Piktnaudžiaujant narkotikais vyksta smegenų pakitimai, kuriuos rodo žmogaus psichikos ir elgesio sutrikimai. Narkotikų vartojimas turi didelį poveikį žmogaus anatomijai, ypač smegenims ir centrinei nervų sistemai. Narkotinės medžiagos veikia neurotransmiterius, kurie perduoda signalus tarp nervų ląstelių.
Kaip narkotikai veikia smegenis ir sukelia priklausomybę
Bet kokios narkotinės medžiagos - ar jos yra įkvepiamos, ar praryjamos, ar tiesiogiai suleidžiamos į veną - patenka į kraują. Krauju jos nukeliauja iki smegenų ir prasiskverbia į jas. Smegenyse yra nesuskaičiuojam galybė nervinių ląstelių - neuronų. Neuronai - tai ląstelės su ataugomis, kuriomis neuronai vieni kitiems perdavinėja elektrinius impulsu. Neurono ataugėlės tarpusavyje nesiliečia ir elektrinis impulsas tiesiogiai pereiti iš vieno neurono į kitą negali. Tam reikalingos tarpinės medžiagos, kurios užpildytų esantį tarp ataugėlių tarpą - tokiu atveju signalas gali praeiti. Tokios tarpinės medžiagos vadinamos mediatoriais - arba tarpininkais.
Pagrindinių, pačių svarbiausių mediatorių yra apie dvidešimt. Narkotikai kaip cheminės medžiagos veikia būtent šių tarpinių medžiagų išsiskyrimą. Viena iš svarbių tarpinių medžiagų yra endorfinas, kuris reguliuoja malonumo-skausmo signalų praėjimą. Pvz.: ... žmogus išmoko gaminti tam tikras chemines medžiagas, tokias kaip morfijus, opijus, heroinas ar aguonų nuoviras, kurios savo sandara primena endorfinus. Per kraują į smegenis patekusios tokios medžiagos pakeičia endorfinus ir veikia daug stipriau nei jie. Todėl medicinoje morfijus dažnai naudojamas nepakeliamiems skausmams malšinti. Be to šios medžiagos sugeba sukelti stiprų malonumą. Tačiau visa bėda yra ta, kad jų veikimas griauna natūralią endorfinų sistemą. Todėl žmogaus, kuris vartoja narkotines medžiagas, endorfinų sistema gerokai apyra. Tai reiškia, kad jei žmogus nebeturi natūralios nuskausminimo sistemos, tai jam reikia pagalbinių medžiagų iš išorės, t.y. narkotikų.
Cheminės medžiagos esančios kokaino, amfetaminų, ekstazi, efedrininių darinių sudėtyje veikia kitą natūralią tarpinę medžiagą - serotoniną. Ši medžiaga yra atsakinga už mūsų energijos lygio reguliavimą. Kai jos daug - žmogus jaučiasi energingas. Kai jos mažai - žmogus jaučia nuovargį ir net gali patirti depresiją. Visos aukščiau minėtos medžiagos skatina serotonino išsiskyrimą ir tuo pačiu skatina vartojančio žmogaus energiją - žmogus jaučiasi žvalus, aktyvus, nelieka nuovargio, gali būti agresyvus ar jausti padidėjųsi lytinį potraukį. Todėl tokios narkotinės medžiagos dar vadinamos stimuliatoriais.
Stimulantų, opioidų ar kitų grupių medžiagų poveikis smegenų atlygio mechanizmams, motyvacijai ir sprendimų priėmimui paaiškina, kodėl vartojimas iš pradžių savanoriškas, o vėliau perauga į liguistą prievartą vartoti medžiagą. Narkotikų priklausomybė atsiranda, kai pakartotinis narkotikų vartojimas keičia smegenų veiklą, ypač srityse, kurios kontroliuoja atlygį, motyvaciją ir sprendimų priėmimą.
