Pastaruoju metu vis rečiau galime sutikti žmonių, kurie visiškai nesinaudoja socialiniais tinklais. Dažnas iš mūsų, atsikėlęs ryte, peržiūri naujienas socialiniuose tinkluose ir sužino, kas įvyko per tą laiką, kol miegojo, ir taip neatsilieka nuo pasaulio naujienų. Socialiniuose tinkluose mes lengvai galime rasti įvairią informaciją, palaikyti ryšius su kitais žmonėmis, pasidalinti savo nuomone, pomėgiais ir sulaukti kitų žmonių nuomonių bei atsiliepimų apie mus.
Socialinių tinklų įtaka paaugliams
Socialiniai tinklai - visuomenėje vyraujančių vertybių, mentaliteto, kultūros atspindys. Socialiniai tinklai neretai atrodo, kaip džiaugsmingų teigiamų naujienų platforma, nesibaigianti šventė; netgi negatyvios, neigiamos emocijos čia slepiamos po pozityvumo kauke.
Vienos populiariausių nuotraukų, kuriomis atsiskleidžia paaugliai, yra asmenukės (dažnai ir labai dažnai jomis atsiskleidžia 27,1 proc. paauglių), nuotraukos su draugais (dažnai ir labai dažnai atsiskleidžia 30,1 proc. paauglių) bei nuotraukos, kuriose nėra žmogaus atvaizdo (dažnai ir labai dažnai atsiskleidžia 24,9 proc. paauglių). Pastebima, kad rečiausiai iš neutralaus tipo nuotraukų paaugliai atsiskleidžia madingomis nuotraukomis - dažnai ir labai dažnai tokio tipo nuotraukomis dalijasi tik 5 proc. paauglių.
Probleminio tipo nuotraukomis mūsų šalies paaugliai dalinasi rečiau, tačiau tai priklauso ir nuo nuotraukos rūšies. Pvz., nuotraukomis, kuriose matomas visiškai nuogas kūnas, bent kartais pasidalina 4,2 proc. paauglių, o nuotraukomis, kuriose matomas fizinis, seksualinis kontaktas, dalinasi jau 20,5 proc. paauglių. Vis dėlto, svarbu pasidžiaugti, kad didžioji dalis tyrime dalyvavusių paauglių (80 proc. ir daugiau) nurodė niekada nesidalinantys probleminio tipo nuotraukomis. Vis dėl to, nors šis elgesys yra rečiau paplitęs, tačiau galime teigti, kad kas penktas paauglys gali susidurti su neigiamomis tokio elgesio pasekmėmis.
Monografijoje pristatytas tyrimas parodė, kad su abiem savęs atskleidimo nuotraukomis socialiniuose tinkluose formom (neutralia ir problemine) siejasi ilgesnis socialiniuose tinkluose praleidžiamas laikas ir labiau išreikštas paauglio narcisizmas (asmenybės bruožas, kuriam būdingas nerealistiškas bei pozityvus savęs suvokimas). Kiti veiksniai (pvz., lytis, amžius, socialinis nerimas ar tėvų taikomos strategijos, kuriomis jie siekia sumažinti neigiamą medijų poveikį savo vaikams) skirtingai siejosi su viena ar kita atsiskleidimo forma.
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apibrėžimas
Pvz., neutraliomis nuotraukomis labiau buvo linkusios atsiskleisti merginos bei tie paaugliai, kurie teigė, kad jų tėvai taiko aktyvią priežiūrą jiems naudojantis medijomis, o rizikingo pobūdžio nuotraukomis labiau buvo linkę atsiskleisti vyresnio amžiaus paaugliai, paaugliai, pasižymintys mažiau išreikštu socialiniu nerimu, bei tie, kurie teigė, kad jų tėvai taiko ribojančią strategiją naudotis medijomis. Jausdami pozityvias emocijas (džiaugsmą, gyvybingumą, laimę, energingumą ar pasididžiavimą), paaugliai buvo labiau linkę atsiskleisti neutralaus tipo nuotraukomis, bet dalinimuisi probleminėmis nuotraukomis patiriamos pozityvios emocijos nebuvo svarbios.
