Socialinis darbas yra veikla, kurios pagrindinis tikslas - padėti tiems, kurie susiduria su sunkumais gyvenime ir nepajėgia efektyviai prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų. Socialinio darbuotojo klientai dažniausiai yra tos šeimos, kurioms nepavyksta savarankiškai susidoroti su iškylančiais sunkumais. Socialinės rizikos šeima - tai šeima, kurioje narių tarpusavio ryšiai ir emocinis bendradarbiavimas yra sutrikęs, o neigiama aplinka neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi.
Mokslininkai išskiria įvairius veiksnius, dėl kurių šeimos tampa problemiškomis ir pačios nepajėgia įveikti iškylančių sunkumų. Tai priklausomybės, smurtas artimoje aplinkoje, materialiniai sunkumai, tėvų žinių ar įgūdžių stoka. Socialinės rizikos šeimoms, kurios neturi vidinių resursų pakeisti sudėtingą situaciją, reikalinga socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba, kuri reglamentuota Atvejo vadybos tvarkos apraše (2018).
Bendradarbiaudami su kitais specialistais, socialiniai darbuotojai padeda šeimoms spręsti iškylančias problemas, organizuoja ir teikia būtiną pagalbą, vykdo intervenciją - tikslingą elgesį, siekiantį teigiamų pokyčių šeimos gyvenime. Intervencija turėtų užtikrinti efektyvų šeimos funkcionavimą. Tačiau tai nereiškia, kad specialistas turi kontroliuoti visas šeimoje vykstančias situacijas - svarbus yra bendradarbiavimas, veikimas kartu sprendžiant problemas.
Darbo su socialinės rizikos šeimomis tikslai
- Padėti socialinės rizikos šeimoms savarankiškai įveikti sunkumus;
- Palaikyti ir ugdyti suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją;
- Kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką šeimoje;
- Palaikyti socialinius ryšius su visuomene;
- Užtikrinti visapusišką vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose, vystymąsi ir ugdymą;
- Efektyvinti socialinio darbo veiklą taikant tikslingus metodus;
- Stiprinti šeimos vidinį potencialą ir gebėjimą prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų.
Darbo patirtis rodo, kad greitų rezultatų tikėtis negalima - kelias į šeimos pokyčius, pasitikėjimą ir norą keistis yra lėtas bei sudėtingas. Dažnai pasitaiko šeimos narių abejingumas, nepasitikėjimas, nusivylimas, uždarumas bei kai kurių klientų agresyvumas. Tačiau ilgainiui vyksta teigiami pokyčiai - atsiranda pasitikėjimas, atvirumas, noras keistis, o vaikų šypsenos džiugina socialinius darbuotojus.
Socialinio darbo su socialinės rizikos šeimomis metodai
Straipsnyje analizuojama mažai tyrinėta socialinio darbo sritis - socialinio darbo metodai, taikomi dienos centruose, dirbant su vaikais iš socialinės rizikos šeimų. Siekiant efektyvinti socialinį darbą, svarbu tikslingai pasirinkti darbo metodus, kurie visapusiškai atitiktų tikslinės grupės poreikius. Metodų pasirinkimas ir taikymas priklauso nuo daugelio veiksnių: tikslinės grupės, organizacijos pobūdžio, teikiamų paslaugų ir darbuotojų kompetencijos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Nors siekiant spręsti socialines problemas formuojama integracinė metodų tradicija, vis dėlto išlieka metodų skirstymas į individualų, grupinį ir bendruomeninį darbą. Šių metodų derinys leidžia atskleisti asmeninės ir socialinės dimensijos ryšį, kuris yra svarbus vaiko ugdymuisi ir socialinei integracijai.
Individualus darbas
Individualus darbo metodas dažniausiai taikomas, kai vaikas yra krizėje ar kai būtina geriau pažinti konkrečią vaiko situaciją. Šis metodas leidžia skirtis individualioms vaiko problemoms, ugdyti pasitikėjimą socialiniu darbuotoju ir atskleisti vaiko poreikius.
