Elektroninėmis priemonėmis apklausti visų savivaldybių administracijų Socialinės paramos skyrių darbuotojai, socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vykdytojai. Savo nuomonę išsakė ir patys neįgalieji. Penkiuose šalies miestuose - Kaune, Alytuje, Utenoje, Plungėje ir Kupiškyje - įvairioms negalioms atstovaujantys žmonės buvo pakviesti į grupines diskusijas. Tyrimo idėją pasiūlė nevyriausybinės organizacijos NRD direktorės Astos Kandratavičienės teigimu, diskutuodamos apie socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje finansavimo modelį, tyrimo idėją pasiūlė nevyriausybinės organizacijos.
Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavus pavedimą atlikti tyrimą, nuspręsta pasinaudoti proga ir padaryti išsamesnę socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų analizę, sužinoti nešališką jų vertinimą. Tyrimu siekta išsiaiškinti keletą socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projekto aspektų: klausta, kaip vertinama jų finansavimo tvarka; domėtasi, koks finansavimo modelis (per savivaldybes, tiesiogiai iš NRD per skėtines organizacijas ar viešųjų pirkimų būdu) priimtinesnis; klausta, ar formulė, pagal kurią skirstomos lėšos, padeda objektyviai ir proporcingai paskirstyti lėšas savivaldybėms; prašyta įvertinti projektų konkurso etapus (paraiškų teikimą, projektų atranką ir vertinimą, jų tikslinimą, įgyvendinimą ir atsiskaitymą, kontrolę) ir kt.
Neįgaliųjų organizacijos dar paprašytos įvertinti, kaip efektyviai socialinės reabilitacijos projektų klausimais su jomis bendradarbiauja savivaldybių administracijos, klausta, kokių sunkumų joms kyla rašant ir įgyvendinant šiuos projektus, prašyta nurodyti, kokių socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems trūksta, ir pan. NRD surengtame tyrimo rezultatų pristatyme visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys pabrėžė: socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems iš esmės vertinamos teigiamai, bet apklausoje dalyvavę respondentai turi pasiūlymų, kaip šias paslaugas gerinti, kuo papildyti jų sąrašą, kam skirti daugiau dėmesio.
Finansavimo modeliai ir jų privalumai
Finansavimo modeliui per savivaldybes - daugiau palaikymo. Jau kelerius metus nerimsta diskusijos, ar teisingai pasielgta socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų finansavimą atidavus savivaldybėms, svarstoma galimybė jį sugrąžinti skėtinėms organizacijoms. Nekantriai tyrimo rezultatų dėl finansavimo modelio laukę nevyriausyninių neįgaliųjų asociacijų atstovai neslėpė - jie gerokai nustebino. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio teigimu, bendraujant su šių projektų vykdytojais buvo susidariusi nuomonė, kad jie daug tvirčiau jautėsi, kai projektai buvo finansuojami per skėtines organizacijas. Vis dėlto V. Gaidys pateikė kiek kitokią statistiką: beveik pusė - 49 proc.- savivaldybių administracijų Socialinės paramos skyrių darbuotojų ir dauguma - 60 proc.- socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektų vykdytojų pirmenybę teikia jų atrankai ir finansavimui per savivaldybes.
