Požiūris į neįgaliuosius Lietuvoje nuolat kinta, tačiau vis dar susiduriama su išankstiniu nusistatymu ir diskriminacija. Terminas „ableizmas“, reiškiantis neįgaliųjų diskriminaciją, padėjo atkreipti dėmesį į šią svarbią socialinę problemą. Ši sąvoka įvardina išankstinį elgesį ir požiūrį į žmones, turinčius įvairių sutrikimų, pavyzdžiui, judėjimo negalią, sensorinę negalią ar įvairius psichikos sutrikimus.
Tarptautinis prieinamumo simbolis
Požiūris į negalią: kontekstas ir stereotipai
Žmonės ne tik daro skirtingas išvadas apie negalią, bet ir nevengia stereotipų. Situaciją iš dalies apnuogino neseniai Airijos mokslininkų atliktas tyrimas, kurio dėka prieita prie išvados, jog žmogaus požiūris į konkrečią negalią dažnai priklauso nuo konteksto.
Apskritai rezultatai rodo, kad negalia skirtingai pasireiškia kasdieniame gyvenime, priklausomai nuo asmens socialinio konteksto, negalios pobūdžio ir pan. Tai reiškia, jog nors pasauliečių tolerancijos ribos plečiasi, požiūris vis dar pakankamai sustabarėjęs.
Dar 2020 metų spalį vykdyta Lietuvos visuomenės nuomonės apklausa parodė, jog nors pastaroji tampa tolerantiškesnė, to nepakanka. Net 45 proc. apklaustųjų tuo metu tvirtino, jog nenorėtų gyventi žmonių su psichosocialine negalia kaimynystėje, o 51 proc. nenorėtų jiems išnuomoti būsto. Vykstančios pertvarkos šiuo klausimu žada didelį žingsnį į priekį tiek negalią turinčių asmenų integravimo klausimu, tiek piliečių tolerantiškumo tema.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Teisinės Naujovės ir JT Konvencija
2010 m. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Visų pirma, Konvenciją reikia matyti kaip žmogaus teisių dokumentą, kurio nuostatas ratifikavusi šalis narė įsipareigoja įgyvendinti, perkeldama Konvencijos nuostatas į nacionalinę politiką, teisę ir praktiką. Plačiąja prasme, tai yra šalies įsipareigojimas įdiegti žmogaus teisių normas negalios srityje. Konvencija yra teisiškai įpareigojantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentas, mūsų valstybė tam įsipareigojo pašalinti visas kliūtis negalią turintiems žmonėms gyventi lygiai su visais žmonėmis, jiems teikiant asmeninę pagalbą ir užtikrinant prieinamumą prie bendro naudojimo paslaugų ir aplinkų bei tinkamą jų sąlygų pritaikymą.
Džiaugiamasi, kad įsigalioja Asmenų su negalia apsaugos pagrindų įstatymas. Tai - bene svarbiausias metų pokytis, į žmonių su negalia teisių apsaugos sritį įnešantis daugiausiai naujovių - pradedant šiuolaikišku negalios bei individualių pagalbos poreikių nustatymo modeliu, paremtu medicininiais ir socialiniais kriterijais, baigiant saviraiškos laisve; įstatymas savo ruožtu grindžiamas lygybės principais, apibrėžiant žmonių su negalia sveikatos priežiūrą, švietimą bei teisę bendrauti ir gauti informaciją lietuvių gestų kalba bei dar daugiau, sukant efektyvesniu pagalbos keliu.
Tikimasi, kad stiprus įstatyminis pagrindas padės visoms valstybės institucijoms įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir užtikrinti asmenų su negalia teises kiekvienoje gyvenimo srityje, apimančiose individualizuotos pagalbos koordinavimą, šuns pagalbininko pagalbą ir automobilio techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Regint naujus negalios vertinimo modelius, nuo 2024 metų sausio sąvoką „darbingumo lygis“ taip pat pakeis sąvoka „dalyvumo lygis“. Tai reiškia, jog nustatant negalią, bus mažiau akcentuojami medicininiai kriterijai, priešingai, labiau atsižvelgiama į kiekvienam asmeniui reikalingos pagalbos poreikį, siekiant suteikti tokias paslaugas ir pagalbą, kad negalia nebūtų kliūtis dalyvauti visose gyvenimo srityse. Kitaip tariant, asmuo perims gyvenimo vairą į savo rankas iškart po to, kai bus nustatytas reikalingos pagalbos pobūdis (techninės pagalbos priemonės, būsto pritaikymas, darbo asistentas, asmeninė pagalba, socialinė paslauga ar kt.).
Įtraukusis Ugdymas ir Gyvenamoji Vieta
Įtraukusis ugdymas 2024 m. rugsėjį įsigalios Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimuose - taigi, visos bendrojo ugdymo mokyklos turėtų priimti specialiųjų ugdymo poreikių vaikus. Be abejo, išliks ir specialiosios mokyklos - tėvai galės rinktis, kokia įstaiga geriausiai atitinka vaiko poreikius. Esmė - panaikinti diskriminacinę įstatymo nuostatą, pagal kurią mokyklos iki šiol galėjo atsisakyti priimti mokinį dėl jo negalios. Dėl šios priežasties įsteigtas nacionalinis Lietuvos įtraukties švietime centras, teiksiantis metodinę pagalbą, taip pat 10 regioninių specialiojo ugdymo centrų, kurie teiks įvairią pagalbą mokykloms, įskaitant ir pagalbą vietoje. Džiaugiamasi, kad taipogi auga lėšos, skiriamos pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimui bei naujų etatų steigimui, pasitelkiant Europos Sąjungos finansavimą, tokiu būdu siekiant kurti prieinamą bei įtraukią mokyklų aplinką.
Iš dalies savarankiškiems suaugusiems žmonėms su psichikos negalia suteikiama gyvenamojo vieta - butas. Vėlgi, žmogus su negalia nepaliekamas vienas - kiekvienam apsaugoto būsto dalyviui skirtas atvejo vadybininkas koordinuoja visą teikiamą pagalbą: nuo apsigyvenimo apsaugotame būste iki išsikelto tikslo įgyvendinimo ir savarankiško gyvenimo bendruomenėje. Tvirtinama, jog specialistai į apsaugotame būste gyvenančio žmogaus gyvenimą kišasi minimaliai, stengdamiesi, kad žmonės įgytų kuo daugiau savarankiško gyvenimo įgūdžių ir galbūt ateityje galėtų gyventi įprastame būste, dirbti ar netgi mokytis.
Taip pat skaitykite: Visuomenės sveikatos problema – smurtas
Specialistas kartu su šios paslaugos gavėju, be kita ko, sprendžia įvairius kasdienius klausimus: sveikatos, socialinio dalyvavimo, turtinius ir kt.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų profesijos prestižas
tags: #visuomenes #poziuris #i #neigaliuosius