Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris yra labai paplitęs reiškinys, kuris lengvai perauga į sisteminį smurtą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruotas 7691 nusikaltimas, tai sudarė 16,2 proc. visų užregistruotų nusikaltimų. Po 2011 m. Lietuvoje įsiteisėjusio Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo, registruojamų nusikaltimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius ženkliai išaugo, kadangi ikiteisminiai tyrimai pradedami nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą, o ne sulaukus nukentėjusio asmens skundo.
Sisteminis smurtas yra pasikartojantis elgesys, kuomet siekiama kurti ir palaikyti dominavimu grįstus santykius; partnerio atžvilgiu naudojamos įvairios galios ir kontrolės strategijos, aukos atžvilgiu - įvairios smurto formos. Dažnu atveju, pirmiausia, moteris patiria psichologinį ir/ar ekonominį smurtą, o tuomet, kai nori ištrūkti iš tokių santykių, partneris pradeda naudoti fizinį ir/ar seksualinį smurtą, siekiant išlaikyti dominavimą santykiuose ir įbauginti auką. Kadangi fizinis smurtas traktuojamas kaip ilgą laiką trunkančių kitų smurto formų naudojimo pasekmė, galima daryti prielaidą, kad moteris, kuri patiria fizinį smurtą, patiria ir sisteminį smurtą.
Dėl šios priežasties 2011 m. Jungtinių tautų padalinys lyčių lygybei ir moterų įgalinimui (UN Women) pateikia naujausius statistinius duomenis apie smurtą prieš moteris pasaulyje. Duomenys surinkti iš 106 šalių: 736 milijonai moterų pasaulyje - kas trečia - mažiausiai kartą gyvenime yra patyrusi fizinį ir/ar seksualinį smurtą. Į šį skaičių nėra įtraukti seksualinio priekabiavimo atvejai. Viena iš keturių (24 proc.) paauglių (15-19 metų) turi patyrusių sutuoktinio ar partnerio smurtą. 2018 metais viena iš septynių moterų patyrė fizinį ir/ar seksualinį smurtą per pastaruosius 12 mėnesių (13 proc. moterų 15-49 metų). 81000 moterų ir merginų buvo nužudytos 2020 metais, daugiau nei pusė - nuo sutuoktinio, partnerio ar šeimos nario rankos. Pandemijos metu smurto atvejai daugelyje šalių augo. Mažiau nei 40 procentų smurtą patyrusių moterų kreipėsi pagalbos; tos, kurios kreipėsi, dažnai kreipėsi į šeimą ar draugus.
Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis. Terminas mušamos moters sindromas (MMS) pirmą kartą buvo panaudotas L. Walker 1977 metais. MMS konstruo žinojimo apie bejėgiškumą ir smurto ratą: tai elgesio modeliai ir simptomų visuma, būdinga moterims, patyrusioms fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą. MMS laikomas potrauminio streso sindromo (PTSS) subkategorija.
Norint suprasti sindromo išsivystymo priežastis, dinamiką bei pasekmes, būtina gilintis į sudėtingas psichologines mechanikas ir socialinius kontekstus. Svarbu kalbėti apie MMS, siekiant nutraukti tylą gaubiančią smurtą šeimoje ir plėsti kalbą Lietuvoje, kuri įgalintų moteris artikuliuoti patirtis ir prašyti pagalbos. Teisingas problemos suvokimas ir aiški formulavimas institucijoms yra kertinis žingsnis sprendžiant smurto prieš moteris problemą.
Taip pat skaitykite: Juozas Leonavičius
Smurtas prieš moteris šeimoje yra universali problema, pasireiškianti įvairiose kultūrose ir socialinėse grupėse. Nustatyta, kad pasaulyje kas trečia moteris yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą. Šeimoje moterys dažnai patiria psichologinį ir ekonominį smurtą pirmiausia, o fizinis ar seksualinis smurtas dažnai nanuliuojamas kaip priemonė išlaikyti kontrolę. Nusikaltimo lyties pagrindu sampratos ir smurto lyties pagrindu tyrimai pasitelkia skirtingus discursus: ekspertų, gerai informuotų piliečių ir „eilinio žmogaus“ diskursus. Šie diskursai formuoja aukų patirtis, visuomenės nuostatas ir teisėsaugos požiūrį.
Smurto lyties pagrindu sampratos istorija ir diskursai Lietuvoje
Lietuvoje tyrimai rodo, kad smurtas lyties pagrindu yra glaudžiai susijęs su sovietmečio lyčių normomis ir lyčių politika. Analizuojami trys diskursai: a) ekspertinis discursus; b) vadinamasis gerai informuotų piliečių discursus; c) vadinamasis „eilinio žmogaus“ discursus. Tyrimas iliustruoja, kaip šie diskursai formavo aukų perspektyvas ir jų patirtis sovietmečiu bei posovietiniame laikotarpyje. Taip pat nagrinėjama, kaip naratyvai ir didieji naratyvai (pvz., išprievartavimo) įtakoja aukų sampratą ir kaltės paskirstymą.
