Turbūt daugelis žmonių sutiktų su teiginiu, kad narkomanija labai opi šiandieninė Lietuvos socialinė problema. Narkomanija - tai priklausomybė nuo narkotikų, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
Sunku patikėti, bet iš mūsų apklaustų žmonių, kurių dauguma jauni žmonės, beveik pusė jų yra vartoję narkotikus. Tai neįtikėtina. Kodėl XXI amžiaus protingas žmogus pasineria į narkomanijos liūną, kokios to priežastys, kas ir kokių veiksmingų priemonių turėtų imtis, kad užkirstų kelią narkomanijos plitimui?
Narkotikų vartojimo priežastys tarp jaunimo
Visų pirma reikėtų suvokti, kokios priežastis lemia tai, kodėl jauni žmonės, užuot užsiėmę naudinga veikla, vis dažniau renkasi narkotikus. Mūsų tyrimo duomenimis pagrindinės priežastys yra noras viską išbandyti, patenkinti savo smalsumą bei tai, kad jie tikisi, kad narkotikai padėtų atsipalaiduoti, jie jaustųsi laisvi bei linksmi bei atitrūktų nuo realybės t.y. visų problemų ir rūpesčių.
Tai įrodo, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti jaunimo užimtumui, nes kuo daugiau jie turės veiklos, tuo mažiau laisvo laiko jiems liks galvoti apie narkotikų vartojimą.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Informacijos svarba kovoje su narkomanija
Kovoje su narkomanija geriausias ginklas - informacijos tiekimas. Faktai, įrodantys jų žalą mūsų organizmui, labiausiai priverčia žmones susimąstyti, ar verta tai pradėti, juk gyvename tik vieną kartą.
Ar žinojote, kad vartojant bet kokios rūšies narkotikus žmonės rizikuoja patirti nelaimingus atsitikimus, kurie nutinka tada, kai narkotikai sutrikdo žmogaus suvokimą bei elgesį? Galimi neišgydomi smegenų pažeidimai ir protinių galių nusilpimas, psichikos ligos bei visų kitų gyvybiškai svarbių organų - plaučių, širdies, kepenų - ligos ar net staigi mirtis uždusus ar nuo infarkto.
Bet svarbiausias faktas yra tas, kad narkotikai visada susiję su mirtimi, jie patys yra vadinami baltąja mirtimi, nes dažniausiai mirštama nuo per didelių narkotikų dozių, o jei ne nuo jų, tai tada mirties priežastimi gali būti ir įvairios narkomanijos sukeltos ligos bei kūno funkcijų sutrikimai.
Atlikusios nagrinėjamos temos tyrimą pastebėjome tendenciją, kad žmonės įsitikinę, kad veiksmingiausias informacijos pateikimas yra aprašomi tikri narkotikus vartojusių žmonių pasakojimai, unikalios jų istorijos, gyvenimo nuopoliai bei pakilimai. Nes turbūt kiekvienas sutiktume, kad „sausa” teorija sudominti žmogų, atkreipti jo dėmesį yra žymiai sunkiau.
Tokios gyvenimo istorijos nepalieka abejingų. Norėtume pabrėžti, kad žiniasklaida Lietuvoje ir visame pasaulyje turi labai stiprią galią, nes ji mus supa kiekviena dieną. Mes su ja susiduriame kiekviename žingsnyje: skaitydami naujienas laikraščiuose, internete, televizijos laidose. Šiame moderniame amžiuje ji veiksmingiausia priemonė skleisti visuomenei svarbią informaciją.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Norėtumę tikėti, kad didesnis žalingos informacijos apie narkotikų poveikį skleidimas padėtų žmonėms priimti teisingus sprendimus jų gyvenime, t.y. nesusigundyti narkotinių medžiagų vartojimu, o geriau gyventi laisvą ir nepriklausomą gyvenimą be jokių ligų!
Narkotinių medžiagų įvairovė ir jų poveikis
Iš sąrašo matyti, kad tik dalis narkotinį poveikį sukeliančių medžiagų yra tikrieji narkotikai. Žmonės ruko ar geria alkoholinius gėrimus norėdami atsipalaiduoti. Gydytojų išrašomi migdomieji, trankvilizatoriai (raminantieji) ir antidepresantai (depresiją pašalinantys vaistai) irgi mažina įtampą. Noras atsipalaiduoti, pamiršti rupesčius yra ir viena pagrindinių priežasčių, skatinančių vartoti draudžiamus narkotikus. Kitos priežastys gali buti smalsumas ir nuobodulys. Ypač imlūs siūlymams “patirti aštrių pajučių”, viską pamiršti, pasilinksminti yra paaugliai.
