Nuo 2026 m. liepo pradžios keitėsi daugesnių ir įvairių teisės aktų nuostatos, kurios tiesiogiai liečia darbuotojo pareigas, nedarbingumą, ligas, darbų apimtį ir įmonių atsakomybę. Straipsnyje apžvelgiamos aktualiausios nuostatos biuletenio laikotarpiu, kai darbuotojas gali būti priverstas dirbti namuose arba susidurti su papildomais apribojimais dėl sveikatos būklės, o darbdaviai turi laikytis naujų reikalavimų. Ši informacija naudinga tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, siekiant užtikrinti įstatymų laikymąsi ir sklandų darbo proceso tęstinumą.
Nedarbingumo pažymėjimai ir jų laikotarpiai
Laikinojo nedarbingumo laikotarpiu svarbiausia - laikytis gydytojo nurodymų ir elgesio taisyklių. Darbdaviai turi būti informuoti apie nedarbingumą, o laikinojo nedarbingumo laikotarpį gali pratęsti gydytojas arba GKK (Gydytojų konsultacinė komisija) sprendžiant dėl tolesnio laikino nedarbingumo. GKK gali nuspręsti tęsti nedarbingumą arba siųsti asmenį dalyvumo lygio nustatymui ANTAA, priklausomai nuo būklės. Nedarbingumo pažymėjimo išdavimas ir jo pratęsimas yra reglamentuotas, o dėl kai kurių atvejų sprendimus priima GKK arba ANTAA, atsižvelgiant į asmens būklę. Jei nedarbingumas turi būti pratęstas, gali būti svarstoma, ar asmeniui nebereikia darbo funkcijų ir ar galima pereiti prie dalyvumo lygio nustatymo procesų.
Jei žmogus jaučiasi priverstas grįžti į darbą, nors gydytojas rekomenduoja tęsti nedarbingumą, būtina įvertinti galimybes pereiti į kitą darbą ar keisti darbo sąlygas. Taip pat gali būti svarbu apsvarstyti, ar būtų įmanoma perduoti darbą į kitą funkciją arba įmonės gydytojo patarimas dėl reintegracijos. Darbdaviui svarbu laikytis teisinių apribojimų dėl nedarbingumo laikotarpių ir pažymėjimų.
Nedarbingumo laikotarpio poveikis darbo sutartims ir atleidimui
Darbdavys negali atleisti darbuotojo vien dėl to, kad jis serga arba yra nedarbingas. Darbo sutarties nutraukimas dėl sveikatos būklės yra galimas tik tada, kai gydytojų išvados aiškiai nurodo, kad darbuotojas negali tinkamai atlikti savo pareigų net taikant darbo sąlygas. Siūloma, kad darbuotojas pateiktų gydytojo išvadą dėl profesinio tinkamumo arba apribojimų. Darbdavys gali pasiūlyti pakeisti darbo sąlygas, gali būti siūloma laikinoji darbo dalis ar net darbo sutarties nutraukimas tik objektyviomis priežastimis. Tačiau visais atvejais įstatymų nuostatos reglamentuoja, kad nedarbingumas pats savaime nėra pagrindas atleisti.
Jeigu darbdavys nori nutraukti sutartį dėl sveikatos, būtina įrodyti, kad darbuotojas negali tinkamai atlikti pareigų net ir taikant pritaikytas sąlygas. Darbdaviui gali būti reikalinga gydytojo išvada. Jei darbuotojas nesutinka su siūlomu pakeitimu, darbdavys gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Taip pat svarbu suprasti, kad įspėjimo terminai dėl atleidimo yra didinami tam tikromis grupėmis: žmonėms su vaikais, sergantiems sunkiomis ligomis ir kt.
