Paskutinį gegužės savaitgalį Kaune jau trečią kartą įvyko ChangeMakers‘On hakatonas, kuriame dalyvavo daugiau nei penkiasdešimt dalyvių bei daugiau nei septyniasdešimt įvairių sričių ekspertų, tarp kurių ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovai. Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomikoje įvyko akivaizdus šuolis: pritrauktos rekordinės investicijos, augo minimalus atlyginimas, mažėjo nedarbo lygis, išskirtinio dėmesio sulaukė regionai. Į naują pokyčių etapą įsiveržė ir socialinis sektorius.
ChangeMakers‘On įkūrėja pastebi, kad ankstesniuose hakatonuose ir verslumo stovyklose susiformavo išties stiprių socialinių verslų. Tarp tokių jau gan stabiliai visuomenėje įsitvirtinęs prekės ženklas „Draugų uogienė“, taip pat tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų pasaulių sienas griaunanti drabužių linija su gestų kalbos ženklais „MadeinSilence“. S. Šimulytė pastebi, kad „ChangeMakers‘On“ hakatonuose susiformavo išties stiprių socialinių verslų.
„Socialinio verslo sąvoka visuomenėje dažnai ne iki galo suprantama. Daugeliui tai siejasi su pabėgėlių problema ar skurdo mažinimu. Tačiau socialinis verslas gali būti ir inovatyvus, taikantis šiuolaikines technologijas. Jis taip pat kuria sveikesnę, geresnę ir patogesnę aplinką. „ChangeMakers‘On“ hakatono tikslas yra sujungti empatiją su technologijomis. O socialinėms inovacijoms suteikti tvirtą verslo modelį, kuris būtų finansiškai stabilus ir darytų poveikį aplinkai“, - programos idėją atskleidžia S. Šimulytė.
Ką suteikia hakatonas socialiniams startuoliams
Atranką laimėję socialiniai startuoliai visą savaitgalį turėjo unikalią galimybę iš pamatų sudrebinti savo idėjas: dalyvauti atvirose paskaitose ir iškart pritaikyti įgytas žinias savo projektui, konsultuotis su IT, marketingo, klientų aptarnavimo, finansų ir kitų sričių ekspertais, o verslo planus vystyti moderniose „Danske Bank“ patalpose su šiuolaikine įranga. Pasak S. Šimulytės, hakatono metu socialiniai startuoliai turi unikalią galimybę iš pamatų sudrebinti savo idėjas: dalyvauti atvirose paskaitose ir iškart pritaikyti įgytas žinias savo projektui, konsultuotis su IT, marketingo, klientų aptarnavimo, finansų ir kitų sričių ekspertais.
Kiekvienam hakatonui savo inovatyvias idėjas gali registruoti jau susiformavusios komandos arba pavieniai asmenys, kurie pagal savo kompetencijas prijungiami prie kurios nors iš komandų. Iš jų konkurso būdu atrenkama keliolika komandų. „Socialinių inovacijų lyderiais gali tapti visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar geografinės vietos. Svarbiausia turėti išskirtinę, poveikį kuriančią idėją ir pakankamai motyvacijos - tai leidžia įvertinti socialinės idėjos tęstinumą“, - sako S. Šimulytė.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Praktinė parama: ekspertai, prizai, inkubacija
Visos dvylika komandų buvo skatinamos savo projektus parengti kuo gerai - stipriausių idėjų autoriai tarpusavyje pasidalino vertingus rėmėjų prizus. Šiemet tūkstančio eurų vertės teisinių konsultacijų paslaugų paketą dovanojo „Motieka & Audzevičius“. Portalas „Kas vyksta Kaune“ įsteigė tūkstančio eurų vertės reklamos paslaugų paketą vienai komandai, tačiau renginio metu prizą padvigubino ir apdovanojo net dvi komandas. Prizą renginio metu padvigubino ir kompanija „Baltic Sandbox“, dviems komandoms padovanojusi galimybę pristatyti savo startuolius pasaulinio lygio investuotojams LOGIN renginio metu. Taip pat buvo galimybė laimėti dviejų mėnesių trukmės kelialapį į inkubavimo programą Olandijoje bei tarptautinę ChangeMakers‘On socialinių inovacijų vasaros stovyklą.