Pripratimas, tai yra priklausomybė nuo narkotikų. Narkomanai nebegali patys atsispirti poreikiui nuolat vartoti narkotikus, jų negaudami tiesiog nepajėgia gyventi. Pripratimas buna fizinis ir psichologinis. Negaunant narkotikų laužo kaulus, skauda visą kuną; šie skausmai tokie baisus, kad jų pasikartojimo narkomanas bijo labiau nei visų kitų pavojų ar nemalonumų.
Narkotikai visada susiję su mirtimi, jie patys yra vadinami baltąja mirtimi.
- Marihuana yra naturalus narkotikas. Ji veikia nuotaiką, mąstymą, gali sukelti nestiprias haliucinacijas. Ypač smarkiai žaloja plaučius.
- Uostomieji preparatai - tai klijai, benzinas, eteris, aerozoliai, kurių garai sukelia apsinuodijimą, panašų į apsinuodijimą alkoholiu.
- Slopinamieji preparatai - tai slopinamieji, migdomieji, raumenis atpalaiduojantieji, raminamieji ir kiti vaistai, vadinami antihistaminais. Jie gali sukelti deguonies nepakankamumą kraujyje, dėl kurio žmogus pradeda mėlynuoti, o ypač greitai veikiantys slopinamieji preparatai gali paralyžiuoti kvėpavimą kontroliuojančią smegenų dalį ir sukelti mirtį.
- Stimuliuojantys preparatai: Dažniausiai vartojami kokainas ir amfetaminai. Jie veikia centrinę nervų sistemą, sukelia susijaudinimą. Prie jų psichologiškai priprantama, todėl, praėjus stimuliantų poveikiui, gali prasidėti gili depresija. Kita stimuliantų vartojimo pasekmė - parų paras trunkanti nemiga ir psichozė.
- Tikrieji narkotikai slopina smegenų veiklą, sukelia malonius pojučius, stiprybės ir išskirtinumo jausmą, bet po to prasideda apatija, apima mieguistumas, sutrinka mąstymas, širdies veikla ir kvėpavimas. Narkotikai - tai opiumas, heroinas, morfinas, kodeinas. Kadangi narkotikai leidžiami švirkštais, narkomanai ypač dažnai miršta dėl įvairių kraują užkrėtusių virusų ir kraujo trombų.
- Haliucinogenai - chemikalai, iškreipiantys sugebėjimą teisingai matyti ir girdėti. Pvz., LSD sukelia nerealybės jausmą, euforiją, depresiją, haliucinacijas. Haliucinacijos gali buti nemalonios, dėl to apima baimė, prasideda nekontroliuojamo elgesio priepuoliai.
Dekriminalizavimo klausimai Lietuvoje
#IstieskRankaNeAntrankius yra pilietinės visuomenės įgyvendinama socialinė kampanija, kurios tikslas didinti visuomenės informuotumą ir supratimą apie narkotikų kriminalizacijos žalą. Dabartinė narkotikų politika Lietuvoje sukelia daug žalos tiek žmogui, kuris vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, tiek visuomenei, kurioje asmuo gyvena.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Vietoj to, kad psichoaktyviąsias medžiagas vartojančiam žmogui būtų suteikta sveikatos apsauga grįsta pagalba, jam klijuojama nusikaltėlio etiketė, žmogus yra gėdinamas ir stigmatizuojamas. Nukentėjusių žmonių istorijų, labai panašių vienos į kitas, girdime kone kasdien.
Teistumą dėl disponavimo narkotikais be tikslo juos platinti turintys asmenys patiria ilgalaikes neigiamas pasėkmes, neproporcingas įvykdytam nusikaltimui. Jie susiduria su įvairiais apribojimais ekonominėje, ūkinėje ar darbinėje veikloje. Teistas žmogus gali prarasti galimybę siekti norimos karjeros (pavyzdžiui, įsidarbinti valstybinėje įmonėje), dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti tam tikras licencijas (pavyzdžiui, įgyti orlaivio piloto licenciją), vykti į kai kurias užsienio šalis, įsivaikinti ir pan. Taip pat, tokie žmonės susiduria su jau minėta stigmatizacija ir diskriminacija. Visa tai glaudžiai susiję su psichikos sveikatos sutrikimais.
