Seimui pristatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas 2025 metams. Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas. Planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia: „Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc. santykio su metiniu biudžetu, kitais metais būtų 60 proc.“
„Sodros“ biudžeto projekte siūloma patvirtinti šiuos socialinio draudimo pensijų indeksavimo koeficientus ir socialinio draudimo pensijų dydžių mato rodiklius:
- Pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063;
- Bazinės pensijos dydį - 298,45 euro;
- Našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro;
- Papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014;
- Pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Prognozuojama, kad 2025 m. apdraustųjų, visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius bus 1 453,4 tūkst. žmonių, t. y., 3,5 tūkst. arba 0,2 proc. didesnis nei 2024 m. laukiama.
Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Vokietija bando reformuoti savo pensijų sistemą, nes jos gyventojai sensta • PRANCŪZIJA 24 Anglų k.
Pensininkų skaičius ir vidutinės pensijos
Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst. žmonių). Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis 2025 m. bus 49,4 proc. arba 2,5 procentinio punkto didesnis nei 2024 m.
Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuva pensijoms skiria daug mažiau pinigų. Dėl to pabaigus darbinę karjerą išmokos iš „Sodros“ sudaro santykinai nedidelę buvusio atlyginimo dalį.
Europos Sąjungos šalyse pensijoms skiriamos išlaidos vidutiniškai sudaro daugiau kaip 12 proc. bendrojo vidaus produkto. Lietuvoje šis rodiklis daug mažesnis ir viršija vos 7 proc. Kadangi pinigų iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto skiriama mažai, tai ir pensijos nėra didelės.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
„Eurostat“ duomenimis, vidutinė pensijų pakeitimo norma (pensijos santykis su atlyginimu) visoje Europos Sąjungoje sudaro 61 proc., o Lietuvoje - vos 38 proc. Vis dėlto šis skaičius gali klaidinti. Mat Lietuvoje atlyginimai 2019 m. buvo dirbtinai padauginti iš 1,289, o net didžiausios pensijos, kitaip nei visoje Europoje, nėra apmokestinamos.
Praėjusių metų gale vidutinė lietuviška pensija buvo 598 eurai, o vidutinė alga - 1432 eurai atskaičius mokesčius. Taigi vidutinė pensija sudarė vos 42 proc. algos.
Kad lietuviškos pensijos būtų bent kiek panašios į europietiškas, jos turi būti apie 50 proc. didesnės ir viršyti 900 eurų. Tačiau tokio dydžio pensijų yra nedaug ir jos sudaro labai nedidelę dalį visų 618 tūkst. gyventojų pensijų.
Kita vertus, ir mūsų šalyje yra pensininkų, kurių senatvės pensija gerokai viršija vidutinį darbo užmokestį.
Didžiausios pensijos Lietuvoje
„Sodra“ skaičiuoja, kad 1 tūkst. eurų ir didesnes senatvės pensijas šiuo metu gauna beveik 46,3 tūkst. gyventojų. Jų vidutinis stažas - 44,87 metų. Tarp šių gavėjų vyrai sudaro 60 proc., moterys - 40 proc.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
1,5 eurų ir didesnes pensijas gauna 5,6 tūkst. gavėjų. Jų vidutinis stažas - 45,76 metų. Šioje grupėje vyrai sudaro beveik 70 proc., moterys - 40 proc.
2 tūkst. eurų ir didesnes pensijas gauna 410 žmonių. Jų vidutinis stažas - 52,30 metų. Vyrai sudaro 80 proc. visų gavėjų, moterys - 20 proc.
Pensijų gavėjų statistika pagal pensijos dydį
| Pensijos dydis | Gavėjų skaičius | Vidutinis stažas (metais) | Vyrų dalis | Moterų dalis |
|---|---|---|---|---|
| 1000 eurų ir daugiau | 46 300 | 44,87 | 60% | 40% |
| 1500 eurų ir daugiau | 5 600 | 45,76 | 70% | 40% |
| 2000 eurų ir daugiau | 410 | 52,30 | 80% | 20% |
Daugelis galvoja, kad nusipelno didelės pensijos, nes dirba ilgai ir moka daug įmokų „Sodrai“. Toks įsitikinimas teisingas tik iš dalies. Iš tiesų žmonės „Sodroje“ neturi savo sąskaitos kaip indėlio banke ar antrosios pakopos fonde ir iš sumokėtų įmokų nekaupia nuosavos pensijos. Dabar dirbančių žmonių įmokos surenkamos ir pensijų pavidalu išmokamos tiems, kas jau nebedirba ir yra išėję į pensiją.
Mokantys pensijų draudimo įmokas, kurios sudaro 8,72 proc. atlyginimo, „sukaupia“ tik pensines teises, numatytas įstatyme, bet ne pinigus pensijai. O įstatymus galima pakeisti. Jeigu „Sodra“ surinks mažiau pinigų arba bus krizė, kaip 2008 m., pensijos gali būti sumažintos. Net jei išeinantys į pensiją ir bus pradirbę ilgiau, sumokėję daugiau.
tags: #kiek #lietuvoje #yra #pensininku #statistika