Lietuvoje globos namai daugeliui asocijuojasi su abejingumu tėvams ar seneliams. Kartais pasakoma net labai šiurkščiai: „Atidavė į prieglaudą.“ Piktinamasi dėl susvetimėjimo tarp pačių artimiausių žmonių. Į šuns dienas dedami tie, kurių šeimos nariai gyvena ne kartu, o įkurdinti senelių namuose.
Mano įsitikinimu, sprendimas globos namuose apgyvendinti senyvo amžiaus artimuosius dar nereiškia, kad norima jų atsikratyti. Viskas priklauso nuo vietos ir sąlygų. Jei jos tinkamos, kodėl nepasirinkus aktyvesnio socialinio gyvenimo, nors esi jau garbaus amžiaus ir galbūt silpnokos sveikatos?
Argi ne smagu: jaukūs, savais daiktais ir net baldais apstatyti kambariai, kuriuos darbuotojai išvalo ir sutvarko, galimybė atsiduoti mėgstamai veiklai, šalia - žmonės, galintys pasirūpinti, jei kyla bėdų dėl sveikatos, ir bendraamžių bendruomenė, neleidžianti jaustis vienišam? Šiais laikais visai nesudėtinga palaikyti ryšį su artimaisiais. Mobilusis telefonas, nedidelis kompiuteris su internetu - ir gali kasdien persimesti bent keliais žodžiais.
Mano piešiamas vaizdas pernelyg šviesus ir optimistiškas? Tokie senelių namai brangūs ir daugeliui ne pagal kišenę? Geras sąlygas gali turėti tik turtingi senjorai? Taigi tuo ir derėtų rūpintis - kad į padoresnius pensionus nebūtų tokių eilių. Juk, kaip sakoma, greičiau numirsi, negu sulauksi ten vietos. O valstybiniai globos namai neturėtų priminti vargšų prieglaudų.
Reikia besti pirštu į valdžią ir klausti: „Ar norėtumėte, kad čia gyventų jūsų tėvai? Ne? Tada kodėl manote, jog kitiems tai - tinkama vieta?“ Ir priminti, kad vėjais išskrenda milijonai, skiriami nesėkmingiems, nevykusiems projektams. Galiausiai yra šimtas būdų, kaip prasimanyti pinigų.
Taip pat skaitykite: Senelių namų paslaugos
Juk dauguma žmonių turi namus, tad, tarkime, išnuomojus juos galima persikelti ten, kur dienas leisi ne žiūrėdamas pro langą ir mąstydamas, kiek daug bičiulių jau išėję anapilin, o tu lyg atskirtas nuo gyvenimo, bet jaukioje aplinkoje bendraudamas su senjorų kompanija. Galime ir patys po truputį kaupti, kad senatvėje gyventume oriai (nors šis žodis dabar taip nuvalkiotas, jog praranda prasmę).
Kai kurie žmonės, mąstantys tik apie šią dieną, tvirtina, esą jie negyvens tiek, kad reikėtų rūpintis, kas bus, kai pasens. Taigi pirmiausia būtina keisti požiūrį. Senelių namai savaime nėra blogis.
Europoje, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Šveicarijoje, dabar yra pensionų, kuriuose garbaus amžiaus žmonės gyvena atskiruose butuose. Jie vadinami senjorų namais, ir ši gyventojų autonomija labai gerbiama. Už gyvenimą tuose namuose mokama atsižvelgiant į tai, kokia teikiama pagalba.
Vieniems senjorams atnešami laikraščiai, kitiems - pagamintas maistas, kai kam jau reikia ir medicininės pagalbos. Dar yra senelių namų, kuriais rūpinasi vienuolės. Ten gyvenimas santykinai nebrangus, o priežiūra - gera ir širdinga.
Vakarų Europos žmonės nelinkę smerkti tų, kurių artimieji senatvę leidžia vienokiame ar kitokiame pensione, nes patys seneliai nenori būti našta kitiems šeimos nariams. Apskritai Vakarų Europos gyventojai, tarp jų ir senjorai, stengiasi būti nepriklausomi.