Patirdami negatyvias emocijas (pyktį, prislėgtumą, išgąstį, baimę ar liūdesį) paaugliai dažniau atsiskleidė neutralaus nei probleminio tipo nuotraukomis, tačiau šis dalijimasis buvo mažesnis, nei patiriant pozityvias emocijas. Buvo pastebėta, kad merginos dažniau linkusios dalytis beveik visomis neutralaus tipo nuotraukomis socialiniuose tinkluose, kai patiria pozityvias emocijas. Nors analizuojant atsiskleidimą rizikingo pobūdžio nuotraukomis, lyčių skirtumų nebuvo rasta, išskyrus vieną nuotraukų tipą - merginos, kurios jautėsi laimingos arba džiaugsmingos, buvo labiau linkusios dalintis nuotraukomis, kuriose matomas fizinis, seksualinis kontaktas.
Vis tik tyrimas atskleidė, kad amžius gali geriau parodyti paauglių atsiskleidimo rizikingo pobūdžio nuotraukomis ypatumus, patiriant pozityvias emocijas, nei lytis. Vyresni paaugliai, besijausdami gyvybingi, džiaugsmingi ar besididžiuojantys, buvo labiau linkę dalytis tokiomis probleminėmis nuotraukomis, kuriose vartojamas alkoholis ar demonstruojamas apnuogintas kūnas, lyginant su jaunesniais jų bendraamžiais, nors lyčių skirtumų dalijantis šio tipo nuotraukomis, patiriant minėtas pozityvias emocijas, nenustatyta.
Monografijoje buvo tikrinamas sprendimo priėmimo modelio tinkamumas paauglių atsiskleidimui nuotraukomis įvertinti. Pasak šio modelio autorių, asmuo apsisprendžia pasielgti tam tikru būtu, įvertindamas tokio savo elgesio naudą ir riziką. Atsižvelgiant į tai, kad paaugliai ne visada geba tinkamai įvertinti savo elgesio naudą ir riziką, o dažnai pasielgia spontaniškai, vedami emocijų, monografijos autorės tikrino ir paauglio patiriamomis emocijomis papildyto sprendimo priėmimo modelio tinkamumą jo elgesiui paaiškinti.
Monografijoje pristatyto tyrimo rezultatai parodė, kad sprendimo priėmimo modelis pakankamai gerai paaiškino paauglių atsiskleidimą neutralaus ir rizikingo pobūdžio nuotraukomis, o svarbiausiu veiksniu, susijusiu su atsiskleidimu, buvo tokio elgesio nauda (savęs pristatymas). Taip pat svarbu paminėti, kad šis teorinis modelis geriau paaiškino neutralų, bet ne probleminį paauglių atsiskleidimą nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Papildžius šį modelį emocijomis buvo gauta, kad tik pozityvios (bet ne negatyvios) paauglio patiriamos emocijos reikšmingai paaiškino jo atsiskleidimą abiejų tipų nuotraukomis socialiniuose tinkluose, o rizikos ir naudos vertinimas tapo nebesvarbus.
Taip pat skaitykite: Moksliniai straipsniai apie autizmą
Dėstytojo vaidmuo socialiniuose tinkluose
Rugsėjo 1-ąją naujieji studentai pirmą kartą susitiks su savo dėstytojais - žmonėmis, lydėsiančiais juos akademiniame kelyje. Naujoji karta, užaugusi socialinių tinklų aplinkoje, turi kitokius lūkesčius, todėl kyla klausimas: kokio dėstytojo šiandien tikisi studentai?
Lektorė pabrėžia, kad nebūtina būti nuolat aktyviam ar kurti naują turinį kasdien, tačiau privalu užtikrinti elementarią socialinių tinklų higieną. Tiesa, S. Kamašauskė pabrėžia, kad profilio nuotrauka - vienas svarbiausių elementų, kuriam dažnai skiriame per mažai dėmesio. Jei neturite profesionalios nuotraukos, pakanka paprastos fotosesijos - darbo vietoje, dienos šviesoje, su tvarkinga apranga.