Iš esmės nesiskiria ir savivaldybių darbuotojų bei projektų vykdytojų šio finansavimo modelio privalumų eiliškumas: dažniausiai nurodomas argumentas, kad savivaldybių administracijoms yra žinomi paslaugų gavėjai, savivaldybės skatinamos labiau gilintis į neįgalių žmonių problemas, paslaugos finansuojamos decentralizuotai, yra arčiau žmogaus, savivaldybės geriau žino, kokių pasaugų reikia neįgaliems žmonėms. Šiek tiek išsiskyrė tik nuomonė dėl tikslingesnio lėšų panaudojimo: savivaldybės šį argumentą mini kaip trečią privalumą (57 proc.), projektų vykdytojai - tik kaip šeštą (47 proc.). Projektų atrankai ir finansavimui tiesiogiai iš NRD per skėtines organizacijas pritarė 39 proc. savivaldybių ir 32 proc. jų vykdytojų.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namai bendruomenėje
Paslaugų poreikio įvertinimas ir trūkumų sąrašas
Ar neįgalieji žino, kokių paslaugų gali tikėtis? Paprašyti įvertinti, kokioms neįgaliųjų grupėms labiausiai trūksta socialinės reabilitacijos paslaugų, savivaldybių darbuotojai dažniausiai nurodė psichikos (29 proc.), intelekto (25 proc.) ir klausos (23 proc.) negalią turinčius asmenis. Projektų vykdytojai įvardijo ir kokių paslaugų skirtingų negalių asmenys labiausiai pasigenda. Visų negalių atstovai į pirmąjį būtiniausių paslaugų trejetuką įtraukė išvykas, ekskursijas, sociokultūrines paslaugas ir jų finansavimą. Dirbančių su fizinę negalią turinčiais asmenimis nuomone, šiai socialinei grupei labai trūksta socialinių darbuotojų, asmeninių asistentų pagalbos namuose, pavėžėjimo ir informavimo-konsultavimo paslaugų. Šių paslaugų reikia ir regos bei klausos negalią turintiems asmenims. Intelekto sutrikimų turintieji būtiniausias paslaugas dar papildė laikino atokvėpio, o psichikos neįgalieji - savarankiškų įgūdžių ugdymo paslaugomis. Socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems projektų vykdytojų nuomone, šios paslaugos turėtų būti finansuojamos nuolat ar bent ilgiau nei vienerius metus. Pasak jų, projektams įgyvendinti trūksta lėšų, žmogiškųjų išteklių, pritaikytos infrastruktūros, o tai atsiliepia paslaugų kokybei. Lietuvos negalios organizacijų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė tyrime pasigedo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje reglamentuoto platesnio paslaugų spektro. Jos nuomone, dar ne visi neįgalieji apskritai žino, ko gali norėti ir reikalauti iš valstybės, todėl respondentai tik keletą kartų užsiminė apie įdarbinimą, o kitų būtinų paslaugų nė nepaminėjo. Pasak H. Varnienės, gerai, kad kurtieji kėlė informacijos prieinamumo problemas, bet gaila, kad intelekto sutrikimų turintieji nereikalavo jiems informaciją pateikti lengvai suvokiama kalba.
Projektų įgyvendinimo iššūkiai ir galimi sprendimai
„Finansavimas mažas, bet darbas - iš širdies“. Vilmorus projektų vadovė Jūratė Letkauskienė ir koordinatorė Juventa Grinevičienė pabrėžė: dauguma neįgaliųjų teigiamai vertino gaunamas paslaugas, nors norėtų daugiau išvykų, papildomų priemonių būreliams, ilgalaikės paramos, daugiau pavėžėjimo, vertėjų paslaugų. Minėta ir psichologo, masažo, atokvėpio paslaugų stoka, atkreiptas dėmesys į menką neįgaliems vaikams skirtų paslaugų įvairovę. Pasak J. Grinevičienės, bendraudami įvairių negalių žmonės atsiskleidė kaip labai geranoriški, draugiški ir supratingi. Jie pasakojo, kad paslaugas teikiančių neįgaliųjų organizacijų darbuotojų krūviai dideli, darbas intensyvus, o atlyginimai maži. Jie neretai dirba ir visuomeniniais pagrindais, nes ne visada gali įsidarbinti kaip socialinės reabilitacijos paslaugų teikėjai. Diskusijų dalyviai atkreipė dėmesį į per didelę kontrolę, biurokratizmą. Daugelio nuomone, reikia stabilesnio finansavimo, stabilaus paslaugų teikimo.
Plungėje vykusiose grupinėse diskusijose klausos negalią turintieji guodėsi, kad tik vieną dieną per savaitę gali gauti gestų kalbos vertėjo paslaugą ir tai labai apsunkina jų gyvenimą. Neįgaliesiems sunku apsiprasti su dėl mažo atlyginimo dažnai besikeičiančiais socialiniais darbuotojais, netikėtai nustojamomis teikti paslaugomis. Grupinėse diskusijose išgirstas mintis ir patirtis, apibendrinančias neįgaliųjų organizacijų ir jų narių darbą, daugelio nevyriausybinių asociacijų atstovų nuomone, J. Grinevičienė įvardijo labai taikliai: skurdas ir vargas, bet šiltos širdys ir žibančios akys.