Taip pat skaitykite: Vyrų patiriamas seksualinis smurtas: Lietuvos atvejis
Mūsų krašte vis dar manoma: turi atidirbti už tai, kad buvai užaugintas, ir užmiršęs save ištisą parą eiti slaugytojo pareigas, užuot patikėjęs šiuos reikalus profesionalui. Tiesa, jau ir Lietuvoje esu girdėjusi pažįstamus pasakojant, kad jų tėvai pageidauja senatvę leisti pensione.
Senelių namai Kėdainių rajone: skaičiai ir realijos
Kėdainių rajone, kaip ir visoje šalyje, visuomenė sparčiai sensta. Šiai tendencijai įtakos turi mažėjantis gimstamumas, emigracija bei išliekanti gana ilga gyventojų gyvenimo trukmė. Kėdainių rajone yra 5 senelių globos įstaigos. Trys iš jų valstybinės, t. y. įsteigtos rajono savivaldybės, ir dvi privačios.
Valstybiniai senelių globos namai yra įsikūrę Josvainiuose, Šėtoje ir Dotnuvoje. Kėdainių savivaldybės socialinės paramos skyrius patvirtino, kad kol kas vietų senelių globos namuose užtenka, tačiau vietų poreikis čia nuolat auga ir šiuo metu senelių namuose beveik visos vietos yra užimtos.
| Įstaiga | Vietų skaičius | Pastaba |
|---|---|---|
| Valstybinės globos namai (viso) | iki 125 | Galimi tam tikri apribojimai priėmimui |
| Šėtos socialinio ir ugdymo centro senelių globos skyrius | 40 (šiuo metu 38) | Dirba 29 darbuotojai |
| Josvainiai (socialinio ugdymo centras) | 38 | 24 gulintys, daugiausia dviviečiai kambariai |
| Dotnuvos slaugos namai | 45 (šiuo metu 43) | Daugiausiai triviečių kambarių, dalis nevaikštančių ligonių |
| Privatūs: „Smiltelė“ (Labūnava) | ~40 (šiuo metu 35) | Kaina nuo 790 Eur/mėn, dalį išlaidų gali kompensuoti valstybė |
| Pelno nesiekiantys: Švč. M. M. globos namai (Krakės) | 21 (šiuo metu 21) | Užmokestis pagal senelio galimybes, 90% pensijos |
Valstybinės įstaigos: priėmimo kriterijai ir apmokėjimas
Į valstybinius senelių globos namus gali patekti tik tie seneliai, kuriems yra nustatytas socialinės globos poreikis. Šį poreikį nustato socialiniai darbuotojai. Taip pat priežastis apsigyventi senelių globos namuose yra, jei žmogui yra reikalinga specialistų priežiūra 24 val.
Nors valstybiniai senelių namai yra iš dalies išlaikomi iš valstybės biudžeto, tačiau jie nėra visiškai nemokami. Už juose teikiamas paslaugas reikia susimokėti. Valstybiniuose globos namuose senoliai moka 100 proc. nuolatinės priežiūros (pagalbos) arba slaugos tikslinės kompensacijos, 80 proc. pensijos ar kitų gaunamų pajamų, 1 proc.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto statistika Lietuvoje
„Seneliai už mūsų centro teikiamas paslaugas susimoka iš pensijos ir slaugos kompensacijos. Nesvarbu, kokio dydžio pensija ar kompensacija - mokėtinas procentas visiems vienodas. Tuo tarpu paslaugų paketas suteikiamas pagal poreikius neatsižvelgiant į tai, kokio dydžio yra žmogaus įmoka.“
Vidutinis senelių amžius pas mus yra 78 metai. Didžioji dalis mūsų globotinių turi artimuosius. Tokių senolių, kurie būtų visiškai vieniši, šiuo metu yra tikrai nedaug - vos 3, anksčiau tokių buvo žymiai daugiau.
