Lietuvoje pensijų kaupimo sistemą sudaro trys pakopos. Iš esmės pensijų sistema sukurta taip, kad sudarytų galimybes gauti pajamų senatvėje keliais skirtingais šaltiniais: valstybinė „Sodros“ pensija (I pakopa), papildomas kaupimas II pakopoje ir savarankiškas kaupimas III pakopoje. Siekiant pagerinti gyventojų padėtį senatvėje, nuo 2003 m. Lietuvoje startavo pensijų sistemos reforma, kurios dėka Lietuvos žmonės patys gali pasirūpinti savo ateitimi ir turėti galimybę gauti aukštesnes pajamas senatvėje, kaupdami lėšas savo sąskaitoje arba tapdami privačių pensijų fondų dalyviais.
Trijų pakopų reikšmė ir vaidmuo
Pirma pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Šiuo atveju pinigai nėra kaupiami, jie tiesiog surenkami ir perskirstomi. Norint gauti senatvės pensiją yra reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Neturint 15 metų stažo, Jūs gausite tik pašalpos pensiją. Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už darbo stažo metus. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis priklauso ir nuo stažo ir nuo metų, taigi, jeigu mokėsite mažiau įmokų Sodrai, tai pagrindinė dalis nesumažės, o sumažės tik papildoma dalis. Priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą. Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų.
II pensijų pakopa - tai papildomas kaupimas pensijai. Pensijų kaupimo sistema ̶ tai galimybė asmenims, kurie moka socialinio draudimo įmokas, šalia jų dalį lėšų kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Norėdami tapti pensijų sistemos kaupimo dalyviu, Jūs turite pasirašyti su pasirinktu II pakopos pensijų fondu sutartį, o apie kaupimą ši bendrovė praneš Sodrai ir užregistruos sutartį. Įmokos dalis, kuri buvo pervedama į II pakopos pensijų fondus nuo 2004 metų pastoviai kito. Tarkime nuo 2004 iki 2008 metų, t.y. 2009 metų viduryje ji buvo sumažinta iki 3%, o metų pabaigoje iki 2%. Nuo 2014 metų sistema vėl keitėsi - pensijos įmokos dalį sudarė 2% iš Sodros, 1% papildomos dalyvio pajamų įmokos ir 1% pensijų įmokos iš valstybės biudžeto, skaičiuojamos nuo vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje. 2016 metais socialinio draudimo įmokos dalis liko nepakitusi, t.y. 2%, tačiau papildoma dalyvio pajamų įmokos dalis ir papildoma įmoka iš valstybės biudžeto buvo padidintos iki 2%.
III pensijų pakopa - tai savarankiškas kaupimas pensijai. Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys ir netgi tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pensijų pakopose. Įmokos nėra automatiškai pervedamos į fondus, tačiau nuėję į banką Jūs galite pasirinkti paslaugą - tiesioginį debetą, kad šios įmokos būtų periodinės. III pakopos pensijų fondai turi dar vieną ypač didelį privalumą - mokestinę lengvatą. Įmokoms, mokamoms į III pakopos pensijų fondą, taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata - nuo įmokų, per metus sumokėtų į pensijų fondą, sumos kitais metais, pateikus pajamų deklaraciją, grąžinama 15% sumokėto pajamų mokesčio.
Sistema veikianti praktikoje: iššūkiai ir statistika
Svarbu: dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės mūsų šalies visuomenė „sensta“ - būsimų pensininkų skaičius auga smarkiau nei būsimų mokesčių mokėtojų, todėl „Sodros“ mokama pensija mažėja. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, senatvės pensija tampa viena iš opiausių ekonominės politikos sričių, ypač kai pensininkai sudaro penktadalį visų gyventojų. Mažėjant gimstamumui, ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, žemėjant santykiui tarp įnašus mokančių dirbančiųjų ir gaunančiųjų, valstybė tampa nepajėgi užtikrinti aprūpintos senatvės pensinio amžiaus žmonėms.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Atliktas tyrimas rodo, kad Lietuvoje pensijų reformos vykdymas yra labai svarbus žingsnis, siekiant išvengti socialinio draudimo krizės bei pagerinti pensininkų ateitį. Lietuvos pensijų sistemos schema ir esminiai faktai rodo, kad II pakopos pensijų fonduose Lietuvos gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą. Nuo 2004 metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti pensijų kaupimo sistema, dėl sėkmingų investicijų gyventojų nauda, t. y. uždirbtas pelnas ir išmokėtos lėšos, šiuo metu siekia apie 3,75 mlrd. eurų.