Pertvarkos poreikis ir regioniniai pokyčiai
Aktualiausia šių metų deinstitucionalizacijos proceso naujovė - pradėta įgyvendinti apsaugoto būsto programa. Regioniniu lygiu įgyvendinamas projektas Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimo Lietuvoje. Per 6 mėnesius tiek specialistai, tiek apsaugoto būsto gyventojai susidūrė su įvairiais iššūkiais: kai kuriems iš institucijų atvykusiems žmonėms buvo sudėtinga apsiprasti, galėjo kilti ligos atkryčiai. Tačiau pokyčiai aiškiai matomi: apsaugoto būsto gyventojai tampa vis savarankiškesni, dalis jau turi darbą. Deja, trūksta bendruomenėse teikiamų paslaugų.“
Pertvarkos proceso stabdžiai apima savivaldybių požiūrį į lėšas ir infrastruktūrą: dažnai siūloma pernelyg didelio ploto, itin prastos būklės patalpos. Savivaldybės kartais siūlo įsigyti didelius pastatus, o tai kelia papildomų iššūkių finansavimui. Psichikos negalią turintys žmonės gali būti vegetacinės būklės arba ligos atkryčiai, todėl reikia įgyvendinti lankstesnes, žmogui pritaikytas paslaugas. Naujovės apima ir teisės aktų pokyčius: nuo 2024-01-01 incline institucinės globos dalyje atsisakyti asmenų su proto negalia ar psichikos sutrikimais, o nuo 2024-07-01 keičiasi mokesčių už paslaugas skaičiavimo tvarka, atsiranda globotojai vaikams be tėvų globos, pasikeičia finansavimo ir akreditavimas vaikų dienos centrams.
Taip pat skaitykite: Klebiskio bendruomenės vaikų namai
Socialinį verslą ir bendruomenių integravimą skatinantys sprendimai
Socialinis verslas - į NVO ir bendruomenių rankas? Vaidotas Nikžentaitis teigia, kad daug problemų galima išspręsti įdarbindus neįgaliuosius. Lietuvoje socialinis verslas vis dar suvokiamas kaip socialinių įmonių kūrimas, o įdarbinimo formų įvairovės trūksta. Pasaulyje egzistuoja daug platesnės įdarbinimo praktikos, todėl Lietuvoje reikėtų plėsti pasirinkimus. VšĮ „Versli Lietuva“ atstovas Vytautas Adomaitis akcentuoja, kad socialinis verslas NVO sektoriuje yra gera praktika, tačiau reikia matuoti realius rezultatus - ne tik pasiektų žmonių skaičių, bet ir jų savarankiškumą, įsidarbinimą, sumažėjusią priklausomybę nuo artimųjų. Jis taip pat pabrėžia, kad nevyriausybinės organizacijos galėtų būti paslaugų brokeriais, kurie primintų, kokios paslaugos egzistuoja ir kaip jų galima pasinaudoti, skatindami verslumo elementą.
Kauno pavyzdžiai ir vietos vadovų nuostatos
Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų vyriausioji specialistė Erika Mockienė pabrėžia, kad NVO sektorius gali teikti įvairesnes paslaugas arčiau namų, įtraukti ne tik neįgaliuosius, bet ir jų šeimų narius. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų vyriausiosios specialistės Vilijos Zakarauskienės teigimu, Kauno gyventojai bus pirmieji Lietuvoje skelbs inovatyvius viešuosius pirkimus, kai bus perkami iš anksto numatyti rezultatai. Derėsimės su paslaugos teikėjais, kad jie pasirinktų tinkamiausią būdą dirbti su klientais.
Teisinė ir kokybės dimensija socialinių paslaugų kontekste
Socialinių paslaugų kokybės vertinimas - aktuali tema. Lietuvos ir Europos Sąjungos kontekste taikoma EQUASS sistema, kuri apima 10 kokybės principų ir 50 kriterijų. Equity kitas žinomas modelis SERVQUAL, kuris įvertina paslaugų kokybę pagal penkias dimensijas: Apčiuopiamumas, Patikimumas, Reagavimas, Užtikrintumas, Jautrumas (empatyvumas). Lietuvoje taikytas šių modelių derinimas - SERVQUAL taikomas kai kuriose tyrimų situacijose, o EQUASS - valstybinio sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų atpažinimo ir kokybės užtikrinimo naratyve. Iš tyrimų matyti, kad Lietuvos tyrėjai pastebi kokybės spragas servas lyginant su lūkestiais, o kai kurios analizės rodo, jog paslaugų kokybė globos namuose laikoma gera, nors atotrūkiai nuo lūkesčių išlieka.
