Švietimo sistema Lietuvoje nuolat tobulėja, siekdama užtikrinti kokybišką ugdymą kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo individualių poreikių ir gebėjimų. Vienas svarbiausių aspektų yra mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP), ugdymas, kuris reikalauja ypatingo dėmesio ir individualizuoto požiūrio.
Specialusis Ugdymas: Samprata ir Teisinis Reglamentavimas
Specialusis ugdymasis suprantamas kaip bendrosios programos pritaikymas, individualizavimas, atsižvelgiant į nustatytus mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus ir vadovaujantis pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos išvadomis ir rekomendacijomis. Specialusis ugdymasis gali būti nuolatinis ar laikinas. Mokiniui padarius pažangą, mokyklos vaiko gerovės komisija gali kreiptis dėl specialiojo ugdymo nutraukimo arba pakartotinio ugdymosi poreikių vertinimo.
2020 m. birželio 30 d. Seimas priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie numato, kad:
- Negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą.
- Bus priimami visiškai lygiais pagrindais su kitais mokiniais.
- Gerokai išsiplės pagalbos sistema mokyklose.
Naujos Švietimo įstatymo nuostatos būtų įgyvendinamos palaipsniui ir galutinai įsigaliotų nuo 2024 m.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis - padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias.
Taip pat skaitykite: Pagalba mokiniams mokykloje
Ugdymo Poreikių Vertinimas
Mokinio ugdymosi poreikių pirminį vertinimą atlieka mokyklos Vaiko gerovės komisija ir esant poreikiui mokyklos vadovas skiria švietimo pagalbą. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais vertina pedagoginė psichologinė tarnyba. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą.
Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais. Mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki mokslo metų, kuriais jiems sueina 21 metai, pabaigos.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. Ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys nedidelių ir vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių, gali vykdyti vienas mokytojas arba mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas, o ugdymo procesą, kuriame dalyvauja mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, vykdo mokytojas, ugdymo procese dalyvaujant švietimo pagalbą teikiančiam asmeniui, arba daugiau kaip vienas mokytojas.
Dauguma mokinių, kuriems nustatyti dėl įvairių priežasčių kylantys ir įvairaus lygio specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) (jų turi per 11 procentų visų mokinių), ugdomi ne specialiosios paskirties mokyklose (klasėse, grupėse),o drauge su bendraamžiais. Lietuvoje tik 1,2 proc. SUP turinčių mokinių ugdomi specialiosiose mokyklose ar specialiosiose klasėse (Europos Sąjungos vidurkis - 2,3 proc.).
Mokytojo vaidmuo ugdant mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių
Todėl mokytojas privalo nuolat tobulinti savo profesines kompetencijas, dalyvauti įvairiuose mokymuose, programose, konferencijose, kurių šiandien Lietuvoje yra gausu. Kiekvienas mokytojas turi gebėti pastebėti ir suprasti mokiniams ugdymosi procese kylančius sunkumus, tinkamai parinkti mokymosi, o prireikus ir techninės pagalbos priemones.
Taip pat skaitykite: Tėvų sutikimas dėl SUP
Šiuolaikinio, veiksmingai dirbančio mokytojo pareiga - turėti pozityvią nuostatą, „priimti“ mokinių ir jų ugdymosi poreikių įvairovę, t. y. - skirtybes laikyti galimybėmis ir ištekliais, kuriais grindžiamas kiekvieno mokinio ugdymasis. Taip pat mokytojas turi norėti ir gebėti teikti pagalbą visiems mokiniams, t. y. puoselėti aukštus lūkesčius dėl kiekvieno mokinio pasiekimų.
Be to, šiuolaikinis mokytojas turi gebėti savo bendradarbiauti su mokiniais, jų tėvais, artimaisiais, kitais pedagogais, pagalbos mokiniui specialistais, nes darbas komandoje - pagrindinis visų mokytojų veiklos būdas. Be to, asmeninis profesinis tobulėjimas - dar viena neišvengiama su mokytojo profesija susijusi pareiga.
Absoliučiai kiekvienoje klasėje esama vaikų, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, o visi kiti taip pat turi savo individualių ugdymosi poreikių. Didesnio individualizavimo pageidauja ir patys mokiniai bei jų tėvai. Taigi poreikis pažinti vaiką, jo stipriąsias savybes, padėti jam atsiskleisti turėtų būti kiekvieno tėvo ir mamos noras bei kiekvieno mokytojo pareiga ir taip pat didelis noras.
Pagal įstatymą mokytojas privalo tobulinti savo kvalifikaciją. Tačiau pagal įstatymą jis turi ne tik pareigų, bet ir nemažai teisių. Pavyzdžiui, penkias dienas per metus - dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose - konferencijose, seminaruose, įvairiuose mokymuose.