2025 m. III ketvirčio duomenimis, Lietuvos pensijų fonduose savo pensijai papildomai kaupė daugiau nei 1,4 mln. gyventojų. II pakopos pensijų fonduose Lietuvos gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą. Po metų pradžioje vyravusių rinkų svyravimų III pakopos pensijų fondai sėkmingai grįžo į augimo kelią. Bendra III pakopos pensijų fonduose gyventojų sukaupto turto vertė rugsėjo pabaigoje viršijo 482 mln.
Amžiaus grupių rezultatai
| Amžiaus grupė | 2025 m. III ketv. investicinė grąža | Kapitalo augimas nuo 2019 m. |
|---|---|---|
| 65-71 m. | +3,23 % | N/A |
| 44-50 m. | N/A | +98,5 % |
| 51-57 m. | N/A | +78,4 % |
| Mišraus investavimo fondai (III pakopa) | +3,03 % (svertinis vidurkis) | N/A |
Privalumai ir trūkumai kiekvienai pakopai
- Privalumai: II pakopa suteikia galimybę kaupti ir gauti didesnes pajamas senatvėje; visa sukaupta suma pensijų fonde priklauso tik Jums ir ją paveldės Jūsų vaikai.
- Trūkumas: pasirašę II pensijų pakopos kaupimo sutartį, jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo). Taip pat yra taikomi įsigijimo ir valdymo mokesčiai.
- III pakopa: privalumas - GPM lengvata ir laisvė kaupti savarankiškai; trūkumas - mokesčiai gali sumažinti grynąją grąžą, jei lėšos neišlaikomos iki reikalaujamo termino.
- I pakopa: privalumas - bazinis socialinis saugumas; trūkumas - pinigai nėra kaupiami ir priklauso nuo demografinių bei fiskalinių veiksnių.
Mokesčiai, sąlygos ir išmokos
Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais. Iš kiekvienos įmokos Jums reikės sumokėti įsigijimo mokestį (šiuo metu vyrauja 0.5 - 1.0% mokestis nuo investuojamos sumos), taip pat yra mokamas valdymo mokestis (standartiškai taikomas 0.65 - 1.0% metinis valdymo mokestis). Jei norėsite pakeisti pensijų fondą ar pensijų fondo valdymo įmonę, Jums dar gali tekti sumokėti ir už tai. III pakopoje mokestinę lengvatą galima pasinaudoti tik išlaikius lėšas ne trumpiau kaip 5 metus ir atitikus amžiaus reikalavimus; jei neišlaikysite pinigų iki termino, reikės grąžinti 15% GPM lengvatą.
Anuitetai: mitai ir realybė
Viešojoje erdvėje kalbant apie II pensijų pakopą, bene daugiausia klausimų ir emocijų kelia pensijų anuitetai. Kalbant apie anuitetus, svarbu suprasti vieną paprastą dalyką - jie skirti ne apriboti ar nubausti žmogų, o spręsti nepakankamų pensijų klausimą šalyje ir padėti suvaldyti riziką, kad sulaukus pensijos sukauptų lėšų neužteks visam gyvenimui dėl asmeninių finansų valdymo klaidų ar dėl ilgos gyvenimo trukmės. Vienas dažniausių nuogąstavimų, susijusių su pensijų anuitetais, yra įsitikinimas, kad sulaukus pensijos amžiaus sukauptų lėšų nebeįmanoma atgauti. Iš tiesų pensijų fonde sukauptas turtas priklauso pačiam žmogui, o tai, kaip jis bus išmokamas, aiškiai apibrėžta įstatymuose. Kai kuriais atvejais, priklausomai nuo sukauptos sumos, senatvės amžiaus sulaukę dalyviai gali atsiimti dalį ar net visą sukauptą turtą vienu kartu.
