Socialinė-pilietinė veikla yra mokymosi turinio dalis, atliekama laisvu nuo pamokų metu. Šis laikas nėra įskaičiuojamas į mokinio mokymosi krūvį. Mokiniui pageidaujant ši veikla gali būti vykdoma ir mokinių atostogų metu. Ji turi būti atlikta iki ugdymo proceso pabaigos. Pagal vidurinio ugdymo programą besimokantis mokinys socialinę-pilietinę veiklą gali atlikti iki mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pabaigos.
Socialinės-pilietinės veiklos sritis ir vietą renkasi mokinys. Rekomenduojama 30 procentų socialinės-pilietinės veiklos atlikti mokykloje. Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. VII.
Tyrimo problema yra nesistemingas, daugeliu atvejų neprasmingas ir mokinius mažai motyvuojantis socialinės-pilietinės veiklos organizavimo procesas. Tyrimo objektas - socialinės-pilietinės veiklos organizavimo procesas. Tyrimo metodologinė kryptis - kokybinė, tipas - veiklos tyrimas. Duomenų surinkimui naudoti trys metodai: mokslinės literatūros analizė, refleksija ir focus grupės interviu.
Tyrimo metu, organizuojant socialinę-pilietinę veiklą vienoje penktoje klasėje, buvo taikomas service learning modelis, apimantis penkis etapus: tyrimą, pasiruošimą, veiksmą, refleksiją ir demonstraciją. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje nepakankamai reglamentuota socialinė-pilietinė veikla lemia nemažai iššūkių, organizuojant šią ugdymo dalį mokyklose, nes trūksta aiškios sistemos, konkrečių, pamatuojamų tikslų, vertinimo/įsivertinimo galimybės numatymo.
Tai tiesiog įrodo, kad taikant Tarptautinio bakalaureato service learning modelį socialinės-pilietinės veiklos organizavime ir surinkus tyrimo duomenis, sistema tapo aiškesnė, mokiniai noriai įgyvendino savo veiklas, o tai leido socialinei-pilietinei veiklai tapti prasmingesne ugdymo dalimi.
Taip pat skaitykite: „Ąžuolo“ progimnazijos indėlis į bendruomenę
Rekomendacijos ir gairės apima darbo su jaunimu organizavimo ugdymo įstaigose, atvirųjų jaunimo centrų kokybės užtikrinimą, duomenų rinkimą apie neaktyvius jaunus žmones, jaunimo infrastruktūros naudojimą, lankytojų skaičiaus skaičiavimą ir išmaniojo darbo su jaunimu metodus. 2020 m. atnaujintos gairės dėl jaunimo informavimo ir konsultavimo kokybės užtikrinimo taip pat įtrauktos į rekomendacijų sąrašą.
Mokinių pasiekimai mokykloje stebimi ir analizuojami. Apie mokslo metus atsiradusius mokinių mokymosi sunkumus dalyko mokytojai informuoja grupės vadovus. Grupės vadovai informuoja švietimo pagalbos specialistus, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. Mokymosi pagalbą teikia dalyko mokytojas, grupės vadovas, socialinė pedagogė, psichologė ir kiti mokiniai. Pagalba gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė, jos trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas. 2025-2026 m. m. mokiniams pagal poreikį teikiamos įvairios trukmės ir dažnumo grupinės ir individualios konsultacijos.
Bendradarbiavimas su mokinių tėvais reglamentuojamas mokyklos įsakymu. Tėvai nuolat informuojami apie ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, pagalbos teikimą elektroniniame dienyne TAMO ir mokyklos internetinėje svetainėje. Formos: klasių tėvų susirinkimai, susitikimai su dalykų mokytojais, informavimas apie vaiko ugdymąsi ir pasiekimus.