Šio tyrimo tikslas - išsiaiškinti, koks buvo sovietmečiu susiformavusios bei funkcionavusios smurto lyties pagrindu sąvokos turinys dviejose epochose ir kaip ši samprata transformavosi posovietinėje Lietuvoje. Naudojama tridimensinė Schütz-Dobrynino modelio versija su papildymu viktimologine perspektyva, kuri apima ir aukos patirtį, bei naratyvų analizė, siekiant suprasti, kaip smurtas yra socialiai konstruojamas ir perkonstruojamas laikui bėgant.
Fizinio smurto apibrėžimas pateikiamas kaip siekis sukelti skausmą, žalą sveikatai, riboti laisvę ir pan. Psichologinis smurtas apima izoliaciją, žeminimą, kontrolę, grasinimus bei socialinę įtaką. Ekonominis smurtas apima nuosavybės užgrobimą, uždarbio kontrolę ir galimybės dirbti ribojimą. Seksualinis smurtas įtraukus į prievartavimą ir seksualinę prievartą, įskaitant socialinę ir asmens garbę pažeidimą.
Smurto rodiklių analizė parodo, kad daugelis aukų neturėjo pakankamai pagalbos ar buvo priverstos likti dėl ekonominės priklausomybės ar vaikų. MMS padeda suprasti ilgalaikį trauminį poveikį ir negebėjimą nutraukti smurto rato be tinkamos pagalbos. Smurto ratui kartojantis, moteris gali įgyti įgūdžių atpažinti gresiančias smurto fazes, bet tuo pačiu metu kyla didelė baimė prarasti smurtautojo meilę ir stabilumą.
Taip pat skaitykite: Socialinių įmonių istorija Lietuvoje ir Europoje
Metodologija: istorijos mokslo ir kriminologijos sankirta
Tyrimas remiasi istorijos mokslo metodologija, derinančia sakytinę istoriją, archyvinius dokumentus ir pirminius teisinius šaltinius su antriniais šaltiniais (memuarai, dienoraščiai, spauda). Panaudota trijų kriminologinio žinojimo lygių koncepcija: „eilinių gyventojų“ lygmuo, „gerai informuotų piliečių“ lygmuo ir „ekspertų“ lygmuo. Teoriniu pagrindu naudojama Foucault žinojimo archeologija ir Schütz-Dobrynino modeliai, kuriuose žinios, galia ir kalba sąveikauja istorijoje ir socialiniame pasaulyje. Naratyvai - socialinių normų pagrindu suformuoti pasakojimai - vaidina svarbų vaidmenį formuojant aukų suvokimą ir kaltininkų vaizdinį.
Tyrimo rezultatų svarba - suprasti, kaip istorinės diskursijos įtakoja šiuolaikinę situaciją, kokie yra nuostatų mechanizmai visuomenėje ir kaip galima gerinti pagalbą smurtą patiriančioms moterims. Taip pat keliamos rekomendacijos tolesniems tyrimams ir praktikai, siekiant būti efektyvesnei prieš smurtą lyties pagrindu.
Problemos ir praktinės įžvalgos
- Ekonominis ir seksualinis smurtas Lietuvoje laikomas mažiausiai atpažįstamu; tai susiję su socialinėmis normomis ir lyčių vaidmenimis.
- Stigma, patriarchalinis kontekstas ir paslaugų trūkumas daro įtaką aukų sprendimams kreiptis pagalbos.
- Šeimos smurtas yra didžiausia moterų sužalojimo priežastis; smurto ratas gali baigtis tragiškai be išorės įsikišimo.
- Dauguma aukų vengia pranešti apie smurtą; net kai praneša, pagalbos efektyvumas nėra visada užtikrintas.
- Tyrimai rodo, kad smurtą patyrusių moterų pagalbos ieškojimo kelią lemia tiek individualūs veiksniai, tiek visuomenės nuostatos ir institucijų atsakomybė.
Vidinės ir išorinės paskatos, veikiančios moterų pasirinkimus
Leidiniai ir studijos, įskaitant Lietuvos kontekstą, analizuoja, kaip smurto formos, pasitikėjimas institucijomis, policijos ir teisėsaugos požiūris formuoja moterų sprendimus kreiptis pagalbos ar likti smurto ratu. Tyrimai pateikia rekomendacijas, kaip pagerinti pagalbos mechanizmus ir sumažinti smurto kartojimą.
Taip pat skaitykite: Mokslinių tyrimų svarba reabilitacijoje
tags: #mokslinis #tyrimas #smurtas #pries #moteris #samprata