Yra daug nuotraukų, turinčių ilgiausias istorijas, bet yra nedaug tų istorijų, galinčių šokiruoti visuomenę, lemti karų pabaigą ar pakeisti valdžios politiką. Režisierius, fotografas ir žurnalistas Ransomas Riggsas pristato 13 nuotraukų, kurios, jo nuomone, sugebėjo „surikti“ taip garsiai, kad atkreipė viso pasaulio dėmesį.
1. Fotografija, padidinusi fotokorespondentų įkainius: Omahos paplūdimys
„Omahos paplūdimys, Normandija, Prancūzija“, Robertas Kapa, 1944 metai. Karo korespondentas Robertas Kapa (Robert Capa) yra sakęs: „Jei jūsų nuotraukos ne visai geros, vadinasi, buvote nepakankamai arti.“ Tai žodžiai, vedantys į mirtį, tačiau šis žmogus žinojo, ką šneka. Robertas Kapa fotografavo penkiuose karuose, bet įsimintiniausi kadrai buvo užfiksuoti kruvinojo sąjungininkų išsilaipinimo metu Prancūzijos Normandijos pakrantėje 1944 metų liepos 6 dieną. Iš Normandijos mūšio amerikiečių žurnalo Life korespondentas parsivežė 4 juosteles nuotraukų. Tačiau skubėdami „karštus“ kadrus išspausdinti naujame žurnalo numeryje, fotolaboratorijos darbuotojai ryškindami juostas padarė klaidą - išsaugoti pavyko tik 8 kadrus.
2. Fotografija, atskleidusi didžiosios depresijos veidą: Migranto motina
„Migranto motina“, Dorotėja Lange, 1936 metai. Dorotėja Lange (Dorothea Lange) buvo įtakinga Amerikos dokumentikos fotografė, labiausiai žinoma dėl depresijos laikmečiu darytų darbų. Nuotraukos sėkmė buvo pritrenkianti - netrukus ją perspausdino daugybė spaudos leidinių, sukėlusių visuomenės protestų bangą ir paskatinusių politikus imtis priemonių aprūpinti žmones maistu.
3. Fotografija, parvežusi karo lauką į namus: Sąjungininkų mirtis pirmą mūšio dieną Getisburge
„Sąjungininkų mirtis pirmą mūšio dieną Getisburge, Pensilvanijoje“, Metjus Bredis, 1863 metai. Metjus Bredis (Mathew Brady) fotografavo įspūdingą karo įvykių kadrų skaičių - per 7000 - ir jo nuotraukos perteikė negailestingų mūšių tikrovę, nors technikos galimybės buvo ribotos.
4. Fotografija, užbaigusi karą, bet sugriovusi gyvenimą: Saigono policijos vado nušautas Vietkongo karys
„Saigono policijos vado nušautas Vietkongo karys“, Edis Adamsas, 1968 metai. Nuotrauka įkvėpė masines demonstracijas prieš Vietnamą, tačiau ji iškreipė įvykio kontekstą: nuotraukoje nutylėta apie priežastis, dėl kurių buvo nušautas Vietkongo karys. Vietkano vadovas nušovęs, fotografas pasakė: „Policijos vadas nužudė Vietkongo karį. Aš fotoaparatu nužudžiau policijos vadą.“
Taip pat skaitykite: Stresas ir Traumos Slaugoje
5. Fotografija, kuri nėra tokia romantiška: Bučinys
„Bučinys“, Alfredas Eisenstaedas, 1945 metai. 1945 m. rugpjūčio 14 dieną šventė dėl Japonijos kapituliacijos pasklido per gatves; įsimintiniausia akimirka tapo jūreivio bučinys slaugę Times Square. Fotografas prisiminė: „Jei ji būtų vilkėjusi tamsią suknelę, niekada nebūčiau padaręs šio kadro.“ Nuslėpęs jūreivio veidą, A. Eisenstaedas užfiksavo vieną iš įsimintiniausių XX a. nuotraukų, simbolizuojančių pergalę ir džiaugsmą.
6. Fotografija, sunaikinusi industriją: Hindenburgas
„Hindenburgas“, Murėjus Bekeris, 1937 metai. Nuotrauka užfiksavo nelaimingą dirižablio nukritimą, kuris sugriovė žmonių pasitikėjimą oro transportu ir paskatino šią technologiją laikyti rizikinga. Po to skrydžiai dirižabliais buvo nutraukti visam laikui.
