas pajamas, galimybes jas gauti, turimą turtą ir turtines teises, taip pat asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Taip pat atsižvelgiama į asmens sveikatos būklę ir socialinį statusą, susijusį su teisėmis gauti pašalpą, pensiją ar kitokią paramą.
- kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo valdė palikimo atsiradimo dieną;
- kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas; ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų būtinoms gyvenimo reikmėms;
- kokia asmens sveikatos būklė ir socialinis statusas, susijęs su teisėmis gauti pašalpą, pensiją ar kitokią paramą.
Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą, turi nustatyti, ar asmuo išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų. Jeigu asmuo, turėdamas teisę į tam tikrą valstybės pašalpą, dėl savo kaltės tokių teisų nerealizuoja, tuomet negali būti konstatuojama, kad jam reikalinga parama iš palikėjo.
Kada galima atimti arba sumažinti privalomąją dalį
Palikėjas gali testamentu atimti privalomąją palikimo dalį iš turinčių į ją teisę, tačiau tam turi būti tam tikros priežastys. Privalomoji palikimo dalis gali būti atimta, jei turintis teisę į ją:
- įvykdė baudžiamąją veiką prieš velionį, kuri gali būti padaryta tik tyčia ir už kurią numatyta daugiau nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;
- tyčia sutrukdė įgyvendinti tikrąją paskutinę velionio valią arba bandė tai padaryti;
- šmeižė ar smarkiai sukėlė velioniui didelį dvasinį skausmą arba kitaip šiurkščiai nesilaikė šeimos teisinių pareigų velionio atžvilgiu;
- buvo nuteistas laisvės atėmimu iki gyvos galvos arba dvidešimčiai metų už tyčines nusikalstamas veikas.
Privalomosios palikimo dalies sumažinimas gali būti taikomas, jei velionis ir turintis teisę į privalomąją palikimo dalį ilgą laiką (mažiausiai 20 metų) nepalaikė ryšių ar santykių - teismas gali sumažinti reikalavimą perpus. Tačiau jei velionis atsisakė palaikyti ryšius be suprantamos priežasties, reikalavimas lieka nepakeistas.
Taip pat skaitykite: Pensijos neįgaliesiems: svarbiausi aspektai
Išmokėjimo pareiga ir atsakomybė
Privalomosios palikimo dalies reikalavimas pirmiausia nukreipiamas į palikimą kaip juridinį vienetą. Po palikimo perdavimo paveldėtojai asmeniškai atsako už išmokėjimą. Testamentiniai įpėdiniai ar apdovanotieji tretieji asmenys atsako tik tam tikromis sąlygomis, pavyzdžiui, kai palikimo nepakanka privalomosios palikimo dalies padengimui.
Dovanų įskaitymas
Įstatymų leidėjas užtikrina, kad palikėjas negalėtų apeiti privalomosios palikimo dalies teisių per daugybę dovanų prieš mirtį, todėl nustato, kad tam tikros dovanos turi būti įskaitytos į privalomąją palikimo dalį. Kai turintys teisę į privalomąją palikimo dalį reikalauja įskaitymo, jie įskaito dovanas kitiems turintiems teisę į privalomąją palikimo dalį į jų privalomąją dalį. Tai apima, be kita ko, vaiko aprūpinimą (pvz., buto dovanojimą), avansą privalomosios palikimo dalies sąskaita ir kompensaciją už paveldėjimo ar privalomosios palikimo dalies atsisakymą. Taip pat įskaitomos dovanos tretiesiems asmenims, tačiau įskaitomos tik dovanos, padarytos per paskutinius dvejus metus prieš mirtį.
Senatis ir terminas pareikšti reikalavimą
Turintys teisę į privalomąją palikimo dalį gali (bet neprivalo) per trejus metus nuo sužinojimo pareikšti savo reikalavimą paveldėtojui ir pareikalauti savo dalies. Senaties terminas yra treji metai nuo momento, kai turintis teisę sužinojo apie mirtį ir jį paveikusį sprendimą, arba 30 metų po mirties.
Teismų praktika: kaip vertinamas išlaikymo poreikis neįgaliesiems
Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susijęs su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą.
Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų įdarbinimo ypatumai
Teismų pavyzdžiai
Pavyzdys Nr. 1: bylos metu nustatyta, kad ieškovė (palikėjo dukra) neturėjo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, augino nepilnametę dukrą, nuomojosi būstą, gaudavo labai mažas pajamas (žymiai mažesnes nei minimali alga) ir turėjo sveikatos problemų, todėl teismai padarė išvadą, kad palikėjo mirties dieną ieškovei buvo reikalingas išlaikymas.