Taip pat skaitykite: Narkotikai ir visuomenė: Lietuvos atvejis
Psichologinė ir fizinė priklausomybė - mechanizmai
Psichologinė priklausomybė - tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medžiagas, siekiant patirti malonumo būseną. Pavartojęs žmogus narkotikų po kiek laiko pajunta pakitusią sąmonės būseną. Pasibaigus narkotinės medžiagos veikimui, asmuo gali grįžti į normalią sąmonės būseną. Po kiek laiko jis gali pagalvoti: „Nieko blogo neatsitiko. O poveikis tikrai malonus… Tai kodėl nepabandžius dar?“ Juk visi trokštame malonumo, naujų potyrių. Taip asmuo tampa psichologiškai priklausomas nuo narkotiko.
Fizinė priklausomybė - kai organizmas nebegali veikti be priklausomos medžiagos - narkotiko. Kai narkotinės medžiagos pradeda trūkti, organizmas išgyvena abstinencijos periodą. Po tam tikro narkotinių medžiagų vartojimo laiko asmuo jau nebegali, pasibaigus poveikiui, grįžti į normalią sąmonės būseną. Asmuo jaučia vis stiprėjantį fizinį skausmą pasibaigus poveikiui. Todėl griebiasi lengviausios išeitis - vartoja vėl iš naujo. Tuomet atsiranda ir fizinė priklausomybė.
Vartojant toliau, atsiranda abstinencijos būsena, kuri darosi vis sunkesnė. Abstinencijos metu skauda viską, laužo ir suka visus kaulus. Dėl savo skausmingumo toks narkotikų alkis yra labai stiprus ir verčia žmogų nuolatos galvoti apie narkotikų paiešką ir padaryti bet ką, net ir nusikaltimus, kad išvengtų abstinencijos pasekmių. Tuo metu narkotikų vartojimas tampa kančia, nes narkomanas yra kamuojamas nuolatinio narkotikų alkio ir vartoja narkotikus ne tam, kad patirtų malonumą, bet tam, kad išvengtų skausmo.
Konkrečių narkotikų poveikis smegenims ir organizmui
- Kanapės (marihuana/hašišas) pažeidžia smegenų centrus, atsakingus už emocijų, atminties ir mąstymo kontroliavimą. Kanapių vartotojams pablogėja atmintis, atsiranda miego sutrikimai, sutrinka koordinacija. 3 savaites vartojus kanapes, pasireiškia abstinencijos sindromas - nemiga, nerimas, pyktis, dirglumas, prakaitavimas, pykinimas, drebėjimas ir pan.
- Ekstazis skatina serotonino išsiskyrimą. Pavartojus ekstazio laikinai užplūsta euforijos, bendravimo, draugiškumo pojūtis, kurį greitai keičia depresija, nerimas, širdies ritmo sutrikimai, nes ekstazio poveikyje išskirtas serotoninas nebegrįžta į smegenų ląsteles.
- Amfetaminas naikina smegenų ląsteles, gaminančias dopaminą ir serotoniną. Ilgainiui šie pakitimai gali sukelti Parkinsono ligos simptomus - kalbos, pusiausvyros sutrikimus, judesių sulėtėjimą, eisenos pasikeitimus, galūnių bei kūno sukaustymą, drebėjimą, orientacijos pablogėjimą, sulėtėjusį mąstymą.
- Kokainas išskatina dopamino išsiskyrimą ir neleidžia dopaminui grįžti atgal į smegenis - „kaifas“ ir pakili nuotaika trunka nenatūraliai ilgai. Kai smegenys dopaminą pagaliau pasisavina, euforija staigiai dingsta, o ilgainiui natūralūs dirgikliai jau nebesukelia „malonumo“ - organizmas ima reikalauti kokaino.
