Intensyviosios terapijos skyrius ligoninėje - tai vieta, kurioje kasdien sprendžiama, kaip padėti pacientui išgyventi.
Čia susitelkusi komanda dirba su pačiais sunkiausiais pacientais, kuriems reikalinga nuolatinė gyvybinių funkcijų priežiūra, sudėtingas gydymas ir moderniausios medicinos technologijos.
Intensyvios terapijos skyrius tretinio lygio ligoninėje - tai vieta, kur kasdien susiduriama su būkle tarp gyvybės ir mirties, o medikų komanda daro viską, kad gyvybė nugalėtų.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokia priežiūra vyksta reanimacijos ir intensyviosios terapijos palatoje, kokie specialistai čia dirba ir kokie iššūkiai kyla.
Skyriuje visą parą įvairaus profilio pacientams teikiama intensyvi reanimacinė pagalba.
Taip pat skaitykite: Atsidavimas Santariškių reanimacijoje
Yra pooperacinio stebėjimo palata, kurioje ligoniai stebimi keletą valandų, kol pabunda po anestezijos.
Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje naudojami modernūs šiuolaikiniai gydymo metodai: dirbtinė plaučių ventiliacija įvairiais režimais, vaistų ir tirpalų dozavimas tūrinėmis švirkštinėmis automatinėmis pompomis, pastoviai monitoruojamos pacientų gyvybinės funkcijos, esant poreikiui monitoruojamos invazinis AKS.
Operacijų metu taikomos tiek bendrinės, tiek regioninės nejautros, sudėtingesniais atvejais echoskopo kontrolėje. Esant poreikiui taikomas tęstinis epidurinis nuskausminimas, tęstinė regioninė nejautra.
2010 m. po rekonstrukcijos, kuri kainavo per 5 mln. litų, buvo atidaryti Europos Sąjungos standartus atitinkantys Reanimacijos ir intensyviosios terapijos bei Operacinių skyriai.
Skyriuose buvo sumontuota naujausia medicinos įranga, suremontuotos patalpos, įrengta moderni oro kondicionavimo ir vėdinimo sistema.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo padėjėjo teisės
Į skyrių tiekiamas kondicionuotas oras yra valomas trijų pakopų filtrais, vėdinimo ir kondicionavimo sistemos turi autonominį oro temperatūros, drėgnumo, oro kiekio reguliavimo distancinį valdymą.
Vienai intensyviosios terapijos lovai skiriama ne mažiau kaip 20 kv. ir 25 kv. m izoliacinėje ar vienvietėje palatoje. Ne mažiau kaip 25 proc.
Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje dirbanti gydytoja anesteziologė reanimatologė J. Meškauskienė pasakoja, kad jame naudojama moderni aparatūra privalo užtikrinti nepertraukiamą ligonio gydymą, gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymą ir stebėjimą visą parą.
Pavyzdžiui, dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas užtikrina kvėpavimo funkciją, kai pacientas pats kvėpuoti nesugeba, pakaitinė inkstų terapija atlieka sutrikusių inkstų funkciją ir padeda šalinti toksines medžiagas iš organizmo, automatinės vaistų pompos užtikrina nuolatinį gyvybiškai svarbių vaistų skyrimą ir kt.
„Žinoma, vien tik aparatūros neužtenka, pacientą prižiūri specialiai paruoštas personalas - nuo specializaciją baigusių bendrosios praktikos slaugytojų, papildomai apmokytų padėjėjų iki gydytojų anesteziologų reanimatologų ir kitų specialistų.
Taip pat skaitykite: Svarba ir vertinimas: intensyviosios terapijos slaugytojas
Darbas organizuojamas pamainomis: skirtingos komandos užtikrina paciento priežiūrą dieną ir naktį, tad paciento gydyme dalyvauja daug žmonių.
Taip užtikrinamas nepertraukiamas paciento būklės sekimas ir efektyviausias gydymas.
Kiekvieną rytą pacientų sveikata aptariama vizitacijos metu, kurioje dalyvauja gydytojai, skyriaus vedėja ir centro vadovas, priimami svarbiausi sprendimai dėl gydymo taktikos“, - sako J.
Patalpų erdvė, baldai ir medicininė įranga išdėstyti taip, kad prireikus būtų lengvai pasiekiami nedelsiant suteikti būtinąją pagalbą.
Skyriaus ligoniai dažniausiai gydomi bendrose palatose, rečiau - po vieną.
Sudėtingų būklių ligoniai būna be drabužių, fiziologinius poreikius, tokius kaip tuštinimasis ar šlapinimasis, atlieka lovos ribose.
Suvaldžius grėsmingą gyvybei būklę ir palikus Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių tiek pacientui, tiek jo artimiesiems, rodos, teliktų džiaugtis.
Visgi paciento gydymas nesibaigia, o liekamieji reiškiniai jį lydi ir grįžus namo.
Gydytoja anesteziologė reanimatologė J. Meškauskienė sako, kad sveikstant po kritinės ligos gali pasireikšti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, bendras fizinis negalavimas, minčių, jausmų ir mąstymo pokyčiai.
„Dažniausiai pastebime tris pagrindines sveikatos problemas - kritinės būklės metu išsivysčiusį raumenų silpnumą, pažintinius ir psichikos sutrikimus.