„Hostinger“ atstovai nusprendė visiems hakatono dalyviams padovanoti po nemokamą domeną ir hostingo planą dvejiems metams. Specialų prizą įsteigė įmonė „Naujasis Knygnešys“. Šiemet „ChangeMakers‘On“ programa oficialiai prisijungė prie kultūros projekto „Kaunas 2022“.
Atvejis: „Powering“ - nuo idėjos iki rinkos įsivertinimo
Antrajame hakatone kaip ekspertė dalyvavusi Neringa Stroputė šiemet kartu su kolega nusprendė siūlyti savo socialinę inovaciją - „Powering“ konsultacijų platformą, skatinančią žmones tapti saulės energiją gaminančiais vartotojais ir suvedančią juos su saulės kolektorių rangovais. „Vienas iš septyniolikos globalių tikslų yra iki 2030-ųjų kiekvienoje šalyje turėti 30 % gaminančių vartotojų. Numatoma, kad daugiausia jų sudarys saulės kolektorius naudojantys asmenys. Šiuo metu Lietuvoje tokių gaminančių vartotojų yra tik tūkstantis, tad per ateinantį dešimtmetį šį skaičių reikia užauginti iki milijono. O šiuo metu labai trūksta informacijos, kas yra gaminantis vartotojas ir kodėl juo verta tapti”, - problemą įžvelgia N. Stroputė.
Pasak jos, kasmetinis „ChangeMakers’On“ hakatonas leidžia savo idėją įsivertinti įvairiais pjūviais. Kartais atrodo, kad pati idėja labai gera, tačiau išklausius ekspertų nuomonę supranti, kad ji nesprendžia jokios problemos. Ji įsitikinusi, kad bet kokio verslo atskaitos taškas ir turi būti problema ir jos sprendimo būdas. Šįkart „Powering“ sulaukė išties didelio palaikymo. Sunkiausia komandai buvo apskaičiuoti realią rinką, tačiau su finansų eksperto pagalba tai pavyko.
Simuliacijos, MVP ir klientų supratimas
„Hostinger“ IT specialistas ir klientų aptarnavimo komandos vadovas Edvinas Barkauskas džiaugiasi nusprendęs šiemet prisijungti prie hakatono ekspertų komandos. Jis pastebėjo, kad didžiausi iššūkiai komandoms buvo aiškus visuomeninės problemos suformulavimas ir ieškojimas būdų, kaip ją spręsti, MVP (mažiausios vertės produkto) sukūrimas, idėjos pristatymas, kad komisijai ji atrodytų patraukli. „Su „Lead“ komanda sprendėme personale ir klientų aptarnavime kylančias problemas. Bandėme visa tai optimizuoti ir surasti tinkamą sprendimą. Mano kolegė netgi apsimetė įnoringu klientu, kad visa komanda galėtų suprasti, kokių klausimų gali turėti klientas, kas jam aktualu ir kas ne. Galiausiai, ši komanda pasiryžo avantiūrai ir per naktį pakeitė savo pirminį verslo planą. Tada kartu sudėliojome MVP strategiją, o po finalinio idėjos pristatymo komisijai, ši komanda laimėjo prizą ir nusprendė savo idėją plėtoti toliau“, - pasakoja ekspertas.
Taip pat skaitykite: CSR Lietuvoje
Regioninės ir tarptautinės partnerystės: lyderių auginimas
Socialinių inovacijų lyderius į diskusijas apie socialines inovacijas regione pakvietė renginio organizatoriai - Lietuvos socialinių inovacijų klasteris, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra ir Lietuvos inovacijų centras. Renginio partneriai - Prancūzijos ir Lietuvos prekybos rūmai, LR Užsienio reikalų ministerija ir Europos socialinio fondo agentūra. Prioritetas - lyderių auginimas. V. Popovienė renginio pradžioje susirinkusiems daugiau papasakojo apie sumanios ir atsakingos ateities visuomenės, gebančios savarankiškai spręsti iškylančius socialinius iššūkius, auginimą.