- LSD vartojant vyksta staigi jausmų kaita arba vienu metu jaučiami keli skirtingi pojūčiai, žmogus sunkiai atskiria tikrovę nuo fantazijų, regi haliucinacijas, praranda ryšį su realybe. LSD vartotojus kartu apima ir neviltis, panikos bei psichozės priepuoliai, paranojiška baimė prarasti kontrolę, išprotėti, numirti.
- Heroinas po trumpo ryškių ir malonių pojūčių antplūdžio lemia keletą valandų trunkančius „proto užtemimus“. Vartojant reguliariai, būsenų kaita (žvalumas-apsnūdimas) dažnėja, vystosi depresija. Priklausomybė nuo heroino išsivysto labai greitai.
Abstinencijos simptomai ir trukmė
Abstinencija gali pasireikšti, kai žmogus, reguliariai vartojęs alkoholį, nikotiną, kitas psichoaktyviąsias medžiagas, staiga nutraukia vartojimą arba jį reikšmingai sumažina. Ūminė fizinė abstinencijos fazė paprastai trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo vartotos medžiagos. Abstinencijos simptomų stiprumas priklauso nuo vartotos medžiagos, vartojimo trukmės ir intensyvumo.
Nerimas, dirglumas, kūno drebulys, raumenų skausmai - tik keli iš simptomų, kuriuos patiria žmonės, po ilgo vartojimo nusprendę atsisakyti alkoholio ar kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų. Ūminė fizinė abstinencijos fazė gali apimti prakaitavimą, pykinimą, vėmimą, galvos svaigimą, nemigą, košmarus. Sunkesniais atvejais, pavyzdžiui alkoholio abstinencijoje, gali pasireikšti haliucinacijos, traukuliai ar delyras („baltoji karštligė“).
Taip pat skaitykite: Mitai apie saugų narkotikų vartojimą
Opioidų abstinencijai būdingi raumenų ir kaulų skausmai, prakaitavimas, nerimas, nemiga, pykinimas, viduriavimas ir stiprus potraukis vartoti medžiagą. Kanabinoidų abstinenciją dažniausiai lydi dirglumas, miego sutrikimai, nerimas ir sumažėjęs apetitas. Nutraukus stimuliuojančių medžiagų vartojimą gali atsirasti ryškus nuovargis, prislėgta nuotaika, padidėjęs mieguistumas.
Fizinės ir socialinės pasekmės vartojant ilgalaikiai
Asmenys, vartojantys narkotikus, atrodo vyresni nei yra iš tikrųjų. Nagai ir plaukai sausi, lūžinėja, dantis pakenkia ėduonis. Smarkiai krenta kūno masė. Venos sustorėja, aplink jas lieka daugybinių randų, likusių po uždegiminių procesų. Išsivysto odos pažeidimai, pūliniai. Vystosi somatinės komplikacijos: plaučių, bronchų, inkstų uždegimai, didelė tikimybė užsikrėsti infekciniu kepenų uždegimu, AIDS.
Sutrinka dėmesio koncentracija, pablogėja atmintis, sunkiais atvejais vystosi protinis atsilikimas. Pakinta asmenybė: siaurėja interesų ratas, išnyksta kaltės, gėdos, atsakomybės jausmas. Ilgainiui toks žmogus visai nebegali dirbti. Vartojant narkotikus gali išsivystyti psichozės su regos, klausos haliucinacijomis, psichomotoriniu sujaudinimu, nuotaikos sutrikimais. Dėl nenugalimo narkotikų alkio atsiranda ir rimtų problemų narkomano gyvenime - jis nebegali normaliai gyventi: dirbti, užsiiminėti kokia nors veikla, palaikyti santykius su narkotikų nevartojančiais pažįstamais, nes visą jo laiką suryja narkotikų paieška.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Pagrindinės narkotikų vartojimo priežastys apima genetinius veiksnius, psichologinius sutrikimus, socialinę aplinką ir aplinkos poveikį. Genetiniai veiksniai gali padidinti asmens jautrumą priklausomybėms. Psichologiniai sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimas, dažnai sąlygoja narkotikų vartojimą kaip savęs gydymo būdą. Narkomanijos vystymasis priklauso nuo vartojamos medžiagos cheminės struktūros, individualių organizmo, charakterio ypatybių, socialinių-kultūrinių faktorių.