Visi žinome, kad vyksta mokytojų kaita klasėse ar grupėse, kuriose ugdomi mokiniai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pvz., dėl klausos, regos, kalbos sutrikimų, įvairiapusių raidos sutrikimų, įvairių sveikatos problemų. Taip pat esama 60-ties valandų nacionalinio lygmens programos, kuri pirmą kartą buvo patvirtinta 2007 m., o šiemet parengta nauja jos redakcija, atsižvelgiant į nūdienos poreikius. Ji skirta visiems pedagogams ir kalba apie specialiųjų ugdymosi poreikių priežastis bei įtraukiojo švietimo mokytojo kompetencijas, nes iš esmės dabar mokytojas ir dirba įtraukiojo švietimo sąlygomis.
Taip pat skaitykite: SUP turinčių mokinių ugdymo organizavimas
Mokytoją gali konsultuoti pagalbos mokiniui specialistai, jis gali kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą, jis turėtų norėti ir gebėti bendrauti ir bendradarbiauti su mokyklos vaiko gerovės komisija ir, be abejo, su tėvais (globėjais, rūpintojais). Kalbant apie problemas - kartais trūksta bendradarbiavimo tarp pedagogų, tėvų bei vaiko gerovės komisijos. O šis bendradarbiavimas turi būti labai glaudus, „kairė“ turi žinoti, ką daro „dešinė“, nes juk kalbama apie tą patį vaiką.
Specialiųjų poreikių nustatymas
Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus. Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai. Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT). Šie juos išnagrinėja ir kviečiasi vaiką mokymosi sunkumams įvertinti.
Tikslai vertinant specialiuosius vaiko poreikius:
- sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas.
- suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).
Mokyklos Vaiko gerovės komisijai nusprendus, kad mokiniui tikslinga vertinti specialiuosius ugdymosi poreikius tam, kad būtų galima skirti individualią ugdymo programą ar pritaikyti bendrojo ugdymo programą, tuo viskas nesibaigia. Būtina gauti raštišką tėvų sutikimą, o tada kreiptis į miesto ar rajono pedagoginės psichologinės arba švietimo pagalbos tarnybų specialistus dėl išsamesnio vaiko įvertinimo.
PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą.
Remiantis LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Vaikui pritaikyta arba individualizuota ugdymo programa gali būti skiriamas laikinai arba nuolat. PPT ar mokyklos vaiko gerovės pažymoje dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio / pakartotinio įvertinimo gali būti nurodyta specialiųjų ugdymosi poreikių trukmė ir kada įvertinimą reikia pakartoti.
Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės
Vienoje klasėje gali mokytis įvairių ugdymosi poreikių turintys vaikai: įprastos raidos, ypač gabūs, patiriantys mokymosi sunkumų.
Išskiriamos šios mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupės:
- mokiniai, turintys negalių;
- mokiniai, turintys sutrikimų;
- mokiniai turintys mokymosi sunkumų.
Prie turinčiųjų specialiųjų ugdymosi poreikių priskiriami ir itin gabūs vaikai.
Tėvams arba mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo ar kalbos, elgesio, emocijų, dėmesio sukaupimo sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko ugdymosi poreikių vertinimą. Ugdymo įstaigos specialistai ir vaiką ugdantys mokytojai atlieka pirminį ugdymosi poreikių vertinimą: aprašo vaiko galias ir sunkumus, kokie jo pasiekimai, elgesys, emocijos, bendravimo ir socialiniai įgūdžiai. Atlikus pirminį ugdymosi poreikių vertinimą, gali būti paskiriama reikiama vaikui švietimo pagalba.
Negalios
Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą.
Negalioms priskiriami:
- intelekto sutrikimai
- regos sutrikimai
- klausos sutrikimai
- kochlEARinių implantų naudotojai
- judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai
- įvairiapusiai raidos sutrikimai
- kurčneregystė*
- kompleksinė negalia (kai yra kelios negalios).
*Kurčneregystė - itin reta negalia, kurios priežastis - įgimti ar įgyti klausos ir regos sutrikimai. Kurčneregiams būtini specialūs ugdymo ir bendravimo metodai. Tokie vaikai negali mokytis grupėje, labai dideliems jų ugdymo poreikiams tenkinti būtina sąlyga yra nuolatinis individualus bendravimas su ugdytoju.
Intelekto sutrikimas
Pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių, motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai.
Intelekto sutrikimas gali būti: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl šio sutrikimo nustato savivaldybės Pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT).
Ugdymas. Intelekto sutrikimą turintys mokiniai ugdomi pagal individualizuotas bendrojo ugdymo programas, pagalbą jiems teikia specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, kiti specialistai. Svarbu paprastinti, konkretinti, siaurinti ugdymo programos turinį, daugiau laiko skirti pakartojimui, įtvirtinimui, mokinio socialinių, orientacinių gebėjimų ir savarankiško gyvenimo įgūdžių lavinimui, praktinių žinių pritaikymui gyvenime. Vis dėlto programos turinys turi sietis ir derėti su bendru ugdymo turiniu, kad mokinys galėtų dalyvauti bendroje klasės veikloje.