Nemaža dalis pensijų fondų dalyvių svarsto, ar pasirinkus anuitetą sukauptos lėšos gali būti paveldimos. Skirtingi anuitetai atliepia skirtingus dalyvių poreikius. Žmogus pats renkasi vieną iš trijų anuiteto rūšių. Vienas iš svarbiausių kriterijų, galinčių padėti pasirinkti, tai paveldėjimo galimybė. Du iš trijų „Sodros“ siūlomų anuitetų turi lėšų paveldėjimo galimybę. Atvejais, kai pasirenkamas anuitetas su paveldėjimo galimybe, nustatomas garantuotas išmokų laikotarpis - jeigu žmogus nesulaukia jo pabaigos, likusi neišmokėta suma išmokama paveldėtojams.
Taip pat skaitykite: CSR Lietuvoje
Kitas plačiai paplitęs mitas apie pensijų anuitetus - kad tai brangus sprendimas, kuris gerokai sumažina sukauptą turtą. Tačiau praktikoje anuitetų apmokestinimas yra gerokai paprastesnis, nei dažnai manoma. Sudarius pensijų anuiteto sutartį ir įsigijus anuitetą iš „Sodros” anuitetų fondo, taikomas vienkartinis 2,5 proc. administravimo mokestis, kuris nuskaičiuojamas iš karto. Vėliau jokių periodinių ar „paslėptų“ mokesčių nėra - pensijos išmokos žmogui mokamos be papildomų atskaitymų.
Reguliavimas ir apsauga
III pakopos pensijų kaupimas Lietuvoje yra savanoriškas ir griežtai reguliuojamas valstybės. Ją prižiūri Lietuvos bankas, kuris: licencijuoja valdytojus, tikrina veiklą, nustato kapitalo ir rizikos reikalavimus, gali taikyti sankcijas ar net atimti licenciją. Suprantu, kad pasitikėti ką tik įkurtu pensijų startuoliu sunkoka, todėl III pakopos struktūroje dalyvauja trys atskiros šalys: pensijų fondo valdytojas / platforma (pvz., Goindex, bankai), depozitoriumas (dažniausiai bankas) - saugo investuotojų turtą, valstybės priežiūra (Lietuvos bankas). Tai reiškia, kad tavo pinigai nėra laikomi pas Goindex ar bet kurio kito valdytojo seife. Jie laikomi atskirai, depozitoriume, ir yra teisiškai atskirti nuo valdytojo balanso.
Jei valdytojas bankrutuotų, tavo investicijos niekur nedingsta, nes jos yra atskirtos depozitoriume. Lietuvos bankas paskiria kitą valdytoją, kuris perima fondą investuotojui; dažniausiai nereikia daryti nieko - pasikeičia tik administruojanti įmonė. Tai labai panašu į situaciją su brokeriais ir ETF’ais - bankrutuoja tarpininkas, bet ne tavo vertybiniai popieriai.
Inovacijos: Goindex ir platformų atsiradimas
Goindex: Alternatyva pensijų kaupimui. Lietuvoje III pakopą gali kaupti tik per 5 tiekėjus, o keturi iš jų labai aiškūs - SEB, Swedbank, Artea (ex-Šiaulių bankas) ir Luminor. O tas penktasis yra Goindex, kuris nėra nei bankas, nei fondas. Tai pensijų fondų valdytojas, kuris yra lyg Lidl’as ar Revolut’as, atėjo sudrumsti seniai nusistovėjusių ir oligopolinį prieskonį turinčių lietuviškų pensijų fondų vandenų. Goindex - tai Lietuvoje veikiantis investavimo platformos tiekėjas, kuris leidžia gyventojams paprastai investuoti į ETF portfelius naudojantis III pakopos pensijų kaupimu. Deklaruojamas tikslas - pasiūlyti paprastesnį, pigesnį ir labiau pasyvų investavimo modelį, paremtą plačiai diversifikuotais indeksais (ETF). Toks Vanguard’as iš Aliexpress’o, nes Goindex investavimo filosofija artima tiek Bogleheads, tiek Vanguard’o principams: plati diversifikacija, mažos sąnaudos, ilgas laikotarpis, minimalus aktyvus valdymas.
