Kiekvienam Lietuvoje dirbančiam gyventojui verta žinoti, kiek darbo stažo yra sukaupęs, už ką gaunami taškai stažui. Tai žinodamas, asmuo galės geriau organizuoti likusį laiką iki pensijos, kad senatvėje tikrai gautų užsitarnautas pajamas. Taip pat svarbu suprasti, kaip veikia pensijų kaupimo sistema. Stažo skaičiavimo metodika padeda tiksliai nustatyti sukauptą darbo stažą.
Kas yra darbo stažas?
Žmogus sukaupia darbo stažą per laikotarpį, kai turėjo ar turi darbo santykius ir kitus laikotarpius, kurie pagal galiojančius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuoti į darbo stažą.
Stažą kaupia ir asmenys dirbantys su individualia veikla, turintys įmones, ūkininkai, jeigu moka socialinio draudimo įmokas. Taip pat stažas skaičiuojamas kitais atvejais.
Kas įeina į darbo stažą?
- laikotarpis, per kurį gaunate ligos, motinystės ar tėvystės pašalpas;
- laikas, kai išsaugoma jūsų darbo vieta ir darbo užmokestis;
- apmokamų atostogų laikas;
- neapmokamų atostogų laikas iki 14 mėnesio dienų;
- neapmokamos atostogos neįgaliesiems asmenims ar slaugantiems neįgalųjį, kurios tęsiasi iki 30 kalendorinių dienų;
- laikotarpis, už kurį mokama ilgalaikio darbo išmoka atleidžiant iš darbo;
- teisėto streiko laikas ir kiti įstatymuose numatyti atvejai.
Kaip sužinoti savo darbo stažą?
Norint sužinoti savo stažo dydį - reikia prisijungti prie „Sodra“ paskyros. Savo paskyroje galite gauti duomenis apie sukauptą darbo stažą.
Kiek metų stažo sukaupėte galite pasitikrinti prisijungę prie savo paskyros svetainėje „Sodra“ pasirinkdami „Stažo patikrinimas“.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Paspaudę mygtuką „Gyventojui“ ar „Draudėjui/Darbdaviui“, galėsite prisijungti prie savo paskyros per banką arba naudodamiesi elektroniniu parašu. Tai gali užtrukti kelias sekundes. Jeigu prisijungimo patvirtinimas sėkmingas - savo paskyroje pasirinkite, kairėje pusėje esančią skiltį „Mano suvestinės“ ir jums bus pateiktos visos suvestinės, susijusios su jūsų darbo stažu.
Duomenys „Sodros“ paskyroje atnaujinami kas 6 mėnesius.
Kaip skaičiuojamas darbo stažas?
Vienerių metų darbo stažas įskaičiuojamas, kai gyventojas gauna bent 12 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) per metus (nuo kurių nuskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos). Jam įskaičiuojami 12 mėnesių stažo apskaitos vienetai. Vis tik pensijos dydis skirsis priklausomai nuo to, koks buvo jūsų atlyginimo ir mokamų socialinio draudimo įmokų dydis. Pensijos dydį lemia ne tik darbo trukmė, bet ir koks būtų bazinės pensijos rodiklis jums išėjus į pensiją bei sukaupti apskaitos taškai.
Jeigu įmokų vis dėlto sumokėta mažiau nei dvylika tais metais nustatytų MMA, atitinkamai įgyjama mažiau stažo.
Vienas taškas įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei dvylika tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Darbo stažo taškų skaičiavimas
Stažo taškų skaičiavimas gali būti atliekamas naudojant apskaitos taškus (apskaitos vienetus). 1 taškas gaunate, jeigu sumokama 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio (VDU) draudimo įmokų. Jeigu per metus mokamos draudimo įmokos nuo MMA, gaunate 0.5 apskaitos vienetų, kitaip tariant - įgyjamas 1 metų darbo stažas. Skaičiuojant pagal taškus, per metus daugiausiai gauti 5 apskaitos vienetus.
Kiek metų stažo reikia turėti?
Nuo 2004 m. iki 2017 m. moterims ir vyrams buvo reikalingas 30 metų stažas. Nuo 2017 m. jis didėjo po 6 mėnesius ir šiuo metu reikalingas 33,5 metų darbo stažas. Jis ir toliau didės iki 2027 metų, kai pasieks 35 metai darbo stažo tiek vyrams, tiek moterims.
Nedarbingumo laikotarpis ir darbo stažas
Jei žmogus nedarbingumo lapelį turėjo 10 dienų, į jo darbo stažo krepšelį įkris tik 80 proc.
Kaip „Vakaro žinioms“ paaiškino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis, ligos išmoka visiems apdraustiesiems ligos draudimu, nepriklausomai nuo jų atlyginimo dydžio, apskaičiuojama vienodai. Už pirmas dvi ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ne mažesnę kaip 80 proc. ligos išmoką žmogui moka darbdavys, nuo trečiosios dienos 80 proc. ligos išmoką už darbo dienas, taikant penkių darbo dienų savaitę, moka „Sodra“.