Aktyvumą socialiniuose tinkluose dažnai suvokiame kaip influencerių užsiėmimą. Kartais pakanka pasidalinti kolegų ar ekspertų straipsniais, nuorodomis į naujausius atradimus, ar mintimis, kurios patiko, surezonavo. VILNIUS TECH lektorė pati savo „Instagram“ paskyroje dalijasi įžvalgomis apie mados komunikaciją ir teigia, kad tai ne tik jos akademinis tyrimų laukas, bet ir didžiulis pomėgis, kuriantis autentišką dialogą: „Sulaukiu teigiamų reakcijų tiek iš studentų, tiek iš kolegų. Kokybiškas turinys prisideda prie asmenybės atskleidimo. Pabrėžiu būtent „atskleidimo“, nes esu kategoriškai prieš bandymą apsimesti įdomesniu nei esi.
Lektorė priduria, kad socialiniuose tinkluose verta parodyti ir dalį asmeninio gyvenimo: „Mums visiems įdomūs žmonės, jų hobiai, veiklos. Dėstytojas, kuris sportuoja, tapo, augina bites ar rašo poeziją, tampa artimesnis ir įdomesnis. Mano gyvenimo būdas ir vertybės yra dalis profesinės tapatybės, todėl laisvai dalinuosi tuo, kuo gyvenu. Dažnai net paskaitose pasitelkiu pavyzdžius iš sričių, kurios man artimos, ir jaučiu tai kaip didelę stiprybę.
Naujoji realybė tokia - dėstytojas nebėra vien tik informacijos šaltinis, nes jos gausu visur. Jo vaidmuo šiandien - formuoti studentų vertybes, ugdyti darbo etiką, motyvuoti. Šiems tikslams socialiniai tinklai yra labai naudinga priemonė“, - pabrėžia S. Tyrimai rodo, kad socialinių tinklų įtraukimas į mokymosi procesą didina studentų įsitraukimą, o aktyvūs dėstytojai socialiniuose tinkluose studentų akyse tampa patikimesni ir prieinamesni. Jie jį mato kaip nuolat tobulėjantį savo srities ekspertą“, -dalinasi pašnekovė ir priduria, kad tai visiškai natūralu - kuo daugiau matai žmogų, kalbantį apie savo sritį, tuo labiau asocijuoji jį su žiniomis. Be to, socialiniai tinklai leidžia lengviau įtraukti studentus į universiteto gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Vyriausiojo slaugos administratoriaus pareigos
S. Kamašauskė atkreipia dėmesį, kad norint išlaikyti motyvaciją socialiniuose tinkluose, itin svarbus kolegų palaikymas. Pasak jos, ne mažiau svarbus ir vadovybės požiūris. „Mūsų universitete šiuo klausimu atmosfera labai palanki - dėstytojai skatinami dalintis, niekas nesmerkia ir nekritikuoja. Rugsėjį pradedu kuruoti savo inicijuotą projektą, skirtą skatinti dėstytojus pažvelgti į socialinius tinklus kaip į įrankį profesinei tapatybei formuoti.
Asmeninis įvaizdis socialiniuose tinkluose
Informacijos patikimumas socialiniuose tinkluose
Pastaruosius kelerius metus „Google“ padalinys „Jigsaw“ tiriantis informacines grėsmes atviroms visuomenėms, siekė surinkti duomenis apie Z kartos elgseną internete. Paaiškėjo, kad jaunoji karta nesiekia įvertinti, ar internete rasta informacija yra tiesa ir nesivargina tikrinti informacijos šaltinių. Tyrimas parodė, kad Z karta mažiau dėmesio skiria tradicinei žiniasklaidai ir dažniau informacijos ieško soc. tinkluose. Pastebėta, jog jaunuoliai turi įprotį skaityti tik antraštes ir iškart keliauti prie komentarų. Anot tyrėjų, Z karta tiki, kad informaciją jiems atrinks patikimi influenceriai arba žmonių masė komentarų sekcijose.
