Sutartis dėl koalicinės Vyriausybės 2026 m. vykdydamos Lietuvos žmonių valią, išreikštą 2024 m. Bendrieji principai1. Susitariančiosios šalys bendrą veiklą grindžia tarpusavio pagarbos, dalykiškumo, pasitikėjimo, atvirumo, lygiateisiškumo ir politinės atsakomybės principais. 2. Susitariančiosios šalys įsipareigoja remti koalicinę Vyriausybę, veikti pagal šį susitarimą, jo priedus ir Seimo tvirtinamą Vyriausybės programą. 4. Susitariančiosios šalys įsipareigoja vykdyti centro kairės, socialiai orientuotą, finansiškai tvarią ir investicijoms palankią politiką. 7. Su esminiais Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektais, parengtais pagal šioje sutartyje ir Vyriausybės programoje numatytus veiklos prioritetus, susitariančiosios šalys supažindinamos iki jų oficialaus svarstymo. 9. Vasara nekilnojamojo turto rinka įprastai sulėtėja, dalis sprendimų atidedami rudeniui, verslai būna mažiau aktyvūs. Tačiau Kaune vystomas Taikos verslo parkas demonstruoja priešingą tendenciją - net atostogų sezono pike projektas sulaukia didelio naujų nuomininkų susidomėjimo - čia per liepą išnuomota daugiau kaip 1000 kv. Nuorodose į verslo ir technologijų klausimus matyti išlygų derinimas su Lietuvos socialinės apsaugos prioritetais.
Technologijos verslui atveria vis daugiau galimybių, tačiau kartu didina ir organizacijų pažeidžiamumą. Kibernetiniai incidentai šiandien tampa ne vien IT iššūkiu - jų pasekmės gali paveikti visą organizaciją. Jie gali sutrikdyti veiklą, sukelti finansinių nuostolių ir pakenkti reputacijai. Todėl vien investuoti į naujas technologijas nebepakanka. Išryškinama būtinybė stiprinti kibernetinį atsparumą ir aiškius reagavimo mechanizmus.
15. Įgyvendinsime konkurencingumo ir produktyvumo didinimo politiką, orientuotą į pažangiosios gamybos, inovacijų, MTEPI, eksporto, investicijų, energetinio savarankiškumo ir prieigos prie kapitalo stiprinimą, siekdami spartesnio ekonomikos augimo, aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimo, kad Lietuva taptų viena konkurencingiausių ir produktyviausių regiono ekonomikų. Skatinsime nacionalinio verslo plėtrą visoje Lietuvoje, gerinsime šalies investicinį klimatą, mažinsime administracinę ir teisinio reguliavimo naštą gyventojams, vietos verslui bei užsienio investuotojams. Šiuo tikslu Vyriausybė parengs teisės aktų pakeitimus, numatančius pelno mokesčio sistemos pertvarką ir reinvestuojamo pelno neapmokestinimą.
16. Gerinsime sąlygas kurti šeimą ir auginti vaikus Lietuvoje: peržiūrėsime vaiko išmokų sistemą, didinsime paramą šeimoms, plėsime vaikų priežiūros prieinamumą, stiprinsime neformalųjį ugdymą, vaikų dienos centrus, visos dienos mokyklą ir paslaugų tinklą regionuose. Sieksime iki 2027 m. pabaigos įvesti nemokamą visų pradinių klasių mokinių maitinimą, etapais didinsime neformaliojo vaikų švietimo krepšelį, susiedami jį su bazinės socialinės išmokos dydžiu.