Pavyzdys Nr. 2: kitoje byloje teismai nustatė, kad nors ieškovė buvo nedarbinga dėl sveikatos, ji turėjo nekilnojamojo turto (44 458,50 EUR vertės), kuriuo galėjo disponuoti, o papildomai turimi darbingi vaikai galėjo padėti, todėl privalomosios palikimo dalies priteisti nebuvo pagrindo.
Šie pavyzdžiai iliustruoja, kad teismai kiekvienu atveju vertina aplinkybes individualiai ir sprendimas priklauso nuo pateiktų įrodymų bei asmens sugebėjimo įtikinti teismą, jog jo pajamos ir turtas neleidžia patenkinti būtiniausių poreikių palikėjo mirties dieną.
Praktiniai patarimai pretenduojant privalomąją dalį neįgaliajam
- Laiku kreipkitės į teismą: palikėjo įpėdiniai, kurie pretenduoja į privalomąją palikimo dalį, per trejus metus nuo sužinojimo apie mirtį gali pareikšti reikalavimą, tačiau faktinio termino vertinimas ir praktika pabrėžia, kad veikti reikia operatyviai.
- Rinkite ir pateikite įrodymus apie pajamas, turimą turtą, gydymo istoriją, socialines pašalpas ir kitus dokumentus, parodyti, jog palikėjo mirties dieną neturėjote galimybių patenkinti būtinųjų poreikių.
- Įrodinėjimo našta dėl išlaikymo reikalingumo tenka asmeniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį.
- Atsižvelkite į tai, kad teismas įvertins, ar jūs išnaudojote objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti papildomas lėšas ar paramą (pavyzdžiui, kreipimąsi dėl pašalpų, teisę gauti gydymą ar pensiją).
- Apsvarstykite teisinę pagalbą: ypač privalomosios palikimo dalies teisėje svarbu dalykiškai pagrįstas ir taktiškai protingas veikimas - teisinė pagalba apskaičiuos privalomąją dalį, padės įskaitymų klausimuose, parengs procesinius dokumentus ir atstovaus teisme.
Paveldimumo paaiškinimas || Kaip paveldime bruožus iš savo tėvų?
Dažnai užduodami klausimai (santrauka)
- Ką reiškia privalomoji palikimo dalis? - Tai įstatymu saugoma minimali palikimo dalis tam tikriems artimiems giminaičiams, net jei jie nėra paminėti testamente.
- Kas turi teisę? - Pirmiausia sutuoktinis arba registruotas partneris bei velionio vaikai; jei vaikas miręs, jo vietą užima jo vaikai (anūkai); taip pat tėvai, jei jiems reikalingas išlaikymas.
- Kokio dydžio? - Pusė įstatyminės paveldėjimo dalies.
- Ar privalomoji dalis taikoma be testamento? - Ne, taikoma tik paveldint pagal testamentą.
- Ar galima ją panaikinti? - Taip, esant griežtoms priežastims (pvz., tyčinė baudžiamoji veika prieš velionį), nustatytoms įstatyme.
Pastaba dėl individualių atvejų
Vilniaus universiteto Teisės klinika pažymi, kad pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą. Norėdami gauti nemokamą individualią konsultaciją, kreipkitės į teisines paslaugas ar Teisės klinikas.
| Asmuo | Teisė į privalomąją dalį | Reikalingas įrodymas |
|---|---|---|
| Vaikai (įvaikiai) | Taip (jei išlaikymo reikia mirties dieną) | Pajamos, turtas, sveikata, socialinės pašalpos |
| Sutuoktinis | Taip (jei reikalingas išlaikymas mirties dieną) | Gyvenimo sąlygos, pajamos, turtas, ryšių pobūdis su velioniu |
| Tėvai (įtėviai) | Taip (jei nėra pirmos eilės įpėdinių arba jei jiems reikalingas išlaikymas) | Pajamos, turtas, sveikata, ar yra pirmos eilės įpėdiniai |
Testamento laisvė yra svarbi, tačiau nesuteikia teisės palikti artimųjų visiškai be apsaugos. CK 5.20 straipsnis yra mechanizmas, kuriuo valstybė apsaugo silpniausius šeimos narius - įstatymas siekia užtikrinti proporcingumą ir teisingumą paveldėjimo santykiuose, ypatingai kai kalbama apie neįgaliuosius ar kitus asmenis, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas.
tags: #testamentine #isskirtine #neigaliajam