Dauguma narkomanų užauga tokiose šeimose, kur pagrindinį vaidmenį atlieka motina, o tėvo vaidmuo yra mažas arba jo nėra. Tokios disfunkciškos šeimos neaprūpina vaikui pakankamo dėmesio ir globos, todėl vaiko vystymasis dažnai komplikuojasi: jis neišmoksta tinkamai išreikšti savo jausmų, tvarkytis su jais ir įsilieti į socialinį gyvenimą. Tokį vaiko vystymąsi gali paskatinti ir vaiko prigimtiniai temperamento bruožai: judrumas, impulsyvumas, potraukis aštriems išgyvenimams ar introversija bei socialinis užsidarymas.
Taip pat skaitykite: Kaip atsikratyti priklausomybės nuo miltų?
Paaugliai linkę eksperimentuoti: pirmoji cigaretė, alkoholis, vėliau „lengvi“ narkotikai (kanapiniai preparatai, tabletes) gali tapti pradžia gilėjančiam vartojimui. Tyrimai rodo, kad 95% heroino vartotojų prieš susipažindami su heroinu buvo vartoję marihuaną. Pavojinga paaugliui iliuzija „man taip neatsitiks“ ir nuostata „vienas kartas - nieko tokio“, kurios leidžia pradėti eksperimentus ir vėliau sukurti taisykles, kurios nejučia prarandamos.
Diagnozė, gydymas ir reabilitacija
Narkotikų vartojimo diagnozė paprastai remiasi klinikiniais vertinimais ir pacientų istorija. Gydytojai gali naudoti standartizuotus klausimynus, kad įvertintų vartojimo dažnumą ir poveikį kasdieniam gyvenimui. Narkotikų priklausomybės gydymas yra kompleksinis ir gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus.
Detoksikacija paprastai atliekama ligoninėje; esant opioidinei narkomanijai galima detoksikacija metadonu, klofelinu, karbamazepinu. Perdozavus opioidų, skiriamas naloksanas, naltreksonas. Taip pat gali būti skiriamos lašinės infuzijos, raminantys, nuskausminantys medikamentai, neuroleptikai, vitaminai ir kt. Tačiau abstinencijos simptomų suvaldymas nėra lygus pasveikimui nuo priklausomybės. Tai pirmas žingsnis, po kurio būtina ilgalaikė reabilitacija.
Po narkotikų nutraukimo būtina ilgalaikė reabilitacija. Reabilitacijos bendruomenėse vykdomų programų trukmė iki 18 mėn. Taikomas individualus ir grupinis konsultavimas, formuojami darbo įgūdžiai, organizuojamas laisvalaikis. Sukurta 12 žingsnių programa. Psichoterapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija, yra svarbi dalis gydymo proceso, siekiant padėti pacientams suprasti ir pakeisti savo elgesį. Grupiniai terapijos užsiėmimai ir parama iš šeimos bei bendruomenės gali būti labai veiksmingi.
Naujausios mokslo žinios ir požiūris
Narkotikų kontrolės departamentas prie LR Vyriausybės pristato leidinį „Narkotikai, smegenys ir elgesys. Mokslas apie priklausomybę“, kurio tikslas - papildyti žinių spragas, suteikiant mokslinę informaciją apie priklausomybę nuo narkotikų kaip ligą. Medicinos specialistai dabar supranta priklausomybę kaip sudėtingą smegenų sutrikimą, o ne charakterio trūkumą ar moralinį nuopuolį. Narkotikų priklausomybė yra lėtinė smegenų būklė, kai prarandate kontrolę dėl savo narkotikų vartojimo, net jei tai sukelia rimtų problemų jūsų gyvenime.