Socialinės-pilietinės veiklos organizavimo pavyzdys: keturi etapas-tyrimas, pasiruošimas, veiksmas, refleksija ir demonstracija. Ministerija planuoja sumažinti privalomų socialinės-pilietinės veiklos valandų skaičių III-IV gimnazijos klasių mokiniams ir įskaityti visą laiką, kurį mokinys skiria veiklai, į bendras valandas. Už tokio dalyvavimo faktą bus skiriama viena valanda. Veikla turi būti prasminga, skatinti asmeninį tobulėjimą, socialinį teisingumą ir dalyvavimą bendruomenėje.
Mokiniai gali įgyvendinti įvairias iniciatyvas: organizuoti paramos-tvarumo akcijas, rengti filmų vakarus ar diskusijas aktualiomis temomis, atlikti mokyklos problemų tyrimus ir aptarti rezultatus su mokinių taryba. Veikla gali būti vykdoma artimųjų naudai arba renginiuose, kuriuos organizuoja mokyklos administracija ar mokytojai, jeigu mokiniai neprisiima iniciatyvos.
Taip pat skaitykite: Pilietinės veiklos animacijos
Socialinės-pilietinės veiklos tikslai ir motyvacija
Socialinės-pilietinės veiklos tikslas - skatinti mokinius aktyviu dalyvavimu prisidėti sprendžiant aktualias socialines problemas bendruomeniniame ir visuomeniniame gyvenime. Veikla turi būti prasminga, skatinti asmeninį tobulėjimą, siekti socialinio teisingumo ir skatinti dalyvauti. Mokiniai pasirenka veiklą pagal savo interesus ir pomėgius, o veikla turi plėsti pažinimo ribas, skatinti išbandyti naujus dalykus, naujus vaidmenis.
Socialinės-pilietinės veiklos pavyzdžiai: paramos-tvarumo akcija „Išaugau mokyklinį uniforminį švarką, džemperį, sijoną, kelnes“, filmų vakarai ir diskusijos apie lyčių lygybę ir žmogaus teises su specialistų kvietimu, tyrimai apie mokyklos problemas ir jų aptarimas su mokinių taryba. Taip pat veikia laikantis sąlygų: veikla turi būti nauda mokiniams ir bendruomenei, o jos rezultatų pristatymas turi būti matomas.
Svarbu pažymėti, kad socialinė-pilietinė veikla turi būti organizuojama taip, kad ji leistų mokiniams įsitraukti į demokratinį visuomenės gyvenseną ir suprasti jų kaip piliečių vaidmenį sprendžiant visuomenės klausimus.
Praktiniai aspektai ir veiklos įgyvendinimo idėjos
- uvairinti mokinius į savanorišką tarnybą ir sudaryti sąlygas įrodyti įsitraukimą;
- planavimo ir resursų paieškos etapas, kuriame dalyvauja mokiniai, mokytojai ir bendruomenės nariai;
- veiksmų įgyvendinimas su periodinėmis refleksijomis bei rezultatų demonstracija;
- pasiūlyti projektus jaunesniems mokiniams, pavyzdžiui, užsienio kalbos popietes ar pertraukas, pagal poreikį;
- skatinti tėvų įtraukimą į mokyklos bendruomenės veiklas ir dalyvavimą tėvų susirinkimuose.
Tarnavimo mokymosi etapai
- Identifikuoti bendruomenės problemas ir mokyklos tikslus.
- Parengti planą su reikiamais ištekliais ir laiko grafiką.
- Įgyvendinti veiklą, dokumentuoti procesą ir surinkti duomenis.
- Atlikti refleksiją ir įsivertinti pasiektus rezultatus bei tolesnius žingsnius.
- Demonstruoti rezultatus mokyklos bendruomenei ir regioninei visuomenei.
| Kategorija | Numatytas laikotarpis | |
|---|---|---|
| Didelio pobūdžio projektai | 40 val | Iki metų pabaigos |
| Mažo pobūdžio iniciatyvos | 10-20 val | Per metus |
Taip pat skaitykite: Svarba ir galimybės: socialinė pilietinė veikla