Privatūs ir ne pelno siekiantys globos namai
Jei į valstybinius senelių namus gali patekti tik tam tikrus kriterijus atitinkantys žmonės, tai privačiuose senelių namuose yra laukiami visi be išimties pensininkai. Tiesa, už pragyvenimą juose teks plačiau praverti piniginę ne tik pačiam senoliui, bet ir jo artimiesiems. Mat vargu ar daugelio senjorų gaunama pensija padengs visas gyvenimo privačiuose senelių namuose išlaidas.
Vieninteliai privatūs senelių globos namai Kėdainių rajone yra įsikūrę Labūnavoje. Globos namuose „Smiltelė“ taip pat gali būti globojami maždaug 40 senolių. Šiuo metu čia gyvena 35 senjorai. Nuo šių metų „Smiltelėje“ didėjo paslaugų kaina. Šiuo metu gyvenimas per mėnesį vienam senoliui čia atsieina nuo 790 Eur.
„Kadangi Lietuvoje į senelių namus paprastai patenka tik jau savimi pasirūpinti nebegalintys senoliai, jų pajamas sudaro ne tik senatvės pensija, bet ir pašalpa priežiūrai ar slaugai, kuri sudaro dar 280 Eur. Tačiau jei to vis vien neužtenka susimokėti už gyvenimą „Smiltelėje“, galima kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos socialinės rūpybos skyrių. Atsižvelgiant į jūsų gaunamą pensiją ir turimą deklaruotą turtą, bus nustatyta valstybės lėšomis finansuojama gyvenimo „Smiltelės“ namuose dalis.\"
„Smiletelėje“ dirba apie 20 žmonių. „Esame vienareikšmiškai pranašesni už valstybines globos institucijas. Mes negalime sau leisti turėti blogų atsiliepimų, nes tuomet neturėsime klientų. Mums žmonių niekas nesiunčia, mes juos turime patys pritraukti, o tai gali padaryti tik turėdamas geras rekomendacijas. Todėl skiriame didžiulį dėmesį gyventojų gyvenimo kokybei, patogumui, kruopščiai jais rūpinamės. Siekiame, kad artimiesiems niekuo rūpintis nereikėtų, išskyrus senelį lankyti ir džiaugtis, kad jo gyvenimo saulėlydis yra orus.\"
Dar vieni privatūs, tačiau pelno nesiekiantys senelių globos namai yra įsikūrę Krakėse. 1995 m. įkurtuose Švč. Mergelės Marijos senelių savarankiško gyvenimo globos namuose gali būti globojamas 21 senolis. Būtent tiek jų šiuo metu čia ir gyvena.
Skirtingai nei kituose aukščiau aprašytuose senelių namuose, Krakėse daugiausia gyvena seneliai, neturintys artimųjų. „Nors mes nesame valstybinė įstaiga, tačiau pelno nesiekiame ir užmokestis pas mus yra toks, kiek senelis išgali susimokėti. Už gyvenimą pas mus seneliai atiduoda 90 proc. savo pensijos, taip pat ir slaugos pašalpą, jei ji yra paskirta. Turime daug senelių, kurie jau yra įkopę į dešimtą dešimtį, taip pat tokių, kurie pas mus gyvena daugybę metų, yra net ir tokių, kurie čia gyvena jau daugiau nei 20 metų.\"
Pas mus dirba 4 žmonės, tačiau turime talkininkų - daug padeda už socialines pašalpas atidirbti turintys asmenys. Stengiamės seneliams organizuoti turiningą laisvalaikį. Senoliais tikrai labai rūpinamės.
Kainos, kompensacijos ir finansiniai aspektai
Kiek kainuoja senelių namai Lietuvoje? Globos namų kainos skirtinguose regionuose labai svyruoja - vienur gyvenimas kainuoja apie 900 eurų per mėnesį, kituose gali siekti ir 2700 eurų. Vidutinė kaina šalyje šiuo metu yra apie 1500 eurų.
