Smurtas artimoje aplinkoje išlieka opi problema Lietuvoje, kurios sprendimui būtina atpažinti įvairias smurto formas. Specialistų teigimu, 80 procentų moterų patiria smurtą artimoje aplinkoje. Policijos duomenys rodo, kad smurtas artimoje aplinkoje yra dažniausiai fiksuojamas nusikaltimas Lietuvoje po vagysčių. Policijos generalinio komisaro pavaduotojo Edvardo Šilerio teigimu, apie 80 proc. nukentėjusiųjų tokiais atvejais yra moterys.
Europos lyčių lygybės institute (EIGE) surengtoje spaudos konferencijoje E. Šileris pasakojo, kad 2013 m. pareigūnai apie smurtą artimoje aplinkoje sulaukė apie 21 tūkst. pranešimų, o 2016 m. - jau 35 tūkst. Anot jo, šiemet per 10 mėnesių policija sulaukė 35 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje.
R. Butkevičiūtė atkreipė dėmesį, kad tylėjimas, patyrus smurtą, tebėra gaji problema. Tyrimas parodė, kad 60 procentų nukentėjusiųjų asmenų niekur nesikreipia.
Taigi, panagrinėkime, kokia situacija yra Lietuvoje, remiantis statistiniais duomenimis ir specialistų įžvalgomis.
Statistiniai duomenys apie smurtą prieš moteris
2021 m. Lietuvos statistikos departamentas atliko Gyventojų saugumo statistinį tyrimą, kurio tikslas - parengti ir paskelbti statistinę informaciją apie gyventojų asmeninio saugumo pažeidimus darbe, smurto artimoje aplinkoje ir už jos ribų paplitimą ir pobūdį.
Taip pat skaitykite: Moterys ir smurtas: pagalbos galimybės
Tyrimo rezultatai atskleidė šias tendencijas:
- Bet kokį asmens fizinį (įskaitant grasinimus) ar seksualinį smurtą yra patyrę 25,2 proc. 18-74 metų amžiaus moterų ir 20 proc. vyrų.
- Kas trečia 18-74 metų amžiaus moteris (30,7 proc.) yra patyrusi intymaus partnerio psichologinį, fizinį (įskaitant grasinimus) ar seksualinį smurtą.
- Labiausiai paplitęs psichologinis smurtas, jį patyrė 29,5 proc. moterų. Psichologiškai buvo smurtaujama prieš kas penktą 18-29 metų amžiaus moterį (20,6 proc.), o vyriausių tirtų (65-74 metų amžiaus) moterų grupėje psichologinis smurtas paplitęs dar labiau - jį patyrė 34,3 proc.
- 10,3 proc. intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų buvo sužalotos fiziškai, 5,5 proc. jautė, kad jų gyvybei gresia pavojus.
- Dėl pasikartojančio intymaus partnerio smurto 6,2 proc. moterų kreipėsi į medikus.
- Partneriai dažniau smurtauja prieš žemesnį išsilavinimą turinčias moteris - tarp įgijusių pagrindinį arba žemesnį išsilavinimą moterų partnerio smurtą patyrė net 44,6 proc.
- 13,6 proc. 18-74 metų amžiaus moterų teigė patyrusios ne partnerio smurtą - nuo fizinio smurto (įskaitant grasinimus) nukentėjo 10,9 proc., nuo seksualinio smurto - 6 proc. moterų. Ne partnerio smurtas labiau paplitęs didesnio gyventojų tankumo vietovėse.
- Į policiją kreipėsi 26,1 proc. intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų ir tik 8,9 proc. ne partnerio smurtą patyrusių moterų.
Tyrimas taip pat parodė, kad 19,5 proc. 18-74 metų amžiaus vyrų yra patyrę intymaus partnerio psichologinį, fizinį (įskaitant grasinimus) ar seksualinį smurtą. Kaip ir smurto prieš moteris atveju, labiausiai paplitęs psichologinis smurtas (jį patyrusių vyrų buvo 19,2 proc.), prieš 2,1 proc. buvo smurtauta fiziškai, 1,6 proc. patyrė seksualinį smurtą.