„Ligos išmoka, kaip ir darbuotojo atlyginimas, yra draudžiamosios pajamos, todėl vertinamos skaičiuojant sukauptą stažą pensijai. Visų metų stažą šiandien sukaupia žmogus, per metus gavęs 4800 eurų ir daugiau draudžiamųjų pajamų. Kitaip tariant, 12 minimalių mėnesio algų per metus. Sumokėjęs įmokų nuo mažesnės sumos, žmogus sukaupia proporcingai mažiau stažo. Tarkime, gavęs 2400 eurų draudžiamųjų pajamų žmogus surinks 6 mėnesius stažo pensijai per metus, 1200 eurų - 3 mėnesius ir t.t.“, - patikslino „Sodros“ atstovas.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Tačiau ne visi gaunantieji minimalų atlyginimą ir pasiėmę nedarbingumo lapelį žino, kad gali likti ir be visų metų darbo stažo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka visus socialinio draudimo reikalavimus ir pateikia visus reikalingus dokumentus. Tai užtikrina, kad ligos išmoką gaus tik tie, kuriems ji tikrai priklauso.
Nedarbingumo laikotarpio apribojimai
Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes).
Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų. Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).).
Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.
Taip, skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Ūminės ligos gydomos trumpiau (pvz., gripas - savaitė ar dvi), o lėtinės - ilgesnį laiką arba visą gyvenimą (pvz., diabetas).
Ligos išmoka
Ligos pašalpa yra kompensacija už prarastą darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą.
Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.
Ligos išmokos dydis priklauso nuo to, ar ji mokama darbdavio, ar „Sodros“; darbdavys moka 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio už pirmas 2 ligos dienas, o „Sodra“ - nuo trečios ligos dienos moka 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, o uždraudimo metu, karantino ar ekstremaliosios situacijos metu - 77,58 %.
Taip, ligos išmokos yra laikomos pajamomis ir turi būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau GPM paprastai būna jau išskaičiuotas.
Kaip sužinoti savo būsimos pensijos dydį?
Norint sužinoti savo būsimos pensijos dydį, reikia prisijungti prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros.
Paspaudę mygtuką „Gyventojui“ ar „Draudėjui/Darbdaviui“, galėsite prisijungti prie savo paskyros per banką arba naudodamiesi elektroniniu parašu. Palaukite, kol būsite nukreipti per banką į asmeninę „Sodros“ paskyrą. Jeigu prisijungimo patvirtinimas sėkmingas - savo paskyroje pasirinkite kairėje pusėje esančią skiltį „Mano suvestinės“ ir jums bus pateiktos visos suvestinės, susijusios su jūsų darbo stažu.
Stažą lemia ne tik darbo metų skaičius, bet ir tai, kokio dydžio socialinio draudimo įmokos buvo mokamos, kiek buvo sukaupta apskaitos taškų ir koks yra bazinės pensijos dydis. 2025 m. bazinė pensija yra 298.45 eurai. Tiksliau paskaičiuoti, kokio dydžio pensiją gausite, galite pasinaudoję šia „Sodros skaičiuokle“.
Svarbu! Dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti imamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d. Iškart, kai Jūs esate pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, t. y.
Prieš pat pensiją pasitaikęs ilgesnis nedarbingumas
Kokios įtakos pensijai gali turėti prieš pat ją pasitaikęs ilgesnį laiką trunkantis nedarbingumas? Toks klausimas kilo į „LRT girdi“ besikreipusiai skaitytojai. Moteris pasakoja, kad kitąmet turėtų išeiti į pensiją. Tai turėtų įvykti 2024 m. Tai reiškia, kad pensinio amžiaus moteris sulauktų dar būdama reabilitacijoje.
Kaip LRT.lt sako „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, gaunant ligos išmoką, asmens pajamos iš tiesų būtų mažesnės, nes ligos išmokos dydis sudaro 62,06 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. „Tačiau du mėnesius gaunama ligos išmoka neturėtų reikšmingai sumažinti pensijos dydžio, - sako M. Kozič. - Pavyzdžiui, jei 2023 metais žmogus visus metus gaus vidutinį darbo užmokestį, už šiuos metus jis įgis vieną apskaitos tašką, kurio vertė šiais metais 5,70 euro. Jei žmogus 10 mėnesių gaus vidutinį darbo užmokestį, o 2 mėnesius gaus pagal šį darbo užmokestį apskaičiuotą ligos išmoką, jis įgis 0,9 apskaitos taško, t. y.
„Bendrosios dalies dydis priklauso nuo žmogaus įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Jei žmogus yra įgijęs nuo minimalaus iki būtinojo stažo (tai yra turi 15 metų stažo ar daugiau ), jis gauna bendrąją pensijos dalį, kuri yra lygi vienos bazinės pensijos dydžiui. Jei žmogus yra įgijęs didesnį nei būtinąjį stažą (2023 m. - 33 metai), bendroji pensijos dalis atitinkamai padidėja“, - nurodo M.
Jei žmogus yra įgijęs 38 stažo metus, tai yra daugiau nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis padidėja.
„Taigi kiekvieno žmogaus pensijos dydis yra individualus ir skaičiuojamas pagal konkretaus žmogaus įgytą stažą ir apskaitos taškus“, - apibendrina M.
Apibendrinant, nedarbingumo laikotarpis gali turėti įtakos darbo stažui ir būsimai pensijai, tačiau svarbu žinoti, kaip teisingai skaičiuojamas stažas ir kokios yra ligos išmokos taisyklės. Pasitikrinkite savo sukauptą stažą „Sodros“ paskyroje ir planuokite savo ateitį atsakingai.
Nuo ko priklausys Jūsų pensija?
tags: #ar #nedarbingumo #lapelis #iskaiciuojamas #i #darbo