Goindex turi du 3 pakopos fondus (100% akcijos ir 60/40 akcijos/obligacijos), kurių rezultatai kol kas atrodo labai gerai. Goindex, bent kol kas, varo akivaizdžiai geriau nei bet kuris konkurentas. Per 3 metus surinkti nuo 2% iki 16% skirtumo yra labai labai daug. Juk visi veikė vienodomis rinkos sąlygomis. Kadangi jie išties pasyvūs, pagal teoriją galima ir toliau tikėtis didesnės grąžos. O ta šiek tiek didesnė grąža labai greitai compoundinasi ir prieš pensiją sukauptų lėšų kiekis, tikėtina, bus kardinaliai skirtingas.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
III pakopos fondų mokesčiai: kaip skaičiavo autorius, III pakopa daug ką nedžiugina dėl mokesčių. Valdymas siekia iki 1% ir Goindex nustatė savo 0.90% suminį valdymo mokestį. Lietuvos bankas nuolat skelbia visų pakopų fondų rezultatus bei mokesčius - LB ataskaitos. Jose matosi, kad Goindex nelabai ir išsiskiria su 0.78% metiniu BIK vs. 0.79% Artea pasyvaus fondo.
Gyventojų elgsena ir informacijos poreikis
Nors visuomenėje dažnai manoma, kad sprendimus dėl dalyvavimo pensijų kaupime lemia artimųjų ar darbdavių nuomonė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta apklausa rodo priešingai - žmonės šį sprendimą dažniausiai priima savarankiškai. Tik 6 proc. respondentų nurodė, kad jiems įtakos turi artimųjų nuomonė. Nors dauguma žmonių, priimdami sprendimus dėl savo ateities, linkę nesekti kitų patarimais, didelė dalis vis dėlto nurodo, kad jiems reikia aiškios informacijos apie kaupimą: kokios bus jų pajamos pasilikus kaupime arba jį nutraukus. 67 proc. tyrimo dalyvių teigia, kad tai yra didžiausias veiksnys, priimant sprendimą.
Ekspertų nuomonės: „Dabar viešojoje erdvėje sklando daug pasiūlymų, kaip geriau investuoti II pensijų pakopai atidedamas lėšas. Kad pasirinktas kitas investavimo kelias atneštų daugiau finansinės naudos, nei II pensijų pakopių pensijų fondai, jis turėtų būti labai rizikingas. Neturint didelės investavimo patirties, nemokant naudoti sudėtingų investavimo strategijų, vargu ar rinkoje rasite patrauklesnį investavimo modelį, nei II pensijų pakopa“, - įsitikinęs T. Gudaitis. „Priėmus pastaruosius įstatymų pakeitimus dėl galimybės atsiimti sukauptas lėšas iš II pakopos, gana didelė žmonių dalis vis dar mano, jog atsiimti galės visą sukauptą sumą. Norisi prisiminti klasikinę frazę, kad pensijos kaupimas yra ne sprintas, o maratonas, kuris turėtų prasidėti nuo pat darbingo amžiaus pradžios. Todėl gyventojams reikėtų nesiblaškyti ir tęsti kaupimą gyvenimo ciklo fonduose.“
Audrius Šilgalis, Lietuvos banko investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas, pažymėjo, kad II pakopos pensijų fondų vertė ir dalyvių skaičius Lietuvoje nuosekliai auga, nepaisant retkarčiais pasitaikančių susvyravimų. „Kaupimas yra ilgalaikis, todėl norint įvertinti II pakopos pensijų rezultatus, tai reikėtų daryti po dešimtmečio, kai sistemai jau bus 30 metų.“
Pensijų amžiaus ilgėjimas ir stažas
Pagal galiojantį įstatymą, iki pat 2026 m. Lietuvoje kasmet ilginamas laikas, kada žmonės gali išeiti į pensiją, taip pat būtinojo stažo, nuo kurio priklauso ir pensijos dydis, laikas. Nuo šių metų pradžios pusmečiu pailgėjo būtinasis pensijų stažas tiek vyrams, tiek moterims. Dabar jis yra 33 metai. Nuo 2023 m. pradžios vyrų pensinis amžius bus 64 metai 6 mėnesiai, o moterų - 64 metai. Abiejų lyčių pensinis amžius bus lygus 2026 m. Tai reiškia, kad daugeliui gyventojų teks ilgiau dirbti arba daugiau kaupti, kad išlaikytų gyvenimo lygį senatvėje.