„Lietuvos socialinių inovacijų klasteris visomis savo veiklomis siekia generuoti socialinę-ekonominę vertę. Ne išimtis - ir šis renginys. Vystant socialines inovacijas ir auginant ateities lyderius siekiama sisteminio pokyčio: generuojamos naujos idėjos, produktai ir paslaugos, kurie ne tik tenkina visuomenei svarbius poreikius bei sprendžia socialinius iššūkius tvariau bei efektyviau, bet ir kuria ilgalaikį poveikį“, - sakė LSIK direktorė.
Anot jos, tai daryti reikia ne tik dėl bendros visuomenės gerovės, bet ir dėl dar vienos svarbios priežasties. Organizacijos, kurios aktyviai skatina savo darbuotojus tapti būsimais lyderiais, įgyja akivaizdų pranašumą prieš tuos konkurentus, kurie to nedaro. Tokios organizacijos ateityje bus produktyvesnės ir pelningesnės, nes padidins savo svarbiausio turto - žmonių - vertę.
Ekspertų diskusijos ir gerosios praktikos iš užsienio
Socialinių inovacijų ir verslumo ekspertas Mindaugas Danys moderavo dvi panelines diskusijas, kurių metu kalbino pašnekovus - socialinių inovacijų srities ekspertus iš skirtingų šalių ir organizacijų - apie socialinių inovacijų vystymą regione. Specialistai kalbėjosi apie socialinių inovacijų ekosistemas bei tai, kaip užtikrinti jų efektyvumą ir tvarumą.
Po pietų vykusioje antroje panelinėje diskusijoje bendravo Talino universiteto dėstytoja Audronė Urmanavičienė, Suomijos pelno nesiekiančios organizacijos „InnoFrugal“ bendraįkūrėjas ir prezidentas Venkata Gandikota, „SYNTHESIS“ tyrimų ir mokslo centro Kipre įkūrėjas ir vykdomasis direktorius George Isaias bei MITA klasterių plėtros koordinatorius Pranas Senapėdis. Šios panelinės diskusijos tema - socialinių inovacijų modelių pritaikymas pasitelkiant pavyzdžius iš praktikos.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
Socialinių inovacijų ekspertai diskusijų metu padarė išvadą, kad Lietuvoje būtina sudaryti sąlygas telkti geriausias idėjas ir talentus, ugdyti socialinius inovatorius, antreprenerius ir lyderius, skatinti juos aktyviai ir kompleksiškai spręsti kylančias socialines problemas, ieškoti naujų bendradarbiavimo būdų ir ilgalaikį poveikį bei vertę kuriančių sprendimų. Na, ir galiausiai - efektyviai ir tvariai panaudoti viešus ir privačius resursus socioekonominei vietos plėtrai ir bendruomenės įgalinimui.
Bendruomeniškumas, tarpusavio palaikymas ir vietos indėlis
Dienos pabaigoje renginio svečiai taip pat apsilankė Vilniaus Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje, kuri jau yra tapusi ne vienos inovatyvios organizacijos ir įvairių socialinių iniciatyvų namais. Vienas iš renginio šeimininkų, kunigas Algirdas Toliatas, šiltai priėmė susirinkusius svečius. Lietuvos socialinių inovacijų klasterio bendraįkūrėjas ir valdybos narys sakė, jog šiandien kaip niekad svarbus yra ateities lyderių auginimas ir tarpusavio palaikymas. „Tik sumani ir dvasinga visuomenė gali kurti būsimus lyderius. Nėra žmonių, kurie sugebėtų viską padaryti vieni patys. Vienintelis būdas įveikti sunkumus yra būti bendruomeniškais ir socialiai atsakingais“, - dalyviams sakė pokyčių lyderiu dar vadinamas kunigas A. Toliatas.