Verta paminėti, kad labai dažnai asmenys, kurie yra baudžiami už nusikaltimus, susijusius su disponavimu be tikslo platinti ir taip susiduria su sudėtingais gyvenimo iššūkiais - yra žinoma, kad didesnė dalis priklausomų asmenų augo sunkiomis sąlygomis, jų galimybės buvo ribotos. Užuot sulaukę pagalbos, jie stumiami į dar gilesnę prarają.
Jauni žmonės psichoaktyviųjų medžiagų dažniausiai pabando vedini smalsumo. Tačiau šis smalsumas neretai pavirsta į teistumo įrašą byloje ir taip jaunam žmogui sudaužo gyvenimą.
Faktais patikrinta diskusija apie legalią žolę
Statistika
Štai keletas statistinių duomenų, kurie iliustruoja situaciją:
- 2019 m. 77% visų su narkotikais susijusių nusikaltimų buvo dėl disponavimo mažais kiekiais be tikslo platinti.
- Narkotikų nusikaltimų dėl disponavimo mažais kiekiais be tikslo platinti padidėjo 2014-2019 m.
- 63% nusikaltusių asmenų buvo 29 m. ir jaunesni.
- 2020 m. už dėl narkotikų nusikaltimų kalinčių asmenų išlaikymą sumokėjome 13 618,15 eurų vienam asmeniui per metus.
- 2020 m. Lietuvos laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo 765 nuteistųjų už nusikaltimus susijusius su narkotikais.
- 2019 m. 21,7% LAVĮ esančių asmenų buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, kilę dėl narkotikų vartojimo.
Siūlome ištiesti ranką, o ne antrankius. Dekriminalizuoti disponavimą psichoaktyviosiomis medžiagomis be tikslo jas platinti. Skatiname, kad būtų laikomasi sveikata ir socialine pagalba grįsto požiūrio į nedidelį asmeniniam vartojimui skirtų narkotikų kiekį. Tai nėra naujiena - tokią tendenciją matome tarptautinėje aplinkoje.
Toks požiūris tampa galimybe suteikti pagalbą bei palaikymą žmogui, kol dar nepervėlu. Tai leidžia padėti sergančiam priklausomybės ligomis pasveikti, grįžti į sveiką gyvenimą ir bendruomenę. Tai - užjaučiantis ir pragmatiškas atsakymas į narkotikų vartojimo problematiką, pagrįstas geriausiais turimais mokslo įrodymais.
Pagrindinės žinutės, kurias norime perduoti šios kampanijos metu:
- Žmonės, kurie vartoja psichoaktyviąsias medžiagas neturi būti kriminalizuojami/ baudžiami.
- Įkalinimas daro itin neigiamą poveikį žmonių gyvenimui, todėl jis neturėtų būti pasitelkiamas su narkotikais susijusių problemų sprendimui.
- Tai nėra efektyvi bausmė, norint mažinti nusikaltimų, susijusių su narkotikais, skaičių.
- Sveikatos ir socialinės paslaugos yra ekonomiškesnė investicija į visuomenę, nei laisvės atėmimas.
- Narkotikų politikos biudžetai turi būti subalansuoti taip, kad būtų užtikrinta, jog sveikata ir žalos mažinimas būtų tinkamai finansuojami.
- Žmonių, vartojančių psichoaktyviąsias medžiagas sveikata, socialinė gerovė ir saugumas turi tapti svarbesni prioritetai negu baudimas.
- Svarbu mažinti su narkotikų vartojimu susijusią stigmą, kad probleminiai narkotikų vartotojai būtų skatinami išeiti iš šešėlio, kreiptis į gydymo institucijas bei gauti kitą paramą.
Konkrečiai Lietuvos atveju, narkotikų dekriminalizacija reikštų, kad nusikalstamos veikos (nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas) susijusios su disponavimu narkotikais būtų „išbrauktos“ iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso. Dekriminalizavus tam tikrą elgesį, šis vis vien lieka reguliuojamas įstatymais, tačiau kitais - nebe baudžiamaisiais. Dekriminalizacija nėra tas pats, kas legalizacija ar reguliavimas - dekriminalizuotoje sistemoje narkotikai išlieka neteisėti/nelegalūs.
Dekriminalizuodami narkotikus, mes tiesiog pakeičiame būdą kaip elgtis su narkotikus vartojančiais žmonėmis - pradedame traktuoti juos kaip žmones, kuriems reikalinga sveikatos intervencija, o ne kaip nusikaltėlius, kurie nusipelno bausmės.