Į kainą dažniausiai įeina: gyvenamoji vieta; 3-5 kartus per dieną tiekiamas maitinimas; pagalba kasdienėje veikloje; asmens higienos priežiūra; drabužių skalbimas ir tvarkymas; užimtumo organizavimas, socialinės veiklos; medicininė priežiūra ar slauga (priklausomai nuo poreikių).
Natūralu, kad kuo daugiau priežiūros reikia, tuo kaina didesnė. Senjorui, kuriam reikia tik pagalbos buityje, kaina bus mažesnė, nei tam, kuris nebegali judėti savarankiškai ir kuriam reikalinga nuolatinė slauga.
Svarbiausia žinoti, kad senjorui mokėti visos sumos nereikia. Pagal nustatytą tvarką už globą gali būti atskaičiuojama iki 80 proc. pensijos, o likusią dalį padengia valstybė. Pavyzdžiui, jei pensija siekia 670 eurų, žmogus sumoka apie 536 eurus (80 proc.), o likusią sumą apmoka valstybė. Senjorui lieka dalis pajamų asmeninėms išlaidoms, ir tuo pačiu jis gauna visas reikalingas paslaugas globos namuose.
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatyta, kad po visų atskaitymų žmogui turi likti bent dalis jo pajamų - dažniausiai apie 20 proc. pensijos. Tai yra skirta asmeninėms išlaidoms: smulkiems pirkiniams, higienos priemonėms, laisvalaikiui. Taigi net ir apsigyvenus globos namuose žmogus išlaiko tam tikrą finansinį savarankiškumą.
Ar reikia mokėti už turimą turtą? Dažnai kyla klausimas, ar apsigyvenus globos namuose teks „atiduoti butą“. Atsakymas - ne. Turto nereikia užstatyti ar perrašyti. Tačiau jei turto vertė yra didesnė už savivaldybėje nustatytą normatyvą, gali atsirasti papildomas mokestis - apie 1 proc. nuo viršijančios sumos. Daugeliui šis mokestis netaikomas, todėl turto klausimas dažniau yra mitas, nei reali kliūtis.
Ar valstybės kompensacija galioja ir privačiuose globos namuose? Vis dar gajus įsitikinimas, kad valstybės parama galioja tik valstybės ar savivaldybių globos namuose. Tačiau iš tiesų kompensacija taikoma ir privačiuose globos namuose, jeigu jie turi socialinės globos licenciją. Tai reiškia, kad senjoras ar jo artimieji gali rinktis jam labiausiai patinkančią vietą, o ne tik tą, kurią pasiūlo savivaldybė.
Kaip sužinoti, kiek kainuos konkrečiai? Kadangi apgyvendinimo senelių namuose kainos skiriasi pagal vietovę, įstaigą ir žmogaus poreikius, patogiausia jas pasitikrinti vienoje vietoje. Pasidomėkite senelių namų pasiūla ir savo galimybėmis, lengviausia tai padaryti - pasinaudojus didžiausiu nemokamu senjorų namų ir slaugytojų katalogu Lietuvoje Slauga24.lt.
Demencija: poreikiai ir bendravimo strategijos globos namuose
Sergančiuosius demencija gydant vaistais, ne visada pavyksta sulaukti gerų rezultatų. „Todėl mūsų aplinkybėmis labai svarbios nemedikamentinės priemonės, ypač - bendravimas“, - pabrėžia Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinikos gerontologė doc. dr.
Demencija sutrikus pažinimui, paprastai pablogėja emocijų kontrolė, socialinis elgesys ar motyvacija. Dėl to tampa sunkiau formuluoti mintis, bendrauti. Pagrindiniai demencijos gydymo būdai yra elgesio terapija ir nemedikamentinės priemonės, t. y. bendravimas ir pritaikyta aplinka.