Ką daryti dabar: rekomendacijos kaupiantiems
- Jei norite senatvėje išlaikyti dabartinį pragyvenimo lygį, Jūsų pajamos pensijoje turėtų sudaryti 70 % dabartinių pajamų. I, II ir III pakopos kartu leistų senatvei sukaupti apie 70 proc.
- Šiandien Jūsų sprendimas pradėti papildomai kaupti pensijai - pirmas žingsnis link didesnių pajamų senatvėje. Peržiūrėkite pateiktas įvairių kaupimo scenarijų prognozes - pagal jas bus lengviau įsivertinti savo kaupimo situaciją ir nuspręsti, kaip kaupti ateityje.
- Jei iki pensijos liko nedaug metų, rekomenduojama rinktis konservatyvų pensijų fondą, kurį sudaro obligacijos.
- Prieš pasirinkdami fondą pasidomėkite mokesčiais, fondo taisyklėmis ir ankstesne grąža, nes tai daro esminę įtaką sukauptam turtui ilgalaikėje perspektyvoje.
II pensijų pakopa: kada ir kiek sukauptų pinigų galėčiau atsiimti?
Naujovės ir pokyčiai pensijų sistemoje
Nuo kitų metų pasikeis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sistema, ji taps liberalesnė, lankstesnė ir geriau atitiks kaupiančiųjų poreikius. Tačiau žmonėms teks ir didesnė atsakomybė dėl savo saugios finansinės ateities užtikrinimo. Vienas visuomenėje svarstomų variantų - metams ar keliems sustabdyti kaupimą, taip laikinai keliomis dešimtimis ar kiek daugiau eurų pasididinant darbo užmokestį. Kaip primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kasmet „Sodra“ įtrauks į II pakopos pensijų kaupimą naujus dalyvius. Pernai II pensijų pakopoje pensijai kaupti nusprendė per 60 tūkst. asmenų.
Nuo 2013 m. pradžios Lietuvoje pradėjo veikti naujoji pensijų kaupimo sistema, kuri, kaip tikimasi, padės dirbantiesiems sukaupti didesnes sumas senatvės pensijai. Šiais metais daugiau kaip milijonas senatvei kaupiančių dirbančiųjų galės rinktis - arba likti su maža valstybės įmoka, arba apsispręsti mokėti papildomai ir gauti iš valstybės didesnę įmoką. Naujajai kaupimo sistemai pritarta kelios savaitės iki Naujųjų metų. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktų skaičiavimų, naujoji pensijų kaupimo sistema padės užtikrinti, kad ateities pensininkai gautų bent 40 proc. savo buvusio atlyginimo pensijas.
Apibendrinimas svarbiausių faktų
- Lietuvoje pensijų sistema turi tris pakopas: I (Sodros), II (privalomas/papildomas kaupimas) ir III (savanoriškas).
- Pensijų kaupimas yra ilgalaikė veikla: palankesni rezultatai matomi per dešimtmečius.
- Demografiniai pokyčiai didina spaudimą valstybinei pensijų sistemai, todėl papildomas kaupimas yra svarbus asmeninei finansinei apsaugai.
- Inovatyvios platformos (pvz., Goindex) plečia pasirinkimus, tačiau svarbu suprasti mokesčius ir rizikas.
Šiandien ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui vertėtų susimąstyti, ar verta savo pensiją patikėti tik valstybei, t.y. Sodrai. Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla natūralus klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus „padoriai“ pensijai. Be abejo, visada galės padidinti mokesčius dirbantiems, taip tikintis surinkti trūkstamas lėšas. Taip pat galės papildomai skolintis, taip dar labiau didinant Sodros „deficitą“. Pavyzdžiui, šiuo metu valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija siekia 112 eurų, o vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą, siekia 269 eurus. Ar tokia pinigų suma užtikrins komfortabilią senatvę? Labiau tikėtina, kad ne. Taigi, jei senatvėje norime gyventi ne ką prasčiau, negu kad gyvenome dirbdami, turėtume pamąstyti apie papildomą pinigų kaupimą.