J.Antropik atkreipia dėmesį, kad taip galima nesunkiai apsigauti. „Tendencijos rodo, kad visi vartojame mažiau oficialaus naujienų turinio, pavyzdžiui, televizijos ar laikraščių. Prieš užsisakant viešbutį, perskaitome atsiliepimus, o prieš renkantis kavinę pietums, tikriname, keliomis žvaigždutėmis ji įvertinta lankytojų. Tai savaime nėra žalinga, tačiau svarbu nepasikliauti viskuo, ką perskaitote soc. tinkluose, o ypač komentaruose“, - įspėja „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė.
Pasak J.Antropik, komentarai ir atsiliepimai gali būti suklastoti. Todėl svarbu remtis informacija, prie kurios nurodyti šaltiniai ar moksliniai tyrimai. Pavyzdžiui, jei komentaruose minima statistika, reikėtų pasidomėti, ar ji iš tiesų egzistuoja ir ar yra pagrįsta.
Kaip atpažinti apsimetėlius?
Anot J.Antropik, soc. tinkluose aktyviai veikia tūkstančiai netikrų automatizuotų paskyrų, kurios gali klaidinti visuomenę ir skleisti dezinformaciją. Norint greitai atpažinti netikras paskyras, svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus:
- Skaičiai vartotojo varde.
- Mažas draugų ir sekėjų ratas.
- Dažnai kartojasi tas pats beasmenis turinys.
- Perdėtai emocingi komentarai.
- Nenurodyti patikimi šaltiniai.
Efektyviausias būdas atpažinti dezinformaciją - tikrinti jos pirminį šaltinį. Pažiūrėkite, ar prie įrašo yra nurodomos žinomos žiniasklaidos priemonės ar moksliniai tyrimai. Net jei šaltiniai yra nurodyti, atlikite papildomą paiešką ir įsitikinkite, ar ta pati informacija skelbiama plačiau. „Nors komentarų sekcijos galime semtis vertingų įžvalgų, svarbu išlikti budriems ir kritiškai vertinti informaciją, atskirti faktus nuo manipuliacijų“, - sako J.Antropik.
Priklausomybė nuo socialinių tinklų
Narstant priklausomybės nuo virtualios realybės temą negalima ignoruoti ir socialinių tinklų fenomeno. Apskritai priklausomybę nuo kompiuterio linkstama sieti su sąmoningu atsiribojimu nuo išorinio pasaulio, o socialiniai tinklai, priešingai, tarytum sukurti tam, kad skatintų bendravimą. Kaip pastebi psichologai, socialiniai tinklai nebūtų sulaukę tokio populiarumo, jeigu nepateisintų vartotojų poreikių.
Socialinių tinklų vartotojų skaičius nuolat auga. Prognozuojama, kad po dvejų metų jis išaugs iki 2,67 milijardo, manoma, kad dabar pasaulyje yra 2,34 milijardo vartotojų. Socialinių tinklų populiarumas Tomą Bacį, tuomet Vytauto Didžiojo universiteto magistrantą, paskatino įdėmiau pažvelgti į socialinių tinklų fenomeną.
Socialinius tinklus galima pavadinti laukiniais vakarais, jie yra praktiškai nekontroliuojami, tad jame esama daug brukalo, kurio neturėtų matyti paaugliai. Pašnekovo nuomone, būtent paaugliai turi didžiausią riziką tapti priklausomais nuo socialinių tinklų. Atviri, imlūs technologinėms naujovėms, jie naudojasi visomis teikiamomis galimybėmis.
Tyrimai rodo, kad paaugliai, pradėję intensyviau naudotis socialiniais tinklais, vis rečiau susitinka su draugais. Taip pat nespėja padaryti visų namų darbų, pradeda blogėti jų mokymosi rezultatai. Į virtualų pasaulį įsitraukusius paauglius dažniau vargina nugaros skausmai, akių uždegimai. Laiko kontrolės praradimas, apleidžiami pomėgiai, netgi žala sveikatai - tai jau gana ryškūs priklausomybės simptomai.