Regos sutrikimas
Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo.
Gali būti: vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas aklumas, visiškas aklumas, kiti regėjimo sutrikimai.
Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl regos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) specialistais.
Ugdymas. Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu.
LASUC fondą sudaro apie 10 000 knygų Brailio raštu, apie 1 500 įgarsintų leidinių, beveik 20 000 egz.
Klausos sutrikimas
Klausos sutrikimas - tai sumažėjęs ar prarastas gebėjimas girdėti garsus, suvokti informaciją, išmokti sakytinės kalbos ir ja bendrauti.
Klausos sutrikimo sunkumo lygis priklauso nuo ugdymo sąlygos ir individualūs vaiko ypatumai. Klausos sutrikimai skirstomi į: nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir gilus (kurtumas). Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymocentro (LKNUC) specialistais.
Ugdymas. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų sprendimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimų. Jiems turi būti užtikrinama reikalinga surdopedagogo pagalba. Surdopedagogai padeda lavinti vaiko klausą, pataria, kaip jį ugdyti, mokyti lietuvių ir gestų kalbos. Esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai.
Kochleariniai implantai
Kochlearinis implantas - tai elektroninis prietaisas, kuris implantuojamas į vidinę ausį ir perduoda tiesiai į klausos nervą. Kochlearinis implantas nėra vaistas nuo kurtumo, jis tik padeda žmogui išgirsti garsus, tačiau negarantuoja normalios klausos.
Sėkmingas kochlearinės implantacijos rezultatas priklauso nuo daugelio veiksnių: nuo sėkmingos implantacijos operacija, klausos likučių lavinimo iki operacijos, pooperacinio reabilitacijos proceso ir bendro specialistų ir tėvų ar globėjų bendradarbiavimo teikiant pagalbą vaikui. Po implantacijos surdopedagogai, logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius. Vaikui gali kilti sunkumų dalyvaujant grupinėje veikloje, gali būti sudėtinga suvokti garsus ir kalbos intonacijas, kirčiuoti žodžius, mokytis rišliai kalbėti, gali atsirasti socialinės adaptacijos sunkumų.
Ugdymas. Šių vaikų ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje, gaunant reikiamą pagalbą yra svarbus jų socialinei integracijai.
Įvairiapusiai raidos sutrikimai
Tai sudėtingi neuroraidos sutrikimai, pasireiškiantys socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio srityse. Būdingi riboti, stereotipiniai interesai, pasikartojanti veikla, gali būti stebimi sunkumai elgesio ir bendravimo, kalbos ir komunikacijos, sensorinės integracijos ir pažintinių procesų srityse.
Dažniausiai raida būna sutrikusi nuo pat kūdikystės, išimtiniais atvejais sutrikimai pasireiškia per pirmuosius 5-erius gyvenimo metus. Šiems sutrikimams priskiriami: autizmo spektro sutrikimai (vaikystės autizmas, atipiškas (netipiškas) autizmas, Asperger'io sindromas), Retto sindromas, kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai.
Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Gali išsiskirti itin netolygiais gebėjimais įvairiose srityse.
Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius.
Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl įvairiapusių raidos sutrikimų nustato savivaldybės PPT, remdamasi tėvų pateiktais išrašais iš sveikatos priežiūros įstaigų.
Ugdymas. Šie vaikai ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje kartu su bendraamžiais arba, tėvų ar globėjų sprendimu, klasėje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įvairiapusių raidos sutrikimų. Ugdytis vaikui padeda pritaikyta, emociškai saugi ir priimanti aplinka, teigiami paskatinimai, tinkami ugdymo, vizualinio struktūravimo metodai ir būdai bei mokymo priemonės.
Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai
Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Šie sutrikimai gali būti įgimti ar įgyti persirgus centrinės ar periferinės nervų sistemos ligomis, patyrus traumą. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą.
Gali būti: vidutiniai arba sunkūs judesio ir padėties sutrikimai bei lėtiniai neurologiniai sutrikimai. Kiekvienas judesio ir padėties ar lėtinių neurologinių sutrikimų turintis mokinys yra unikalus, turintis skirtingus gebėjimus ir savo apribojimus.
Ugdymas. Įtraukimas į ugdymo procesą yra lengvesnis, kai mokytojas supranta kiekvieno mokinio poreikius. Mokyklose taikomas universalaus dizaino principas leidžia užtikrinti tokią negalią turinčių vaikų įtrauktį į ugdymo procesą. Mokiniui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai dėl šių sutrikimų, svarbiausia yra tinkamas mokymosi aplinkos pritaikymas. Kaip ir kitiems specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, jiems parengiamas individualus ugdymo planas, parenkama tinkama mokymosi forma, mokymo organizavimo būdai, teikiama reikiama švietimo pagalba, sudėtingesniais atvejais reikalinga nuolatinė sveikatos priežiūra.