19,1 proc. vyrų patyrė ne partnerio smurtą. Tarp 65-74 metų amžiaus vyrų tokių buvo 14,1 proc., tarp 30-44 metų amžiaus - kas ketvirtas (24,3 proc.). Didžiausia ne partnerio smurtą patyrusiųjų dalis buvo tarp žemiausio išsilavinimo vyrų (27,1 proc. turinčių pagrindinį arba žemesnį išsilavinimą), be to, šis smurtas dažnesnis didmiesčiuose (25 proc. didmiesčių gyventojų vyrų teigė patyrę ne partnerio smurtą).
Apie ne partnerio smurtą su artimaisiais kalbėjosi 62,4 proc. vyrų, 16,7 proc. kreipėsi į policiją.
Seksualinį priekabiavimą darbe patyrė 19,1 proc. kada nors dirbusių moterų ir 6,6 proc. vyrų. Maždaug pusė (54,2 proc.) šį smurtą patyrusių moterų apie tai kalbėjosi su kolegomis ar vadovais, 67,4 proc. - su artimaisiais.
Taip pat skaitykite: Smurto formos ir kaip atpažinti
Persekiojimą yra patyrę 5,6 proc. 18-74 metų amžiaus moterų ir 3,7 proc. vyrų. Beveik 3 proc. moterų yra patyrę intymaus partnerio persekiojimą, 5,6 proc. moterų susidūrė su ne partnerio persekiojimu. Vyrai persekiojami rečiau - intymaus partnerio persekiojimą patyrė 1 proc. vyrų, ne partnerio persekiojimą - 3,7 proc.
Tyrimo rezultatai parodė, kad gyventojai gerai informuoti apie pagalbos paslaugas nukentėjusiems nuo smurto asmenims teikiančias organizacijas. Apie jas teigė žinančios 99,2 proc. patyrusių bet kokios rūšies smurtą ir 98,4 proc. nepatyrusių moterų. Apie galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą patyrus seksualinį smurtą žino mažesnė gyventojų dalis - 63,2 proc. bet kokios rūšies smurtą patyrusių ir 65,1 proc. nepatyrusių moterų, ir, atitinkamai, 54,8 ir 58,9 proc. vyrų.
Gyventojų saugumo statistinis tyrimas buvo atliekamas imčių metodu, Gyventojų registro duomenų pagrindu buvo sudaryta paprastoji atsitiktinė 10 tūkst. asmenų imtis. Tyrimo anketa buvo parengta pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką. Į anketos klausimus atsakė 5,5 tūkst. respondentų.
Smurto formos ir jų atpažinimas
Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė teigia, kad kiekvieno iš mūsų supratimas, kas yra smurtas ir kaip mes jį atpažįstame, yra skirtingas. Vieniems jis tapatinasi su fiziniu smurtu, kuris visuomenėje gerai atpažįstamas ir matomas. Vis dar sunkiai atpažįstamas ekonominis smurtas. Apie seksualinį smurtą mes vis dar nešnekame.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, vykdydama projektą „Matomos: dėmesys smurtui prieš moteris su negalia“, informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje paruošė lengvai suprantama kalba. Statistika rodo, kad smurtą artimoje aplinkoje dažniausiai patiria moterys, o jei moteris turi negalią, smurto rizika išauga net keletą kartų. Tai gali būti grasinimai nutraukti priežiūrą ar uždaryti į socialinės globos, gydymo įstaigą, dėl negalios gaunamų išmokų nusavinimas ar atėmimas, manipuliavimas maistu ir vandeniu bei emocinis pravardžiavimas.
Taip pat skaitykite: Teisės aktai dėl smurto prieš moteris
Pasak R. Butkevičiūtės, psichologinis smurtas, seksualinis smurtas, ekonominis smurtas yra visiškai nematomas ir mūsų visuomenėje lieka neatpažįstamas.