Iki 2017 m. pradžios, narkotikų turėjimas be tikslo platinti (asmeniniam naudojimui)Lietuvoje buvo reglamentuojamas pagal administracinį ir baudžiamąjį kodeksus. Tačiau nuo 2017 m. disponavimas bet kokiais kiekiais narkotikų be tikslo platinti buvo pradėtas reglamentuoti tik pagal baudžiamąjį kodeksą.
Per pastarąjį dešimtmetį, žmonių, vartojančių narkotikus skaičius Lietuvoje augo, taip pat kaip ir skaičius žmonių, kurie buvo nuteisti už disponavimą narkotikais be tikslo platinti. Tai, kaip mes šiuo metu reaguojame į narkotikų problemą - neveikia ir tai akivaizdžiai reikia keisti.
Nedidelių narkotikų kiekių kriminalizacija be tikslo platinti (asmeniniam vartojimui), nesumažina disponavimo narkotikais nusikaltimų, o taip pat - tai nėra ekonomiškas būdas spręsti narkotikų vartojimo problemą.
2019 m. 77% visų narkotikų nusikaltimų buvo dėl disponavimo mažais kiekiais be tikslo platinti. Kasmet teismai nagrinėja tūkstančius bylų dėl paprasto disponavimo narkotikais be tikslo platinti. Kiekvienais metais dešimtys žmonių patenka į kalėjimą dėl disponavimo narkotikais be tikslo platinti. Visa tai Lietuvos mokesčių mokėtojams kainuoja nemažai - 2020 m. vieno nuteistojo išlaikymas kalėjime kainavo 13 618,15 eurų per metus - ir padaro daugiau žalos nei naudos.
Narkotikai gali būti pavojingi ir gali sukelti žalą žmonėms - kaip visuomenė turėtume tuo susirūpinti. Tačiau baudžiamieji įstatymai nėra priemonė šiai problemai spręsti. Turime reaguoti ir kviesti įstatymų priėmėjus kurti nacionalinę narkotikų politiką, kurioje būtų pripažįstama, kad asmeninis narkotikų vartojimas yra sveikatos, o ne baudžiamosios teisenos problema.
Žmonėms, kurie sulaikomi turėdami narkotikų, visada turėtų būti suteikta galimybė daryti saugesnį ir sveikesnį pasirinkimą. Daugeliui žmonių galėtų būti taikoma gana žemo lygio intervencija - trumpas įvertinimas ir įrodymais pagrįsti patarimai/ konsultacija, kaip apsaugoti save ir sumažinti žalą vartojant narkotikus. Jei kas nors patiria sunkumų/ turi problematinį narkotikų vartojimą, gali būti pasiūlyta intensyvesnė intervencija - pavyzdžiui, gydymas.
Kiekvienas narkotikus vartojantis asmuo yra skirtingas ir su juo turėtų būti elgiamasi skirtingai. Pasirinkę atsakyti su rūpesčiu ir užuojauta, turime galimybę atkurti gyvenimus ir sumažinti nusikalstamumą.
Dekriminalizuodama narkotikus vartojančius žmones, Lietuva gali geriau suvaldyti su narkotikų vartojimu susijusias rizikas ir pasiekti geresnių rezultatų asmeniui, jų šeimoms ir bendruomenei.
Panaikinus baudžiamąsias bausmes už nedidelių narkotikų kiekių disponavimą be tikslo platinti:
- Smarkiai sumažės sulaikytų, įkalintų ar kitaip į teisingumo sistemą pakliuvusių žmonių skaičių, tokiu būdu žmonėms, jų šeimoms ir bendruomenėms leidžiant išvengti daugybės žalos ir neigiamų pasekmių, kylančių dėl asmens sulaikymo, įkalinimo ir teistumo naštos;
- Sumažės etniniai ir pajamomis pagrįsti skirtumai baudžiamosios justicijos sistemoje;
- Valstybė sutaupys pinigų mažindama nuteistųjų skaičių, taip pat sumažės ir nuteistųjų populiacija, kuri Lietuvoje yra bene viena didžiausių Europoje;
- Pagerins ir taip ribotą visuomenės sveikatos išteklių ekonomiškumą;
- Dabartinė teisėsaugos skatinimo struktūra galės būti peržiūrėta ir jos ištekliai nukreipti norint užkirsti kelią sunkiems ir smurtiniams nusikaltimams;
- Sumažins su narkotikų vartojimu susijusią stigmą ir sukurs atmosferą, kurioje problemiškai narkotikus vartojantys žmonės turės paskatą kreiptis dėl gydymo;
- Pašalins kliūtis įgyvendinti praktikas, kurios sumažina žalą dėl narkotikų vartojimo (pvz.: psichoaktyviųjų medžiagų sudėties testavimas);
- Pagerės teisėsaugos institucijų ir bendruomenių, kurias jie prisiekė saugoti ir tarnauti, santykiai.