Kreipimasis į gydytoją dėl narkotikų priklausomybės yra vienas svarbiausių ir drąsiausių žingsnių, kurių galite imtis. Nelaukite, kol bus per vėlu - ankstyva intervencija lemia geresnius rezultatus. Pasveikimas yra įmanomas. Milijonai žmonių sėkmingai įveikė priklausomybę ir toliau gyvena prasmingą, sveiką gyvenimą.
Prevencija ir praktiniai patarimai
- Nevartoti jokių narkotikų, nes ir po vieno karto gali atsirasti psichinė priklausomybė.
- Tikslus gydytojo nurodymų vykdymas ir vaistų saugus laikymas padeda išvengti atsitiktinės priklausomybės nuo receptinių vaistų.
- Kreipkitės į specialistus: vienam mesti vartoti narkotikus yra labai sunku, todėl rekomenduojama kreiptis į patyrusį specialistą.
- Jei pastebite priklausomybės požymius artimajame, kreipkitės į priklausomybės specialistą ir siūlykite paramą be teismo.
Prognozė ir atkryčio rizika
Atkrytį galima suprasti tik žinant, kaip narkotikai veikia žmogų. Retas narkomanas sugeba išgyventi be narkotikų ilgiau kaip porą mėnesių. Daugumą jų, nepaisant pasiryžimo nevartoti, anksčiau ar vėliau ištinka atkrytis. Didžiausia narkomanijos problema yra ne ta, kaip nutraukti narkotikų vartojimą (su tuo puikiai susitvarko detoksikacinių įstaigų specialistai), bet kaip susilaikyti nuo grįžimo prie narkotikų, t.y. kaip užtikrinti ilgalaikį atsigavimą.
Faktai apie paplitimą ir rizikinę elgseną
2008 m. žalingų įpročių paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, dažniausiai iš narkotinių medžiagų Lietuvoje yra vartojamos kanapės - jas nors kartą gyvenime yra bandę beveik 12 proc. (15-64 m. amžiaus) Lietuvos gyventojų. Antras pagal populiarumą narkotikas - ekstazis, dažniausiai vartojamas jaunimo pasilinksminimo vietose. Ekstazio bandė 17 proc. naktinių klubų lankytojų. Amfetaminas taip pat yra tarp jaunimo paplitusi sintetinė medžiaga - jį bent kartą gyvenime yra vartoję 12 proc. Lietuvos naktinių klubų lankytojų.
| Medžiaga | Pagrindinis smegenų taikinys | Pagrindinės pasekmės |
|---|---|---|
| Heroinas/opioidai | Opioidiniai receptoriai, endorfinų sistema | Stipri fizinė priklausomybė, abstinencija, rizika užsikrėsti infekcijomis |
| Kokainas | Dopamino grįžtamojo suėmimo slopinimas | Euforija, depresija, priklausomybė nuo atlygio sistemos |
| Amfetaminai, ekstazis | Dopaminas, serotoninas | Neuronų pažeidimai, nuotaikos sutrikimai, Parkinsono tipo simptomai |
| Kanapės | Smegenų centrai, atsakingi už atmintį ir emocijas | Atminties sutrikimai, koordinacijos problemos, kanabinoidų abstinencija |
| LSD | Sensorinės ir suvokimo sistemos | Haliucinacijos, psichozės priepuoliai, realybės praradimas |
Supratimas apie rizikos veiksnius gali padėti priimti pagrįstus sprendimus dėl narkotikų vartojimo ir atpažinti, kada reikia ypatingo atsargumo. Genetika vaidina svarbų vaidmenį priklausomybės rizikai, sudarydama apie 40-60 % pažeidžiamumo. Aplinkos veiksniai, gyvenimo patirtis ir asmeniniai pasirinkimai taip pat stipriai veikia tai, ar išsivysto priklausomybė.
tags: #narkotikai #sukelia #fizine #priklausomybe