Tinklaveika ir tarptautinis bendradarbiavimas
Tarptautinis tinklaveikos renginys „Leaders grow Leaders: facilitating social innovation in regions“ buvo skirtas ne tik dalinimuisi gerąja patirtimi, bet ir verslo pažinčių plėtimui bei bendradarbiavimo stiprinimui. Renginyje išgrynintos kelios pagrindinės partnerių iš Lietuvos ir užsienio bendradarbiavimo kryptys.
V. Popovienės teigimu, siekiant sumažinti atskirtį tarp Lietuvos regionų ir užtikrinti integralų požiūrį į bendruomenių socialinių problemų ir iššūkių sprendimą, pirmiausia labai svarbu užtikrinti aktyvų bendradarbiavimą tarp skirtingų valstybės ir privataus sektoriaus institucijų bei bendruomenių. „Būtina skatinti bendruomenių kūrybingumą, skatinti jas aktyviai įsitraukti į naujų sprendimų paiešką ir tikslingai ugdyti inovatyviai mąstančius socialinius lyderius, kurie pasinaudodami įgytomis kompetencijomis imtųsi iniciatyvos telkti bendruomenes savo aplinkoje ir skatintų jas kurti socialines inovacijas perduodami savo žinias ir patirtį“, - sakė LSIK direktorė.
Su užsienio partneriais ir toliau bendradarbiausime ugdydami ir vystydami socialines kompetencijas, stiprindami socialinių inovacijų ekosistemas mūsų šalyse, organizuosime bendrus renginius, seminarus, kūrybines dirbtuves, kartu dalyvausime tarptautiniuose projektuose. Taip pat sieksime į Lietuvą perkelti Suomijos patirtį kuriant taupias (frugal) socialines inovacijas, o su Kipru dalinsimės socialinių inovacijų klasterio kūrimo ir veiklos patirtimi“, - tinklaveikos ir bendradarbiavimo svarbą akcentavo V. Popovienė.
Socialinių inovacijų ekosistemos kontekstas Lietuvoje
„Lietuvoje dėmesys socialinėms inovacijoms vis dar nepakankamas, jų samprata nesusiformavusi, o ekosistema - fragmentiška, - sakė Lietuvos socialinių inovacijų klasterio (LSIK) bendraįkūrėja ir direktorė Vilma Popovienė. - Socialinių inovacijų srityje vis dar nėra sisteminio valstybinio požiūrio, aiškaus reglamentavimo, skatinimo mechanizmų, lyderystės bei koordinuoto tarpinstitucinio ir tarpsektorinio įsitraukimo į socialinių iššūkių sprendimų paiešką.“
Lietuvoje socialinių inovatorių gretos kasmet didėja. Tai įrodo ir jau trečią kartą Kaune organizuotas hakatonas, kuris pritraukė itin daug skirtingų dalyvių. Tarp norinčių kurti socialines inovacijas - ir moksleiviai, ir jau verslo patirties turintys savo sričių profesionalai, ir Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai.
Institucinė parama ir klasteriai
Socialinių inovacijų lyderius į diskusijas apie socialines inovacijas regione pakvietė renginio organizatoriai - Lietuvos socialinių inovacijų klasteris, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra ir Lietuvos inovacijų centras. Renginio partneriai - Prancūzijos ir Lietuvos prekybos rūmai, LR Užsienio reikalų ministerija ir Europos socialinio fondo agentūra.
Partnerių paieškos sesiją renginyje organizavo projektas „Inovacijų tinklaveikos skatinimas ir plėtra („InoLink)“, kuris skatina įmonių jungimąsi į klasterius, didina klasterių brandą, skatina jų augimą bei tarptautinį bendradarbiavimą. Jį įgyvendina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su partneriu - Lietuvos inovacijų centru (LIC). Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Socialinių inovacijų ir startuolių perspektyvos
Startuoliai - tai įmonės, kurios kuria novatoriškas idėjas ir paslaugas, dažnai pakeisdamos rinkas ir prisidėdamos prie pasaulinių technologijų pažangos. Šie verslai ne tik įkvepia kitus, bet ir suteikia galimybę sukurti naują ekonominį potencialą. TOP startuoliai - tai įmonės, kurios savo inovatyviais produktais ir paslaugomis užima pirmaujančias pozicijas tam tikrose rinkose. Jie pasižymi dideliu augimo potencialu, puikiai išvystytu verslo modeliu ir sugeba pritraukti reikšmingas investicijas, kurios padeda plėsti veiklą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu.