Gydant demenciją, ypač svarbus bendravimas su sergančiuoju. Tačiau globėjams kyla nemažai rūpesčių. Pavyzdžiui, su sergančiuoju sunku ilgai kalbėti, nes jis negali sukaupti dėmesio. Kadangi sergantysis gali susitelkti tik į vieną užduotį, sudėtingos instrukcijos jį glumina. Jis gali stengtis apibūdinti daiktą, kurio pavadinimo jau nebežino ar sukurti naują žodį jam apibūdinti. Pablogėjus atminčiai, žmonės nuolat kartoja mintis, greitai pamiršta, kas buvo ką tik pasakyta. Pablogėjusi klausa ir regėjimas dar labiau sunkina bendravimą, gali pasireikšti net pyktis, agresija.
Tad orientacija turi įtakos bendravimui, todėl reikia stengtis ją gerinti. Suvokti laiką padeda didelis laikrodis (tačiau nerekomenduojami skaitmeniniai), kalendoriai su didelėmis ir aiškiomis raidėmis, su nurodyta data ir savaitės diena (arba dienos-nakties kalendorius, „Forget-me-not“). Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų (pvz., ant virtuvės reikmenų) primena pamirštus daiktų pavadinimus. Jos pritaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, rūpinantis sergančiaisiais demencija.
Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Padėti įvertinti namų aplinką dėl galimų pavojų (paslepiant ar užrakinant potencialiai pavojingus daiktus) ir ją optimaliai pritaikyti sergančiajam galėtų ergoterapeutas. Patalpa turi būti tinkamai apšviesta, kad būtų išvengta klaidžiojimo naktį. Žiemą miego ir būdravimo ciklui reguliuoti taikoma šviesos terapija. Švenčių metu, pavyzdžiui, per Kalėdas ir Naujuosius metus, aplinką derėtų puošti saikingai, kad ji būtų atpažįstama. Tualeto ir vonios duris vertėtų nudažyti šviesia išsiskiriančia spalva, kad būtų lengviau rasti. Duris, skirtas tik personalui, galima nudažyti maskuojama spalva. Jei veidrodžiai trikdo, juos reikia uždengti. Patalpos turi būti pakankamai erdvios ir su stabiliais baldais, pastatytais taip, kad būtų patogu bendrauti. Nuotraukos, paveikslai, įvairios puošmenos turi būti atpažįstami, turintys ryšį su praeitimi.
Bendraujant reikia stengtis pabrėžti išlikusius paciento sugebėjimus. Demencija žmonėms progresuoja nevienodai, tad medikai ir globėjai bendraudami turi atsižvelgti į besikeičiančią situaciją. Artimieji ir medikai turi pasitelkti visą savo išmonę, kai klausosi sergančiojo ar kalba su juo.
Reikia turėti kantrybės, laukiant atsakymo į klausimą, nepertraukti paciento pokalbio metu. Jei pritrūksta žodžio, subtiliai pasiūlyti numanomą žodį, kurio pacientas ieško. Jei suprantama, ką jis sako, nebūtina siūlyti teisingo žodžio. Niekada neprieštarauti pacientui, nes tai gali sukelti audringą reakciją: riksmą, verksmą, pyktį.
Prieš pradedant kalbėti, reikia užmegzti ryšį: kreiptis vardu, stengtis sugauti žvilgsnį. Kalbėti aiškiai, trumpai ir neskubant, maloniu, ramiu tonu, įsijautus į pašnekovo padėtį, aplinkoje neturi būti daug dirgiklių. Kalbėtis reikia atsisukus veidu į pašnekovą, geriausiai - prieš šviesos šaltinį, kad veidas būtų apšviestas.
Klausimus formuluoti taip, kad į juos būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Jei reikia, klausimus ar teiginius pakartoti arba perfrazuoti. Naudoti neverbalines priemones: klausiant rodyti, liesti, pradėti daryti tai, ko prašoma iš sergančiojo. Svarbu žinoti, kurie žodžiai pacientui žinomi ir stengtis juos dažniau vartoti. Kalbant pabrėžti svarbiausią žodį (pvz., „Prašau, tai JŪSŲ arbata\"). Nevartoti vaizdingų ir perkeltinės reikšmės posakių, nes pacientas gali suprasti tiesiogiai. Negatyvius teiginius keisti pozityviais (pvz., užuot sakius „Neikite čia\", sakyti „Eikite čia\"). Vengti klausiamosios formos (pvz., „Ar prisimenate, kad…\") arba teiginių „Turėtumėte žinoti, kas jus aplankė\". Nekalbėti prie paciento taip, lyg jo nebūtų. Rodyti pagarbą, meilę ir rūpestį. Nesakyti, kad pacientas neteisus, nekritikuoti ir netaisyti jo. Svarbus neverbalinis bendravimas: žvilgsnis, šypsena ir prisilietimai, nuraminantys ir parodantys, kad paciento klausomasi.
