Smurtas prieš moteris išlieka viena rimčiausių socialinių problemų, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Nepaisant ilgalaikių pastangų keisti visuomenės požiūrį ir plėtoti pagalbos sistemas, situacija vis dar kelia didelį nerimą. Susirūpinimas moterimis, kenčiančiomis fizinę, seksualinę, ekonominę bei emocinę prievartą, auga tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.
Lietuvoje šį istorijos šaknyse slypintį netolygų galios pasiskirstymą, kuris pasireiškia vyrų smurtu prieš moteris, siekiama suvaldyti leidžiant įstatymus kovojančius su smurtu, nes smurtas nėra būdingas kuriai nors vienai kultūrai, bendruomenei ar amžiaus grupei.
2024 m. lapkričio 25 d. Eurostatas, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas paskelbė pagrindinius Europos Sąjungos (ES) tyrimo dėl smurto dėl lyties tyrimo rezultatus, kurie išties neramina. Europos Sąjungos mastu viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą, o tai sudaro apie 50 milijonų moterų.
Lietuvoje situacija, atrodytų, yra šiek tiek geresnė - smurtą yra patyrę 25,2 % moterų, tačiau tai nereiškia, kad problemos mastas yra mažesnis. Kalbant konkrečiai apie smurtą artimoje aplinkoje, Lietuvoje 16,6 % moterų yra patyrusios partnerio fizinį ar seksualinį smurtą, o Europos vidurkis siekia 17,7 %.
Šie skaičiai rodo, kad smurtas dažnai vyksta ten, kur moteris turėtų jaustis saugiausiai - savo namuose. Nors Lietuvoje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), daugelis moterų vis dar nedrįsta ieškoti pagalbos. Pagrindinės priežastys - baimė, gėda, kaltės jausmas ir informacijos trūkumas apie egzistuojančias pagalbos galimybes.
Taip pat skaitykite: Sprendimai dėl moterų darbingumo
Ši problema nėra unikali Lietuvai. Europos Sąjungoje tik 13,9 % smurtą patyrusių moterų kreipiasi į policiją, o vos 6,4 % - į specializuotas pagalbos linijas ar centrus.
Visuomenės požiūris ir stereotipai
Lietuvos visuomenė išlieka giliai paveikta stereotipinių nuostatų apie smurtą prieš moteris. Tyrimas atskleidė, kad tik 55 % lietuvių mano, jog smurtas šeimoje yra visiškai nepriimtinas, o ES šis skaičius siekia 92 %. Šie stereotipai ne tik atgraso aukas nuo pagalbos ieškojimo, bet ir suteikia smurtautojams pasiteisinimą bei galimybę išvengti atsakomybės.
Pastebima ir tai, kad viešojoje erdvėje pasirodžius smurto artimoje aplinkoje istorijoms padažnėja aukų kaltinimo atvejų, o naudojama kalba - menkina smurto problemą. Antraštėse ir straipsniuose kartais naudojami romantizuoti ar smurtinius veiksmus pateisinantys posakiai, kurie nukreipia dėmesį nuo nusikaltimo esmės.
Pavyzdžiui, vietoje „smurtas prieš moterį“ kartais rašoma „šeimos drama“ ar „tragiška meilės istorija“, o smurtautojas apibūdinamas kaip esantis „sunkioje emocinėje būsenoje“. Tokie apibūdinimai mažina visuomenės supratimą apie smurto rimtumą ir formuoja klaidingą nuomonę, kad smurtas gali būti pateisinamas.
Neretai dėmesys yra perkeliamas ant nukentėjusio asmens veiksmų ar būsenos, tarsi siekiant rasti paaiškinimą, kodėl įvyko smurtas. Tai gali pasireikšti kaltinančiais klausimais, pavyzdžiui, „ar ji buvo išgėrusi?“ arba „kodėl ji liko santykiuose?“. Čia ir vėl grįžtame prie žalingų stereotipų, pavyzdžiui, kad moteris yra atsakinga už šeimos gerovę, o jos pareiga - „išlaikyti ramybę“ santykiuose, net jei jai gresia pavojus.
Taip pat skaitykite: Deivė Hator ir jos reikšmė
Tokia perspektyva ignoruoja svarbiausią faktą: smurtas yra sąmoningas smurtautojo pasirinkimas, o ne aukos elgesio pasekmė. Tokia visuomenės reakcija ne tik kenkia nukentėjusiam asmeniui, bet ir apsunkina pastangas užkirsti kelią smurtui. Užuot sutelkusi dėmesį į smurto priežastis - smurtautojo elgesį, visuomenė siunčia klaidingą žinią, kad kaltas yra ne pats smurtas, o aplinkybės ar nukentėjęs asmuo.
#SKPC pagalba patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje
Smurto formos ir požymiai
Smurtas artimoje aplinkoje gali būti įvairių formų: fizinis, psichologinis, ekonominis ar seksualinis. Pavyzdžiui, galima pastebėti, kai moteris (ypač prie savo partnerio ar globėjo) gūžiasi, nudelbia akis į žemę, nuolankiai elgiasi, turi žemą savivertę, patiria emocinį išsekimą, nerimą, depresiją, miego ar mitybos bei psichosomatinius sutrikimus ar kt.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, jeigu jos partneris ar globėjas vizitų metu visuomet reikalauja dalyvauti kartu, užtildo moterį, dominuoja ar tiesiog kalba už ją.
2017 m. birželį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuotame tyrime teirautasi apie smurto formas, ateinančias į galvą, kuomet kalbama apie smurtą prieš moteris artimoje aplinkoje.