Lietuva taip pat turi savo sėkmingus startuolius, kurie jau pasiekė tarptautinį pripažinimą ir gali būti laikomi TOP startuoliais savo šalyje ir pasaulyje. Tai įmonės, kurios naudoja inovatyvias technologijas ir verslo modelius, kad pasiektų pasaulinius vartotojus. Vinted - Vinted yra vienas iš sėkmingiausių lietuvių startuolių, sukūręs platformą, leidžiančią žmonėms parduoti ir pirkti naudotus drabužius. Šis startuolis sugebėjo tapti populiarus visame pasaulyje, ir šiuo metu yra vertinamas milijardais eurų. TransferGo - TransferGo yra startuolis, kuris sukuria paprastą ir greitą būdą pervesti pinigus tarp šalių. Ziticity - Ziticity yra kurjerių paslaugų startuolis, kuris siūlo greitas ir efektyvias pristatymo paslaugas mieste.
Lankstumas ir greitis - Šios įmonės sugeba greitai reaguoti į rinkos pokyčius ir adaptuoti savo paslaugas, kad pasiektų didesnį augimą. TOP startuoliai yra pasaulio ekonomikos varikliai, kurie ne tik sukuria naujas darbo vietas, bet ir prisideda prie technologinės pažangos bei inovacijų. Šie startuoliai gali pasiekti neįtikėtinų aukštumų, kai jie sugeba derinti novatoriškas idėjas, tinkamą verslo modelį ir gerai parengtą strategiją.
Kaunas kaip socialinių inovacijų ir technologijų centras
Kaunas kelioms dienoms buvo tapęs vieta, kur susitiko daugiau nei 150 kūrėjų iš medicinos, informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto sričių. Kaune kasmet gimsta dešimtys technologinių idėjų. Jos pristatomos hakatonuose, kuriamos universitetuose, vystomos mažose komandose. Tačiau tik nedidelė jų dalis pasiekia rinką. Kaunas - puiki platforma startuoliams. Tech-Park Kaunas - tai unikali aplinka, kurioje suburiami ir sujungiami Kauno universitetų akademinių bendruomenių startuoliai ir įmonės.
Tech-Park Kaunas prie komandos kviečia prisijungti projektų ekspertą(-ę), norintį(-ią) dirbti su tarptautiniais inovacijų projektais, startuolių ekosistema ir partneriais visoje Europoje. Viena didžiausių startuolių bendruomenių Lietuvoje, Tech-Park Kaunas, kartu su partneriais Kauno ekonominės plėtros agentūra „Kaunas IN“, Asociacija „Santakos slėnis“, „SAMSUNG parduotuvė“, Inovacijų agentūra, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), Kauno technologijos universitetu (KTU), Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Lietuvos energetikos institutu lapkričio pradžioje kvietė kūrėjus nominuoti startuolius.
Tendencijos ir sektoriai
Spartėjantis robotizacijos procesas keičia metalo pramonės gamintojų ir apdirbėjų sektorių, tačiau naujausios technologijos dažniausiai pasiekia tik didesnes kompanijas - mažiesiems pradinės investicijos atrodo pernelyg didelės. Kauno mokslo ir technologijų parke įsikūrusio genetikos startuolio „Genomika“ bendraįkūrėjas Mantas Simutis tvirtina, kad nors duomenų saugojimo technologijos tobulėja, jų laikymo principas yra nepakitęs. Todėl kartu su komanda ėmė vystyti daug perspektyvesnį būdą - informaciją saugoti gamtos jau senai sukurtoje saugykloje - DNR.