Moterų informacijos centro programų vadovė R. pažymi, kad Naujųjų Metų naktį pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičius išaugo virš 100, t. y. dvigubai nei įprastą savaitgalį. Tam įtakos turi alkoholinių gėrimų vartojimas.
Pagalba nukentėjusiems nuo smurto
Pagal pernai Seimo priimtus įstatymo pakeitimus, skiriama daugiau lėšų specializuotai kompleksinei pagalbai teikti, darbuotojų įgūdžiams gerinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, jog pernai liepą po apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo, specializuotai kompleksinei pagalbai teikti skirta dvigubai lėšų - 3 milijonai eurų.
Atviros Lietuvos fondas pasirašė beveik 3 milijonų vertės sutartį su Europos Komisija, iš kurių daugiau kaip trečdalis lėšų bus skirta Lietuvai - nevyriausybinėms organizacijoms, kovojančioms su smurtu lyties pagrindu.
R. Butekvičiūtė pastebėjo, kad nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėję asmenys Lietuvoje vis dar nedrįsta ar nesiryžta kreiptis pagalbos į specializuotus centrus. „Šiais metais, iki rugsėjo 30 dienos, specializuoti centrai pagalbą suteikė 8185 asmenims.
J. Šeduikienė teigia, kad specializuotos kompleksinės pagalbos centrai negali suteikti pagalbos, kuri reikalinga asmeniui. „Ten dirba specialistai, turintys patirties, žinių, kaip dirbti su šia problema. Jeigu matote, kad šalia kenčia moteris, reikėtų paraginti, kad netylėtų, o ieškotų pagalbos. Pirmoji pagalbos priemonė yra išdrįsti kreiptis pagalbos“, - tikina J. Šeduikienė.
Tyrimo rezultatai parodė, kad gyventojai gerai informuoti apie pagalbos paslaugas nukentėjusiems nuo smurto asmenims teikiančias organizacijas. Apie jas teigė žinančios 99,2 proc. patyrusių bet kokios rūšies smurtą ir 98,4 proc. nepatyrusių moterų.
Smurtas prieš moteris su negalia
Specialistai sako, kad sunkiausia padėti moterims, turinčioms negalią. Tokios aukos pagalbos kreipiasi retai. Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė sako, kad tokios aukos smurtą patiria nuo 2 iki 5 kartų dažniau nei moterys be negalios.
Moterų informacijos centras sako, kad pas mus jau antrus metus klausos negalią turintiems asmenims teikiama specializuota kompleksinė pagalba.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, vykdydama projektą „Matomos: dėmesys smurtui prieš moteris su negalia“, informaciją apie smurtą artimoje aplinkoje paruošė lengvai suprantama kalba. Tai gali būti grasinimai nutraukti priežiūrą ar uždaryti į socialinės globos, gydymo įstaigą, dėl negalios gaunamų išmokų nusavinimas ar atėmimas, manipuliavimas maistu ir vandeniu bei emocinis pravardžiavimas.
„Smurtautojui labai svarbu izoliuoti savo auką - kuo lengviau gali izoliuoti auką ir ją kontroliuoti, tuo daugiau tavo tos smurto galios yra beribės.
Svarbu nuo mokyklos kalbėtis su vaikais apie tai, kas yra tinkamas elgesys, kaip tinkamai bendrauti su kitu žmogumi“, - tikina J. Šeduikienė. „Tai yra nuostatos ir supratimas. Jei mačiau savo tėvų šeimą smurtaujančią, tai priimu kaip tinkamą elgesį. Viena iš pagrindinių problemų yra švietimas, teisinė sistema.
Taigi, smurtas prieš moteris Lietuvoje išlieka rimta problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir kompleksinių sprendimų. Svarbu ne tik užtikrinti pagalbą nukentėjusiems, bet ir šviesti visuomenę apie smurto formas bei skatinti netoleranciją smurtui bet kokioje formoje.