Ne. Dažniausiai baiminamasi, kad dekriminalizavus narkotikus, atsiras daugiau žmonių, sergančių priklausomybe nuo narkotikų ir padidės nusikaltimų skaičius. Norime pabrėžti, kad nėra jokių požymių, kad tai tiesa.
Didžiosios pasaulio daugumos duomenys rodo, kad kalbant apie probleminį narkotikų vartojimą kaip sveikatos, o ne baudžiamosios teisės objektą - padeda sukurti sėkmingesnį modelį, kuriame bendruomenės nariai jaučiasi sveikesni ir saugesni. Taip pat, svarbu paminėti, kad nors daugelis žmonių mano, kad vadinamieji „sunkieji narkotikai“, tokie kaip kokainas, heroinas ir metamfetaminas, sukelia didesnę priklausomybę nei kitos medžiagos, įvairūs duomenys rodo, kad dauguma žmonių, vartojančių šiuos narkotikus, niekada netampa priklausomi.
Portugalijos pavyzdys
2001 m. Portugalija dekriminalizavo disponavimą narkotikais. Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams, narkotikų vartojimas išliko beveik toks pat, tačiau sulaikymai, įkalinimas, ligos, perdozavimas ir kitos žalos sumažėjo:
- Portugalijos narkotikų vartojimo rodikliai išlieka žemesni už Europos vidurkį.
- Narkotikų vartojimas sumažėjo 15-24 amžiaus grupėje (gyventojų, kuriems kyla didžiausia rizika pradėti vartoti narkotikus grupėje).
- Praėjusių metų ir praėjusio mėnesio narkotikų vartojimo lygis tarp visų gyventojų (kas yra laikoma geriausiais besikeičiančių narkotikų vartojimo tendencijų rodikliais) - sumažėjo.
- 2000-2005 m. (metai, apie kuriuos yra duomenų) probleminio narkotikų vartojimo ir švirkščiamųjų narkotikų vartojimo rodikliai sumažėjo.
- Narkotikų vartojimo tęstinumas (t. y. gyventojų, kurie kada nors vartojo narkotikus ir toliau vartoja, dalis) sumažėjo.
- Naujų ŽIV atvejų skaičius smarkiai sumažėjo - nuo 1 575 atvejų 2000 m. iki 78 atvejų 2013 m. - ir naujų AIDS atvejų sumažėjo nuo 626 - 2000 m. iki 74 atvejų - 2013 m.
- Narkotikų perdozavimo atvejų skaičius taip pat sumažėjo nuo maždaug 80 - 2001 m. iki vos 16 2012 m.
- Portugalijoje įkalintų už nusikaltimus susijusius su narkotikais žmonių skaičius (%) sumažėjo - nuo 44% - 1999 m. iki 24% - 2013 m.
- 1998-2011 m. žmonių, besigydančių dėl narkotikų priklausomybės skaičius išaugo daugiau nei 60%.
Kriminalizavimas dėl disponavimo narkotikais yra viena „populiariausių“ nusikalstamų veikų Lietuvoje. Kasmet registruojama apie 3000 atvejų. 2019 m. 77% visų narkotikų nusikaltimų buvo registruoti dėl disponavimo mažais kiekiais be tikslo platinti. 63% nusikaltėlių buvo 29 m. ir jaunesni.
Kalėjimo departamento statistikos duomenimis, 2020 m. sausio mėn. Lietuvos laisvės atėmimo vietose buvo 5121 asmuo, o per 2020 m. atvyko 1630 naujai nuteistų asmenų. Iš naujai atvykusių - beveik 15% yra asmenys įkalinti už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (daugiausiai asmenų buvo įkalinta už vagystę (368 asmenys), po to seka nusikaltimai susiję su narkotikais (240 asmenys).
2020 m. gruodžio 31 d. duomenimis Lietuvos laisvės atėmimo vietose buvo 4541 nuteistieji. Daugiausia nuteistųjų kalėjo už nužudymą (1364 asmenys), antroje vietoje - už nusikaltimus, susijusius su narkotikais (765 asmenys, iš kurių: 73 už disponavimą narkotikais be tikslo platinti ir 692 už disponavimą su tikslu platinti). Tai sudaro beveik 17% visos kalinių populiacijos Lietuvoje.
Teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės termino vidurkis (visų įkalintų asmenų) - 7m. mėn. 14 d. Tuo tarpu bausmės termino vidurkis už nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis - 8 m. mėn. 26 d.
Tyrimai rodo, kad apie 95% įkalintų asmenų, turinčių probleminį narkotikų vartojimą - pratęs narkotikų vartojimą po paleidimo į laisvę. Ir apie 60-80% šių žmonių toliau vykdys nusikalstamas veikas. Be to, labai tikėtina, kad tie, kurie niekada nevartojo narkotikų, pradės juos vartoti kalėjime dėl lengvo narkotikų prieinamumo.
2019 m. Lietuvos kalėjimuose registruojamų asmenų skaičius, kuriems nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotikų vartojimo, išaugo 1,6 karto ir buvo didžiausias per pastaruosius 7 m. 2019 m. laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų, kuriems nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo skaičius buvo - 2452 asmenys. Tai yra 21,7% nuo visų įkalintų asmenų 2019 m.
Padidėjo asmenų, kuriems buvo diagnozuota priklausomybė nuo narkotikų, 20-24 m. amžiaus grupėje skaičius (nuo 10 proc. 2018 m. iki 17 proc. 2019 m.).
Narkotikų vartojimas kalėjime kelia papildomas rizikas ir pavojų sveikatai dėl to, kad kalėjimuose trūksta žalos mažinimo paslaugų, yra didelė tikimybė, kad nuteistieji dalinsis švirkštais ir taip galės užsikrėsti ŽIV ir kitomis krauju plintančiomis ligomis. Kalėjimuose atsiranda naujosios psichoaktyviosios medžiagos kaip alternatyva nelegaliems narkotikams ir kinta narkotikų vartojimo būdai (t.y. nuo uostymo ar rūkymo pereinama prie injekcijų).
Įvairūs duomenys pasaulyje rodo, kad įkalinimas susijęs su 81% padidėjusia ŽIV rizika ir 62% padidėjusia hepatito C infekcijos rizika. Narkotikai vartojami visuose kalėjimuose ir tai susiję su neigiamu poveikiu sveikatai. Be to, kriminalizavimas padidina smurto, agresyvumo poveikį, skatina socialinę segregaciją, stigmą ir diskriminaciją.
Be to, teistumas riboja įsidarbinimo ir mokslo galimybes, todėl žmogui kyla įvairių ekonominių, socialinių ir teisinių problemų. Po įkalinimo paprastai sunku rasti darbą, o tyrimai rodo, kad narkotikus vartojantiems žmonėms kyla rizika pradėti tokią veiklą kaip, pavyzdžiui, darbą sekso srityje, kuris daugumoje šalių yra kriminalizuotas, ar kitus nusižengimus ir nusikaltimus, kad žmogus toliau galėtų palaikyti savo narkotikų vartojimą.
Mokesčių mokėtojai moka per didelius mokesčius policijos biudžetams, kalėjimams, valstybės gynėjams, prokurorams ir teismams. Paleidus iš kalėjimo, papildomai integruoti buvusius kalinius į visuomenę tenka naudoti papildomas valstybės biudžeto lėšas. Kriminalizavimas taip pat sukelia kitas rizikas ir grėsmes, tokias kaip infekcijos, perdozavimas ir psichinės sveikatos problemos.
Prievartos narkotikai: grėsmė ir prevencija
Prievartos narkotikai (angl. date‑rape drugs arba rape drugs) yra įvairios medžiagos, kurios paveikia asmens valią, mažina budrumą ir padaro žmogų ypač pažeidžiamu seksualinei prievartai. Tai rimta visuomenės problema, kuomet medžiagų poveikis gali būti nepastebimas arba sunkiai atpažįstamas, o pasekmės - itin sunkios.
Lietuvoje alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra pakankamai paplitęs, o 2024 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2,2 % apklausos respondentų pripažino vartoję medžiagas ne savo noru - aiškus signalas apie prievartos narkotikų problemą.
Kaip atpažinti prievartos narkotikų poveikį?
Svarbu žinoti, kad prievartos narkotikai gali veikti dvejopai: slopinti arba aktyvuoti.
tags: #narkotikai #kaip #socialine #problema