Sergančiųjų demencija globai reikia daug pastangų ir laiko. Dažniausiai globėjai irgi yra vyresnio amžiaus, juos kamuoja depresija, pablogėjusi fizinė būklė, socialinė izoliacija, jie irgi vartoja medikamentus. Todėl svarbu rūpintis globėjo sveikata ir gerove. Stresinė globėjo būsena turi įtakos sergančiojo demencija pažintinei funkcijai, elgesiui, funkciniams sugebėjimams, bendravimui. Labiausiai globėjus trikdo nuolatinis klausinėjimas to paties, taigi padėti gali bendravimo strategija.
Praktiniai patarimai ir paslaugų kokybė
Organizuojame daug renginių, švenčiame gimtadienius, šventes, kas mėnesį atvyksta kunigas, aukoja mišias. Žodžiu, bandome žmones išjudinti, bet ne visi seneliai to nori, įsitraukia į veiklas. Kruopštus darbas tapo ne tik smagia mankšta pirštams, bet ir nuostabia proga pasidalinti istorijomis, prisiminimais.
Medis yra gyva ir šilta medžiaga prie kurio malonu liestis. Kiekviena saga dabar pasakos istorija ir papuoš senjorų drabužius ar virs magnetuku ar mielu suvenyru dovanai. Saga - daugiau nei drabužio detalė. Saga nuo seno simbolizuoja namų šilumą, tvarką ir netgi paslaptį.
Jei aptinkami grubūs maisto saugos pažeidimai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sustabdo veiklą. Aptikus pasibaigusio galiojimo maisto produktus, pelėsį ant sienų, pjaustymo lentelių, higienos stoką - tokia situacija ir dar daugiau pažeidimų užfiksuota UAB „Pajūrio senelių namai“ patikrinimo metu, Kretingoje. Tokie atvejai pabrėžia, kad institucijų priežiūra ir kontrolė yra būtina siekiant saugios ir kokybiškos senjorų priežiūros.
Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje turime iš viso 111 vietų, tačiau tradiciškai žiemos laikotarpiu vietų reikia ženkliai daugiau, tad turime dar po kelias papildomas lovas slaugos ligoniams kituose ligoninės skyriuose. Šiuo metu iš viso turime apie 130 slaugos ligonių. Vasarą tokių ligonių ženkliai sumažėja, tuomet jų tebūna apie 40-45.
Žmonės stengiasi išnaudoti valstybės numatytas 120 dienų per metus stacionaro slaugos galimybes ypač žiemos laikotarpiu ir pačioje metų pradžioje. Tokios galimybės padeda šeimoms susitvarkyti pirminiais rūpesčiais ir užtikrinti laikiną profesionalią priežiūrą.
Raimonda Mikučionytė Ąžuolas Žvagulis turi dar didesnių ambicijų: planuose - jau įkurto verslo plėtra Naujamiestyje parduotas, tačiau sandoris dar neįregistruotas, dviejų aukštų mūrinis rekonstruotas pastatas J. Basanavičiaus gatvėje. Baigus įteisinti pardavimą, jame veiks socialinė įstaiga - senelių globos namai.
Čia rasite informaciją apie senelių globos įstaigas Lietuvoje - nuo kainų ir paslaugų iki patarimų, kaip ten patekti. Taip pat pateikiami straipsniai apie apsilankymus senelių namuose, kurie atskleidžia senjorų kasdienybę bei kokiomis sąlygomis jie gyvena.