18. Užtikrinsime lygias kokybiško švietimo galimybes, stabiliai veikiančią sporto sistemą. Sureguliuosime nevalstybinių ugdymo įstaigų veiklą, taikydami vienodus kokybės, atskaitomybės ir skaidrumo reikalavimus, kaip valstybės finansuojamoms įstaigoms. Plėsime visos dienos mokyklos modelį, stiprinsime psichologinės, specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės ir karjeros pagalbos specialistų tinklą.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
19. Ilginsime vidutinę kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmę: didinsime valstybės įnašą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą, užtikrinsime deramą regionų sveikatos tinklą, didinsime slaugytojų atlyginimus ir mažinsime eiles gydymo įstaigose. Vykdysime skaitmeninius sprendimus E. sveikatos sistemoje, siekdami valdyti pacientų srautus ir mažinti administracinę naštą. Investuosime į prevencijos ir psichikos sveikatos paslaugas, užtikrinsime integraciją socialinių ir sveikatos paslaugų.
20. Gerinsime susisiekimo infrastruktūros būklę ir kursime darnų susisiekimą visoje Lietuvoje. Plėtosime regionų susisiekimo programą, sujungiančią kelių infrastruktūrą su viešuoju transportu, socialiniu taksi ir pavėžėjimo paslaugomis pažeidžiamoms grupėms. Skatinsime hibridinį ir nuotolinį darbą kaip mobilumo politikos priemonę.
21. Investuosime į tvarią energetiką ir vartotojų apsaugą. Lietuvoje 2028 m. tikslas - pagaminti daugiau elektros energijos nei suvartojama, užtikrinant konkurencingas kainas. Plėtosime atsinaujinančius energijos išteklius, kaupimo pajėgumus bei skirstymo tinklus, stiprinsime vartotojų apsaugą nuo manipuliavimo kainomis. Padidinsime elektros kainodaros skaidrumą ir įgyvendinsime technines priemones, kurios apsaugotų duomenis ir užtikrintų viešąją informuotumą.
22. Stiprinsime viešąją tvarką, teisingumą ir žmogaus teisių apsaugą. Didinsime teisėsaugos pareigūnų skaičių regionuose, kovosime su korupcija, mokesčių vengimu ir viešaisiais pirkimais. Skaitmeninsime viešųjų pirkimų procesus, peržiūrėsime įstaigų funkcijas, kad reguliavimas būtų aiškus ir skaidrumas išliktų. Taip pat bus įgyvendinama migracijos politika, užtikrinanti integraciją ir darbo rinkos poreikius.
23. Įgyvendindami ES „teisės pasilikti“ strategiją, kursime gyvybingą kaimą, skatinsime žemės ūkio perdirbimą, didinsime vietos produkcijos tiekimą viešiesiems pirkimams.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
24. Tausosime aplinką, miškus ir išteklius. Sukursime Lietuvos miškų strategiją, didinsime miškingumą ir skatinsime ekologišką miškininkystę, nustatydami kompensavimo mechanizmus privačių miškų savininkams. Didinsime tvarios miškininkystės apimtis. Plėtosime žiedinę ekonomiką ir spartinsime renovacijų procesą su realiais konsultacijomis.
25. Puoselėsime atvirą, demokratinę visuomenę ir kultūrą. Stiprinsime lietuvišką kultūrą, lituanistiką, istorinę atmintį, dokumentiką ir pilietiškumą. Keliant kultūros darbuotojų prestižą, stiprinsime valstybinių bei kultūros institucijų ryšį su visuomene ir švietimu.
- Šeimos ir vaikų saugumo stiprinimas
- Kibernetinio saugumo prioritetai valstybės informacinėse sistemose
- Energetikos ir transporto konkurencingumo didinimas
- Teisės ir migracijos politika
- Skaitmeniniai viešųjų pirkimų sprendimai
inf. kontekste svarbu suvokti, kad teisės ir pilietybės klausimai bei žmogaus teisės formuoja nuoseklią, tarpdisciplininę valstybės Socialinės apsaugos programos dalį. Pirmiausia - ES teisės įtaka ir Lietuvos nacionaliniai teisės aktai, jų įtaka žmogaus teisių, šeimos teisės, socialinės paramos ir darbo teisės srityse.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #m #rastenyte #socialines #saugos #programa