7. Fotografija, išsaugojusi planetą: Tetonų kalnai. Upė - gyvatė
„Tetonų kalnai. Upė - gyvatė“, Anselis Adamsas, 1942 metai. Adamsas ne tik kūrė nuotraukas, bet ir siekė keisti aplinkos politikas. 1936 m. jis eksponavo Kalifornijos Karališkojo kanjono nuotraukas Vašingtone, po ko kanjonas buvo paskelbtas nacionaliniu parku. Jo darbas išskyrė kraštovaizdžio fotografiją kaip meninę kalbą ir įkvėpė visuomenės rūpestį aplinka.
8. Fotografija, nepalaidojusi Če Gevaros: Če Gevaros lavonas
„Če Gevaros lavonas“, Fredis Alborta, 1967 metai. Nuotrauka prisidėjo prie gevarinio revoliucinio įvaizdžio susidarymo: jos vaizdas panašus į Renesanso laikų Kristaus nuėmimo nuo kryžiaus sceną ir paskatino liudijimus, kad Če Gevara gyvas. Po daugelio metų pasirodė, kad šis įvaizdis įkvėpė revoliucionierius manyti, jog Gevaros amžinas likimas egzistuoja.
9. Fotografija, leidusi ir genijams turėti humoro jausmą: Einšteino liežuvis
„Einšteino liežuvis“, Arturas Sasė, 1951 metai. Nuotrauka parodė, kad netikėti išsišokimai gali pakeisti įvaizdį. Einšteinas, švenčiančias gimtadienį Prinstone, atsisakė žaibiškai pozuoti; vietoje to jis leido nuotraukai tapti ikonine, užfiksuojančia jo asmenybės bruožą ir humoro jausmą.
Taip pat skaitykite: Apie Jūratės skyrių
10. Fotografija, pavertusi siurrealizmą realybe: Dali Atomicus
„Dali Atomicus“, Filipas Halsmanas, 1948 metai. Halsmanas sukūrė unikalią techniką, sužavėtą šuoliuojančių žmonių, o Dali šedevras „Leda Atomica“ įkvėpė šiai scenai. Fotografas išbandė daugybę idėjų, kol rado tobulą momento kompoziciją, kuri padėjo pakeisti portretinės fotografijos sampratą.
11. Fotografija, kuri melavo: Lochneso pabaisa ir Chirurgo nuotrauka
„Lochneso pabaisa“, arba „Chirurgo fotografija“, Janas Veterelas, 1934 metai. Lietuviška legenda pasakoja apie gandus apie Lochneso pabaisą, tačiau 1994 m. atskleista, kad nuotrauka gali būti įgauta ne taip, kaip manoma, tačiau ji vis tiek išliko vienu iš įtakingiausių pasakojimų. Ji siejama su „Gandi prie verpstės“ ir transcenduoja laiką, įsivaizduodama pramoninę ir politinę istoriją.
Šioje dalyje taip pat pateikiama kelionė į to meto spaudą: Margaret Bourke-White, Ansel Adams ir kiti kūrėjai sukuria įspūdžius, kurių įtaka juntama iki šiol. Tekstas taip pat įtraukia papildomus archyvinius fragmentus apie Lietuvos ir pasaulio istoriją, politinę dinamiką, kultūrinį atminties poreikį ir žymiųjų fotografijų kartojimus bei jų kultūrinę reikšmę.
Trumpa šnipo istorija
| Nuotrauka | Metai | ||
|---|---|---|---|
| Omahos paplūdimys | Robertas Kapa | 1944 | Karo korespondento legendos kūrimas, įkainių pokyčiai |
| Migranto motina | Dorotėja Lange | 1936 | Depresijos simbolis, socialinė įtaka |
| Sąjungininkų mirtis Getisburge | Mathew Brady | 1863 | Karo tikrovės reprezentacija |
Ši kolekcija iliustruoja, kaip vaizdai gali atskleisti istorijų gijas: nuo karo iššūkių iki socialinių pokyčių. Kartu ji rodo, kad fotografija ne tik fiksuoja realybę, bet ir gali formuoti visuomenės nuotaikas, įtakoti politinius sprendimus ir ilgam įtvirtinti kultūrinį įvaizdį.
Taip pat skaitykite: Ar verta dirbti slaugytoju Šveicarijoje?