Priklausomybę nuo socialinių tinklų galima apibūdinti kaip nuolatinį norą naudotis socialiniu tinklu ir praleisti jame laiką. Netgi esant akivaizdiems požymiams, priklausomybę dažnai linkstama neigti. Būtent „nieko nesuprantantys“, tie, kuriems prieš nosį užtrenkiamos durys, pasirodo, yra pirmieji, gebantys ištiesti realią pagalbos ranką.
Viena iš efektyviausių rekomendacijų apsaugant nuo kompiuterio priklausomybės - laiko kontrolė, gali tapti tikru iššūkiu - paaugliai linkę nuslėpti, kiek laiko iš tiesų praleidžia socialiniuose tinkluose. Dauguma paauglių socialiniais tinklais naudojasi išmaniajame telefone, pats pirmas žingsnis, reikia pašalinti socialinio tinklo programėlę iš išmaniojo telefono. Taip pat nukreipti dėmesį padeda alternatyvios, aktyvios veiklos skatinimas.
Dažnai virtualaus gyvenimo ir realybės neatitikimas sukelia patyčias. Reikia pripažinti, kad ne visada tai atrodo korektiškai ir toks elgesys dažnai išprovokuoja paauglių patyčias, kyla socialinė agresija, pradedama siuntinėti reputaciją bloginanti medžiaga. Neretai iššaukiantis elgesys socialiniame tinkle patraukia dėmesį ir žmonių, kurie nori pasinaudoti.
Socialiniai tinklai sukurti taip, kad jų struktūra prisitaiko pagal tavo pamėgtas svetaines, ar paskelbtus užrašus ant sienos. Pavyzdžiui, jei esi kačiukų ar šuniukų mylėtojas, tai tau pirmiausia bus siūlomas su jais susijęs turinys. Socialiniame tinkle įmanoma viską lengvai ir greitai kontroliuoti. Atsiranda galimybė priimti į draugus arba išmesti iš draugų, jei nepatinka komentaras gali jį ištrinti, turi galimybę sekti norimus žmonės. Jei tau nepatinka, gali ignoruoti neigiamas emocijas.
Paauglys, susikūręs anketą socialiniame tinkle, dalijasi informacija ir renka „laikus“, kuo daugiau jų gauna, tuo didesnį pripažinimą ir palaikymą jaučia. Sukurta tobula savojo „aš“ asmenybė socialiniame tinkle nuolatos reikalauja papildyti nauja informacija, kad įrodytų, koks jis yra šaunus, kaip jis dalyvauja ar užsiima tam tikra veikla, o renginiai, išvykos ar kitos šventės virsta proga pasiviešinti socialiniame tinkle. Toks asmuo gauna pasitenkinimą iš socialinio tinklo, bet ne iš pačio renginio ar šventės, kurioje buvo.
Socialiniai tinklai Jums gali padėti susirasti darbą. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu paaiškėjo, kad net 25 procentai potencialių darbdavių prieš priimdami asmenį į darbą pasižiūri į jo anketą socialiniame tinkle.
Norint atrasti ribą tarp naudos, pramogos ir priklausomybės, jūs turite nustatyti, kokiu tikslu naudojatės socialiniais tinklais. Kai nustatysite tikslą, stebėkite save, savo veiksmus socialiniame tinkle.
Populiariausi socialiniai tinklai
| Socialinis tinklas | Aktyvūs vartotojai (mlrd.) | Pagrindinė funkcija |
|---|---|---|
| 2.91 | Bendravimas, naujienos, grupės | |
| YouTube | 2.56 | Video įrašų dalijimasis |
| 1.48 | Nuotraukų ir video dalijimasis | |
| TikTok | 1.00 | Trumpų video įrašų dalijimasis |
| 0.33 | Žinučių ir naujienų dalijimasis |
tags: #moksliniai #portalai #socialiniuose #tinkluose