Taip pat skaitykite: Nedarbo išmokos gavimo sąlygos
Darbo užmokestis ir dalyvumas nedarbingumo metu
Laikini nedarbingumo laikotarpiai gali turėti įtakos atlyginimo mokėjimui. Darbdaviai turi užtikrinti, kad pirmosios dvi nedarbingumo dienos būtų apmokamos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Išmokos dydis dažnai priklauso nuo darbo užmokesčio ir vietinių teisės aktų nuostatų, todėl svarbu aiškiai susitarti dėl išmokų dydžio. Jei darbuotojas serga, atostogos gali būti perkeliamos arba pratęsiamos, tačiau tai turi būti sprendžiama susitarimu su darbdaviu, o ne automatiškai.
Kai nedarbingumo laikotarpis baigiasi, ir darbuotojas negali grįžti į įprastą darbą, gali būti svarstoma galimybė nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių (DK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tokiu atveju būtina gydytojo išvada apie profesinį netinkamumą. Darbdavys negali versti darbuotojo dirbti ne visą darbo laiką arba kelti reikalavimų be pagrindo. Taip pat svarbu, kad augantys darbuotojai ar su sveikata susiduriančios grupės turi papildomas apsaugos priemones.
Darbo sąlygų keitimo ir išeitinės išmokos
Jei darbdavys siūlo darbo sąlygų pakeitimus dėl sveikatos, šie pakeitimai turi būti pagrįsti objektyviomis priežastimis, ir jie turi būti derinami su darbuotoju raštu. Jeigu darbuotojas nesutinka su siūlomu pakeitimu, darbdavys gali nutraukti sutartį pagal DK 57 straipsnį. Išeitinė išmoka, kuri privaloma skirti darbuotojui pagal darbo sutarties nutraukimą dėl sveikatos, nepriklauso nuo papildomo sveikatos draudimo išmokų, kurios yra atskiras santykis su draudikais. Darbdavys neturi teisės riboti darbuotojo teisės gauti išeitinę išmoką dėl to, kad jis turi papildomą draudimą. Jei darbo sutartis nutraukiama dėl sveikatos būklės, išeitinė išmoka apskaičiuojama pagal vidutinį darbo užmokestį ir laikotarpius, kurie įtraukiami į apskaičiavimą.
Darbo pareigos namuose biuletenio metu
Namų darbo (nuotolinis) forma vis dažniau taikoma Lietuvoje, ypač IT ir finansų sektoriuose. Nuotolinio darbo sąlygos turi būti aiškiai nustatytos darbo sutartyje ar kolektyvinėje sutartyje, įskaitant darbo laiko organizavimą, įrangos teikimą, saugos reikalavimus ir kitas taisykles. Darbdavys turi užtikrinti, kad nuotolinis darbas būtų darbinis ir atitiktų teisės aktų reikalavimus. Darbuotojams svarbu žinoti savo teises dėl darbo laiko apskaitos ir užmokesčio proporcingumo už darbą nuotoliniu būdu.
Svarbios gairės, kai kyla nelengvos situacijos
- Jei kyla klausimų dėl nedarbingumo, dalyvumo lygio nustatymo ar reintegracijos, kreipkitės į gydytoją ir įmonės personalo skyrių bei, kai reikia, į Darbo ginčų komisiją. Objektyvios priežastys darbo sąlygoms keisti turi būti pagrįstos ir dokumentuotos. Dirbant namuose, svarbu užtikrinti, kad įranga ir informacijos sauga atitiktų reikalavimus, o darbo laikas būtų aiškiai apibrėžtas dokumentuose.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti biuletenį
- Laiko planavimas ir reintegracija - svarbiausias prioritetas;
- Nedarbingumo laikotarpiu darbuotojas turi laikytis gydytojo nurodymų;
- Darbdaviui draudžiama vienareikšmiškai varžyti nuo darbų dėl ligos be objektyvių priežasčių;
- Jei darbdavys reikalauja papildomų pažymų ar įrodymų dėl sveikatos, jie turi būti išduodami pagal įstatymus;
- Namų biuletenio laikotarpiu darbuotojo teisės į atlyginimą ir atostogas turi būti aiškiai reglamentuotos.
Taip pat skaitykite: Atostogų skaičiavimo vadovas
tags: #biuletenio #metu #darbuotojas #privalo #gydytis #namuose