Paslaugų kokybės vertinimo praktikoje svarbu atsižvelgti į skirtingas respondentų grupes: globos namų personalą, gyventojus ir jų šeimas. Tyrimuose nustatytos tam tikros ritės: pavyzdžiui, pagal SERVQUAL spragas Lietuvoje dominuoja neigiamos spragos visose dimensijose, nors kai kurios užsienyje atliktos studijos rodo, kad patikimumo ar apčiuopiamumo dimensijose gali būti teigiamų rezultatų. Taigi tyrimų įvairovė ir metodologiniai pasirinkimai lemia skirtingus įverčius, bet aišku, kad reikia didesnės dėmesio sklaidos, aiškesnės informacijos apie paslaugas prieinamumo užtikrinimui ir didesnio finansavimo nepamirštant žmonių poreikių.
Straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai demografiniai pokyčiai, finansavimo iššūkiai, infrastruktūros būklė, darbuotojų trūkumas, socialinio izoliacijos problemos, užimtumo stokos bei informacijos prieinamumo trūkumai. Siūlomi sprendimai - didinti finansavimą ir personalo kvalifikaciją, plėtoti apsaugoto būsto ir savivaldybių valdomų paslaugų modelius, skatinti socialinį verslą ir NVO indėlį į paslaugų tinklą, įtraukti neįgaliuosius į sprendimų priėmimą ir užtikrinti teisinę aplinką jų teisėms.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa Jurbarko rajone
Žvelgiant į ateitį, svarbu užtikrinti, kad paslaugos būtų ne tik technokratiškai įgyvendintos, bet ir atitiktų neįgaliųjų poreikius bei jų šeimų lūkesčius: įtraukti juos į individualius planus, užtikrinti nuolatinį finansavimą bei įrodyti paslaugų poveikį per laiką. Tokiu būdu galima pasiekti tikrąją deinstitucionalizaciją - kuo daugiau gyventojų gyventi bendruomenėje, turint galimybę pasirinkti savo gyvenimo formą ir būti aktyviai socialiai integruotiems.
Nacionalinės institucijos pabrėžia, kad nuo 2025 metų socialinės paslaugos turėtų būti teikiamos kuo artimesnėse bendruomenėse, su aiškiomis procedūromis dėl įsitraukimo, smegenų ir sociaanginių gebėjimų ugdymu, bei su išmaniaisiais įrankiais paslaugų įvertinimu. Taigi Lietuvos viešasis sektorius žengia į daugiau žmogui pritaikytų sprendimų persmeigiant ribas tarp institucinės globos ir bendruomeninių paslaugų teikimo.
Išvados ir praktiniai patarimai vadovams
Tyrimo duomenys rodo, kad socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje iš esmės tenkina jų poreikius, tačiau trūksta įvairovės ir nuolatinio finansavimo. Svarbiausia - ilgesni laikotarpiai projektams (ne mažiau nei 3 metai), daugiau lėšų infrastruktūrai, ir minimizavimas biurokratinės naštos paraiškose. Taip pat būtina užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos ne tik miestuose, bet ir kaimiškose vietovėse, kur jų prieinamumas daug kartų menkas. Reikia stiprinti bendradarbiavimą su NVO, skatinti socialinį verslą ir įtraukti neįgaliuosius į sprendimų paiešką ir įgyvendinimą, kad paslaugos būtų geresnės ir tvaresnės.
Tyrimo rezultatai rodo, kad įgalinimo principai socialiniame darbe yra įgyvendinami - socialinės paslaugos turi būti orientuotos į gavėjo poreikius, teikiamos per gyventojų dalyvavimą ir nuolatinį ryšį su gavėjais. Tačiau būtina toliau gerinti prieinamumą, mažinti biurokratinę naštą ir plėsti paslaugų spektrą, įskaitant ilgalaikę paramą, pavėžėjimą, vertėjų paslaugas, psichologo ir atokvėpio paslaugas. Lietuvos įstatymai ir EQUASS kokybės principai turi būti įgyvendinami nuosekliai, o paslaugų teikėjai - nuolat vertinami ir tobulinami.
tags: #bendruomeniniu #paslaugu #trukumas #neigaliesiems