Kasmet tūkstančiai Lietuvos gyventojų praranda milijonus eurų dėl sukčių. Vieni patiki tariamais banko ar „Sodros“ darbuotojais, kiti spaudžia fiktyvias siuntų nuorodas, o treti - net nesuprasdami atskleidžia slaptažodžius. Dažniausiai nukenčia vyresnio amžiaus žmonės, tačiau internetinių apgavysčių spąstai kasdien tyko kiekvieno iš mūsų, net ir vaikų.
Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie apgavystes, kai žmonės praranda savo pinigus, asmeninius duomenis ar net pasitikėjimą aplinkiniais. Gyventojai ir toliau sulaukia melagingų skambučių, kuriuose sukčiai apsimeta „Sodros“ darbuotojais. Siekdami išvilioti asmens duomenis, jie pasitelkia įvairius scenarijus.
Šie skambučiai niekaip nėra susiję su „Sodra“, todėl labai svarbu jokiu būdu neteikti asmeninės informacijos telefonu. Sukčiai bendrauja rusų arba lietuvių kalbomis.
Šią savaitę gyventojai pranešė apie atvejus, kai paskambinę sukčiai informavo apie tariamą įmokų permoką, įsilaužimą į asmeninę „Sodros“ paskyrą ar duomenų išklotinių užsakymą ir prašė asmens duomenų, kad užregistruotų žmogų vizitui „Sodroje“.
Taigi, kaip atpažinti, kad jums skambina Sodros, mokesčių inspekcijos ar banko darbuotojai, o ne sukčiai? Ar siunta iš tiesų atkeliavo jums, ar tik tai tik būdas išvilioti asmeninius duomenis?
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Pagrindiniai sukčiavimo požymiai ir kaip apsisaugoti
„Sodra“ primena: šios įstaigos darbuotojai niekada neprašo pateikti asmens duomenų telefonu.
Jei kyla įtarimų, patariama:
- Padėti ragelį ir savarankiškai susisiekti su „Sodra“ numeriu +370 5 250 0883 arba el. paštu.
- Jei sukčiai atsiuntė nuorodą ar nurodė apsilankyti svetainėje, jos neatidarykite.
- Visa „Sodros“ klientams skirta informacija atsiduria asmeninėse „Sodros“ paskyrose sodra.lt/gyventojui arba draudejai.sodra.lt.
Svarbu prisiminti, kad visos „Sodros“ teikiamos paslaugos yra nemokamos, o socialinio draudimo įmokų dydžius nustato įstatymai.
Patarimai, kaip atpažinti sukčius:
- Sukčiai dažnai skuba, kalba įsakmiai ar labai įtikinamai.
- Nepaspauskite jokių įtartinų nuorodų ar prisegtų dokumentų el. paštuose.
- Jei kas nors prašo atskleisti slaptažodžius, PIN kodus ar perduoti pinigus - tai sukčiai.
- Jei kyla įtarimų ar nerimas, pasitarkite su artimu žmogumi.
Šią informaciją verta perduoti ir tiems, kurie retai naudojasi internetu: kaimynui, draugei, mamai. Būkime budrūs.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
eBay. Kaip mane apgavo pirkėjas ir kaip apsisaugoti nuo sukčių? #eBay 25
Ką daryti, jei jau patekote į sukčių pinkles?
Svarbu išaiškinti vaikams, kad pakliuvę į sukčių pinkles, jie niekuo nenusikalto, bet tapo nusikaltimo aukomis. Jie neturi bijoti, o atvirkščiai - drąsiai kreiptis pagalbos į tėvus, mokytojus, kitus patikimus suaugusiuosius.
Siekiant sumažinti šių grėsmių mastą, Ryšių reguliavimo tarnybos iniciatyva „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyvauja ES finansuojamame projekte „Saugesnis internetas“ ir kartu su projektu „Švarus internetas“ pristato nemokamas edukacines tinklalaides.
„Fišingas“ ir kiti sukčiavimo būdai internete
Kas tas „fišingas“? Tai sukčiavimas interneto erdvėje, kai sukčiai siekia kuo plačiau užmesti kabliukus ir pagauti laimikį SMS žinutėmis ar laiškais, išvilioti pinigus bei asmeninius duomenis. Sukčiai situacijas pritaiko pagal aktualijas.
Pasak Viktorijos Dičpinigaitienės, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovės, sukčiai šiandien pasitelkia vis modernesnius metodus, įskaitant pokalbių robotus ir dirbtinį intelektą. Todėl žmonės turi būti budrūs, neatiduoti prisijungimo kodų, slaptažodžių ar asmeninių duomenų - jokia institucija jų niekada neprašys.
Ekspertai pastebi, kad finansinio raštingumo trūksta daugeliui vyresnių žmonių. Turbūt nėra žmogaus, kurio nebūtų palietęs telefoninis sukčius. Ji pataria į slaptažodžių kūrimą žiūrėti kaip į atminties lavinimą, kuo ilgesnis - tuo saugesnis.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Slaptažodžių kūrimo patarimai:
- Rekomenduojama naudoti specialius simbolius, skaičius, mažąsias ir didžiąsias raides.
- Mėginti užkoduoti slaptažodžius taip, kad tik jis pats ir suprastų.
- Kodų, prisijungimų, slaptažodžių nesaugoti piniginėje, prie banko kortelių.
Apgavystės elektroninėse parduotuvėse
Daugėja apgavysčių, susijusių su netikromis elektroninėmis parduotuvėmis. Būkite atidūs, jei:
- „Per gerai, kad būtų tiesa."
- Viskas atrodo labai pigu ir reikalinga.
- Tiksi laikrodukas, kad kainos galioja tik tam tikrą laiką.
Vaikų saugumas internete
Kita edukacinė tinklalaidė - „Skaitmeninė pamoka tėvams ir mokytojams“ orientuota į vaikų saugumą internete. Be to, pateikiama šokiruojanti statistika - vos 5 metų internete gali jau turėti apie 1500 su juo susijusių vaizdų.
Pasaulyje socialinėje erdvėje nukenčia virš 300 milijonų vaikų. Net 6 iš 7 laidoje kalbintų paauglių susidūrė su seksualiniu priekabiavimu. Deja, tik vienas apie tai pranešė tėvams.
Pasak Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojo Sigito Šemio, nusikaltėliai susikuria netikrą profilį, pelno vaiko draugystę, pasitikėjimą per žaidimus. Tuomet nieko blogo neįtariančiam jaunuoliui pasiūlo nusirengti megztinį, o vėliau paprašo parodyti intymią vietą.
Svarbu:
- Svarbu išaiškinti vaikams, kad pakliuvę į sukčių pinkles, jie niekuo nenusikalto, bet tapo nusikaltimo aukomis.
- Jie neturi bijoti, o atvirkščiai - drąsiai kreiptis pagalbos į tėvus, mokytojus, kitus patikimus suaugusiuosius.
- Tinklalaidėje kalbinti diskusijos dalyviai rekomenduoja išvalyti savo skaitmeninį kiemą.