Šiuolaikinis darbas vis dažniau neatsiejamas nuo kompiuterio ekrano, biuro kėdės ar darbo stalo namuose. Dėl nuolatinio buvimo „on-line“ ir socialinių tinklų naršymo jaunų žmonių smegenys neturi jokio poilsio ir yra nuolat dirginamos, o tai turės rimtų pasekmių psichikos sveikatai.
Jei anksčiau žmogus eidavo ar važiuodavo iš taško A į tašką B ir matydavo gamtą, kažką galvodavo, tuo metu smegenys kažkiek pailsėdavo. Dabartinio jaunimo smegenys neturi jokio poilsio visą dieną, nebent kai žmogus užmiega. Bet jei dar naršo telefone prieš pat miegą, net ir užmigus informacija yra apdorojama.
Tai yra šiuolaikinio jaunimo tragedija, kuri turės rimtų pasekmių psichikos sveikatai. Pats mąstymas tampa paviršinis, nebegebama susikoncentruoti. Smegenų perdirginimas gali iššaukti dėmesio sutrikimus, kitus dalykus.
Mūsų kultūroje prieš 20 metų niekas nekalbėjo apie perdegimo sindromą, nebuvo tokios kategorijos. Gali atsirasti nauja diagnostinė kategorija su savitais simptomais. Tai jau pastebima ir dabar.
Kodėl per egzaminus ar besimokant žmogui sunku susikoncentruoti į veiklą, kuri reikalauja dėmesio ilgesnį laiką?
Priklausomybė socialiniams tinklams: kaip atpažinti, ar nesate per daug įsitraukę?
Taip pat skaitykite: Paslaugos senjorams namuose
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centras, nuo seno vadinamas „Vasaros 5“, yra vieta, kur teikiamos antrinio lygio psichiatrijos stacionarinės, dienos stacionaro ir ambulatorinės paslaugos. Ligoninėje veikia ir Valgymo sutrikimų, Krizių intervencijos tarnybos, Psichoterapijos dienos stacionaras.
Šiandien ligoninės teritorijos nejuosia aukšta tvora, kuri buvo skirta tam, kad neišsilakstytų ligoniai, langus su grotomis pakeitė nedūžtantys stiklai su užraktais. Vaikštant po teritoriją į akis krinta nemažai ten besigydančių jaunų žmonių.
Psichikos ligos, išskyrus demencijas, yra būdingos jauniems žmonėms. Netgi sunkiomis ligomis, tokiomis kaip šizofrenija, šizoefektai, bipoliniai sutrikimai, žmonės suserga tarp 20 ir 35 metų. Taip pat yra ir su depresijomis - jos dažniausiai puola jauno amžiaus žmones, nes tuo metu jie yra aktyviausi, daugiausia siekiantys, kartu jie patiria daug stresų ir kitų problemų. Visos problemos dėl darbo, skyrybų, vaikų yra jaunystėje.
Iš dalies, dabartinė padėtis atspindi ir šiuolaikinę koncepciją, kad to stacionaro liktų kuo mažiau ir kad žmonės gautų ambulatorinę pagalbą. Be to, norime, kad ateityje pagalba būtų perkelta į bendruomenes - kad būtų galima gydytojams ateiti pas pacientus į namus, gyvenamąją vietą.
Ta kryptimi eina visas pasaulis. Tačiau Lietuvoje susiduriame su teisiniais dalykais. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą paslaugas galime teikti tik toje teritorijoje, kurioje išduota licencija.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Beveik visame pasaulyje yra ambulatorinė ir bendruomeninė pagalba, ligoninės skyriai yra nedideli. Italija dar prieš kelis dešimtmečius uždarė visas psichiatrijos ligonines, tačiau tai nepasiteisino, nes dabar italai pagalbos ieško Šveicarijoje, Austrijoje.
Mano požiūriu, stacionaro turi kasmet mažėti, bet integracija turi vykti palaipsniui. Neblogą sveikatos priežiūrą turi skandinavai, pagal psichikos ligų sergamumą jie yra artimesni mums.
Galiu pasakyti, kad visos prognozės tokios, kad psichikos ligų tik daugės. Tai nereiškia, kad daugės psichiatrinių ligoninių, nes viskas einama kitų pagalbos formų link.
Taip pat skaitykite: Lauryno Ivinskio Gimnazijos spektaklis
tags: #sedejimas #namuose #priklausomybe #nuo #interneto