Visgi, kitokios smurto formos, kaip matyti, buvo paminėtos kur kas rečiau. Pavyzdžiui, tik 1 iš 4 apklaustųjų pagalvoja apie psichologinį ir tik 6 proc. pamini seksualinį smurtą. Pastaraisiais atvejais dažniau apie tokias smurto rūšis susimąsto aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, galima spėti, daugiau susipažinę su smurto artimoje aplinkoje specifika. Ekonominės prievartos respondentai paminėti nebuvo linkę.
Taip pat skaitykite: Psichikos ligos ir moterys
Verta pasakyti, kad būtent vyrai dažniau buvo linkę neįvardinti fizinio, psichologinio, seksualinio bei ekonominio smurtavimo kaip prievartos formų. Dažniausiai tai - vidutinio amžiaus (45-54m.) vyrai.
Kalbant apie konkretesnes situacijas, aiškėja tendencija vienas situacijas laikyti rimtesniu smurtu nei kitas. Didžiuma gyventojų (93 proc.) sutinka, jog vyro trenkimas moteriai per veidą yra smurtas artimoje aplinkoje. Visgi, draudimą moteriai eiti į darbą smurtu laiko tik kas antras respondentas.
Tendencija pateisinti ekonominę moters kontrolę Lietuvoje buvo pastebėta ir anksčiau. 2016-ųjų metų Eurobarometro apklausa parodė selektyvų požiūrį į smurtą artimoje aplinkoje - Lietuvos gyventojai vienas smurto formas laiko „švelnesnėmis“ nei kitas. Ekonominį smurtą tuomet pateisino 35 proc. respondentų, t. y. dvigubai daugiau negu ES vidurkis.
2017-ųjų vasarą darytos apklausos rezultatai parodė, kad ekonominės moters laisvės ribojimas buvo pateisinamas dar daugiau - draudimas moteriai dirbti smurtu nelaikomas 41 proc. Lietuvos gyventojų.
Tarp Lietuvos gyventojų galima pastebėti kitą vyraujančią nuomonę, kad smurto prieš moteris priežastis - pačios moterys. Kas antras lietuvis mano, esą smurtą nukentėjusiosios žinojo, į kokius santykius veliasi (51 proc.), jos „sutirština spalvas“ (53 proc.) arba pačios išprovokuoja partnerio smurtą (53 proc.). Toks atsakomybės aukai perkėlimas, vėlgi, labiau būdingas vyrams.
Visiškai su teiginiu, kad „jei nori, moteris visada gali nutraukti santykius/išsiskirti su smurtaujančiu vyru“, sutinka kas antras, iš dalies - dar 35%. Tai aiškiai parodo, kad Lietuvos visuomenėje gajus aukos kaltinimo modelis, kai dėl to, kas nutiko, neva kalta nukentėjusioji, bet ne nusikaltėlis.
Įdomu tai, kad nors smurtas prieš moteris dažnu atveju pateisinamas, visgi sutariama, kad nukentėjusiai moteriai padėti reikia. Daugiau kaip 90 proc. respondentų mano, kad gydytojai ir vaiko teisių specialistai turi suteikti galimai nuo smurto nukentėjusiai moteriai informaciją, ką daryti. Kiek mažiau (85 proc.) respondentų mano, kad šie specialistai turi patys informuoti pareigūnus apie tokius atvejus.
Tai, kad reikia palaikyti moteris, norinčias nutraukti santykius ar išsiskirti su smurtaujančiu vyru, mano didžioji dalis (95 proc.) respondentų, bet dažniau su tuo iš dalies linkę nesutikti socialiai pažeidžiamam visuomenės sluoksniui priklausantys asmenys - žemiausias pajamas gaunantieji (iki 240 eurų asmeniui) ir bedarbiai.
Pagalbos kreipimasis
Didžioji dalis (60 %) smurtą artimoje aplinkoje patyrusių Lietuvos gyventojų niekur nesikreipė pagalbos. Nukentėję žmonės baiminasi kreiptis pagalbos, nes išgyvena gėdos jausmą, kaip bus vertinami artimųjų, pažįstamų. Kartais tokia baimė kyla iš netikėjimo, kad kažkas gali padėti, nepasitikėjimo institucijomis. Kartais būna sunku, ką nors keisti, o ištikus šoko ir streso būsenai sudėtinga priimti informaciją.
Nukentėję asmenys skundėsi informacijos apie pagalbos galimybes stoka, teigė nepasitikintys psichologais, vaiko teisių apsaugos specialistais, kartais jaučiantys skeptišką teisėsaugos pareigūnų požiūrį.
Neįgalūs asmenys beveik du kartus dažniau patiria smurtą artimoje aplinkoje ir net tris kartus rečiau kreipiasi pagalbos. Tai visuomenės grupė, kuri yra iš dalies izoliuota nuo informacijos.
Prevencija ir pagalba
Siekiant sumažinti psichologinio smurto paplitimą ir padėti aukoms, būtina imtis prevencinių priemonių ir užtikrinti prieinamą pagalbą:
- Švietimas ir informavimas: Svarbu šviesti visuomenę apie smurto formas, požymius ir pasekmes. Taip pat būtina informuoti apie pagalbos galimybes ir skatinti kreiptis pagalbos.
- Specialistų kompetencijos kėlimas: Specialistams, dirbantiems su smurto aukomis, būtina kelti kompetenciją ir didinti žinias, kaip elgtis tokiais atvejais. Kalbu ne tik apie tai, kaip tinkamai atsižvelgti į paslaugų gavėjų poreikius, bet ir užtikrinti smurto prevenciją.
- Tarpinstitucinis bendradarbiavimas: Būtina sudaryti sąlygas skirtingų sektorių bendradarbiavimui, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą smurto aukoms.
- Teisinė apsauga: Nuo liepos 1 d. įsigalios Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai. Jais pripažįstama, kad moterys daug dažniau nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje.
tags: #moteru #smurtas #ziauresnis