Pati dažniausia problema yra raumenų silpnumas, pasireiškiantis kas trečiam ligoniui, kuriam buvo reikalinga ilgalaikė dirbtinė plaučių ventiliacija, kas antram, sirgusiam sunkia infekcija, ar kai gydymas reanimacijos skyriuje trunka ilgiau nei vieną savaitę.
Ligoniui būna sunku atlikti kasdieninius buitinius darbus, apsirengti, pavalgyti, nusiprausti ir vaikščioti.
Kadangi raumenys yra nusilpę, sumažėjusi jų apimtis, anksčiau įprastinė veikla reikalauja ypatingų pastangų, daugelis ligonių vengia savarankiškai juos atlikti.
Tokiems pacientams visiškam raumenų jėgos atstatymui reikalinga ilgalaikė reabilitacija arba slauga“, - teigia J.
Anot gydytojos, pažintinių funkcijų sutrikimus - atminties, dėmesio koncentracijos, kritinio mąstymo, sudėtingų, kompleksinių užduočių atlikimą - patiria 30-80 proc. ligonių, baigusių gydymą Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.
Trečioji grupė - psichikos problemos dažniausiai pasireiškia miego sutrikimais.
Juos patiriantis ligonis sunkiau užmiega, trumpėja miego trukmė, gali kankinti košmarai, prisiminimai apie nemalonius išgyvenimus ligoninėje.
Nemažai pacientų patiria nerimą, depresiją, potrauminio streso sindromą.
Gydytoja pastebi, kad paciento artimieji gali jam reikšmingai pagelbėti sudėtingame gyvenimo etape, dalyvaudami ligonio priežiūroje, padėdami orientuotis kasdieninėje aplinkoje.
„Pacientų artimiesiems patariame su ligoniu kalbėti apie jam pažįstamus dalykus, žmones ir įvykius, paaiškinti kuri šiandien diena, mėnuo, koks laikas.
Galima parodyti pažįstamų žmonių nuotraukų, vaizdo įrašų.
Sąmoningiems ligoniams galima paskaityti mėgstamos knygos ištrauką arba palikti mėgstamiausią knygą skaityti pačiam.
Siekiant geresnės miego kokybės galima pacientui pasiūlyti miego kaukę akims, ausų kamštukus.
Jeigu ligoniui po kritinės ligos išsivystė raumenų silpnumas, galima rankų raumenų mankštinimui naudoti minkštus kamuoliukus, prieš tai pasitarus su gydančiu gydytoju.
Kita vertus, J. Meškauskienė ragina nepamiršti, kad šią sudėtingą būklę išgyvena ir pacientų artimieji: „Ligonio artimuosius taip pat gali paveikti buvusi ligonio išgyventa kritinė būklė, matyti vaizdai ligoninėje, nerimas dėl savo artimojo, užsitęsęs būklės pagerėjimo laukimas.
Ligoniui sugrįžus namo šeimos nariai neretai patiria panašų į potrauminio streso sindromą: nepaaiškinamą nerimo jausmą, dirglumą arba perdėtą jautrumą, miego sutrikimus, nemalonius praeities prisiminimus, išsekimą.
Gydytoja anesteziologė reanimatologė apibendrina, kad gydymas Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje yra kompleksinis, moderniausiomis technologijomis ir specializuotu medicinos personalu paremtas procesas.
Pakalbėkime apie personalo darbą šiame skyriuje.
Pasak slaugytojos Julės Misiūnienės, dirbančios Skubiosios pagalbos skyriuje beveik 20 metų, stresinių situacijų, nepaisant didelio pacientų skaičiaus, nebėra.
Tačiau ji visada pergyvena dėl to, kaip padėti pacientui greičiau, geriau ir kokybiškiau.
Slaugytoja pasakoja, kad budėjimai būna labai intensyvūs ir sunkūs, ypač vasarą, kai kreipiasi kone rekordinis pacientų skaičius - daug insultus, traumas patyrusių žmonių.
Kadangi dirba reanimacijos palatoje su sunkiais ligoniais, tenka dirbti tol, kol yra pacientų, laiko atsipūsti nėra.
Julė Misiūnienė teigia, kad vasarą eidama į budėjimą visada nusiteikia, kad bus daugiau pacientų.
Reanimacijos palata
Funkcijos Skubiosios pagalbos skyriaus reanimacijos ir intensyviosios terapijos palatoje:
- Pasitinkamas ir perkeliamas pacientas.
- Imami kraujo tyrimai.
- Statoma lašinė.
- Matuojami gyvybiniai parametrai ir nuolat stebima būklė.
- Jei reikia, lydima į operacinę, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių ar kitą ligoninės padalinį.
- Jei keičiasi būklė, iš karto informuojamas gydytojas.
- Jei pacientas yra sąmoningas, stengiamasi jam papasakoti viską, kas su juo vyksta, ką darysime toliau.
Pasak slaugytojos, patys sunkiausi pacientai - su politraumomis, be sąmonės, kuriuos reikia gaivinti, taip pat patenka į reanimacijos palatą.
tags: #po #reanimacijos #intensyvios #slaugos #palata