Tendencijos rodo, kad per pastaruosius 50 metų smarkiai augantis gamtos išteklių naudojimas ir griežtėjantys ES aplinkosaugos reikalavimai skatina ieškoti inovatyvių, mažiau išteklius eikvojančių sprendimų. Žaliosios iniciatyvos įgauna pagreitį ir Lietuvoje. Energetinis tvarumas tampa svarbia miestų plėtros kryptimi. Ieškodami būdų, kaip optimizuoti energijos cirkuliaciją, architektai apželdina stogus.
Kaip socialinės inovacijos virsta lyderystėmis
Socialinių inovacijų ekspertai diskusijų metu padarė išvadą, kad Lietuvoje būtina sudaryti sąlygas telkti geriausias idėjas ir talentus, ugdyti socialinius inovatorius, antreprenerius ir lyderius, skatinti juos aktyviai ir kompleksiškai spręsti kylančias socialines problemas, ieškoti naujų bendradarbiavimo būdų ir ilgalaikį poveikį bei vertę kuriančių sprendimų. Svarbiausia - bendruomeniškumas ir tarpusavio palaikymas.
„Būtina skatinti bendruomenių kūrybingumą, skatinti jas aktyviai įsitraukti į naujų sprendimų paiešką ir tikslingai ugdyti inovatyviai mąstančius socialinius lyderius, kurie pasinaudodami įgytomis kompetencijomis imtųsi iniciatyvos telkti bendruomenes savo aplinkoje ir skatintų jas kurti socialines inovacijas perduodami savo žinias ir patirtį“, - sakė LSIK direktorė.
Kaip prisijungti ir ką pasiūlyti
Aplikuokite ir kartu paskatinkime pokyčius bei inovacijas viešųjų paslaugų sektoriuje! Kviečiame teikti iššūkius ir idėjas technologinėms naujovėms, padedančioms efektyvinti viešųjų paslaugų teikimą. Jūsų suformuotiems iššūkiams sprendimus kurs ir technologines inovacijas vystys kūrėjai, studentai ir tyrėjai „Interreg BSR“ programos „3I Solutions for PS“ hakatono „Hack the Future: 24h Brain Activity for Public Sector Solutions“ metu Kaune, Lietuvoje, 2024 m.
Socialiniu inovatoriumi gali tapti kiekvienas. Kiekvienam hakatonui savo inovatyvias idėjas gali registruoti jau susiformavusios komandos arba pavieniai asmenys, kurie pagal savo kompetencijas prijungiami prie kurios nors iš komandų. Iš jų konkurso būdu atrenkama keliolika komandų. „Socialinių inovacijų lyderiais gali tapti visi, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar geografinės vietos. Svarbiausia turėti išskirtinę, poveikį kuriančią idėją ir pakankamai motyvacijos - tai leidžia įvertinti socialinės idėjos tęstinumą“, - sako S. Šimulytė.
| Parama / Veikla | Nauda startuoliams |
|---|---|
| Ekspertų konsultacijos (IT, finansai, marketingas) | Greitas produkto MVP tobulinimas, rinkos analizė |
| Rėmėjų prizai (teisės, reklama, hostingo paslaugos) | Administracinė ir rinkodaros pagalba, infrastruktūra |
| Tarptautinės inkubacijos ir tinklaveika | Prieiga prie užsienio investuotojų, partnerių, žinių mainai |
Socialinių inovacijų ekosistemos veikla ir toliau auga: regionuose formuojasi bendruomenės, Kaune vystosi technologijų ir socialinių inovacijų sinergija, o tokie renginiai kaip ChangeMakers‘On, Tech-Park Kaunas iniciatyvos ir „Startup Fair“ stiprina ryšius tarp visuomenės, verslo ir mokslo. Lietuva žengia į priekį ne tik technologijų, bet ir socialinio poveikio kūrimo srityje, ugdydama lyderius ir skatinama bendruomeniškumo bei tarptautinio bendradarbiavimo.
tags: #lietuvoje #startuoliu #gretaspildo #socialiniu #inovaciju #lyderiai