Grupinis darbas
Grupinis darbo metodas dienos centruose suteikia galimybę vaikams dalyvauti ugdomuosiuose užsiėmimuose, lavinti komunikacijos, integracinius ir socialinius įgūdžius. Grupinio darbo aplinka skatina bendravimą įvairiais lygiais, leidžia formuoti bendruomeniškumą ir socialinius ryšius.
Individualaus ir grupinio darbo derinimas
Kokybinio tyrimo metu siekta atskleisti individualaus ir grupinio darbo metodų derinimo ypatumus. Ekspertai pabrėžia, kad metodai neturėtų būti vertinami kaip geresni ar blogesni - jų taikymas priklauso nuo situacijos ir klientų poreikių. Kompleksinis metodų derinys padeda sukurti platų ugdomąjį lauką, kuris prisideda prie vaiko kaip socialinio veiksmo dalyvio ir individualios asmenybės ugdymo.
Darbas su šeima ir bendradarbiavimas
Socialinio darbuotojo darbas su socialinės rizikos šeimomis yra ne tik problemų sprendimas, bet ir šeimos stiprinimas bei lavinimas. Svarbu atkurti šeimos vidinį potencialą, gebėjimą prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų, rūpintis vaikų gerove ir palaikyti socialinius santykius.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Ypatingai svarbus yra bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis ir miesto bendruomene siekiant teigiamų pokyčių socialinės rizikos šeimose.
Socialinis darbas su šeimomis reikalauja lankstumo ir empatiško požiūrio. Socialiniai darbuotojai turi užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius, būti nuoširdūs, paaiškinti galimas pasekmes, jei nepavyks bendradarbiauti. Svarbu bendrauti nesmerkiant ir su empatija, siekiant įveikti šeimų motyvacijos stokos ir pasipriešinimo sunkumus.
Kontrolės ir pasitikėjimo dilema
Vienas aktualiausių klausimų socialiniame darbe su socialinės rizikos šeimomis - ar kontroliuoti ar pasitikėti? Kontrolė nėra lygi pagalbai, nes nuolatinė kontrolė gali sukelti šeimos priklausomybę nuo socialinio darbuotojo, sumažinti šeimos atsakomybės jausmą bei motyvaciją spręsti problemas savarankiškai.
Pavyzdžiui, socialinis darbuotojas, nuolat primindamas apie pašalpas ar kitus formalumus, iš esmės atlieka daugiau administracinį vaidmenį nei pagalbą šeimai. Tokiu būdu šeima gali būti "neįgali" - nustojusi prisidėti prie savo gerovės kūrimo.
Kita vertus, kontrolė tam tikrose situacijose yra būtina, ypač kai kalbama apie vaikų gerovę ar sunkias krizes šeimoje. Tačiau svarbu, kad kontrolė būtų subalansuota su pasitikėjimu ir pagarba šeimai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Praktinis pavyzdys
Vienos mamos istorija: augina tris vaikus, iš kurių vienai paauglei staiga pradingo balsas, o jai diagnozuotas depresijos sutrikimas. Socialinė darbuotoja pasiūlė vykti į ligoninę Kauno klinikose, padėjo susisiekti ir surado transportą. Ši istorija iliustruoja socialinio darbuotojo vaidmenį ne tik kaip kontrolieriaus, bet ir kaip pagalbininko, kuris remiasi pasitikėjimu ir rūpesčiu.
Tyrimo rezultatai ir rekomendacijos
Kokybinio tyrimo, kuriame dalyvavo 7 Šiaulių rajono seniūnijų socialinės darbuotojos, metu buvo išryškinti socialinių darbuotojų darbo ypatumai su socialinės rizikos šeimomis. Šių darbuotojų teikiama pagalba duoda teigiamų rezultatų: mažėja šeimų, įrašytų į apskaitą dėl socialinės rizikos, skaičius, o vis daugiau šeimų pasiekia stabilumo.
Empirinio tyrimo duomenys bei mokslinė literatūra pabrėžia, kad socialinės rizikos šeimoms reikalinga kompleksinė pagalba, atitinkanti jų specifinius poreikius. Rekomenduojama derinti individualius ir grupinius darbo metodus, taip pat skatinti šeimų atsakomybę bei motyvaciją keistis.
| Bgėdintas kriterijus | Metodai, taikomi socialiniame darbe |
|---|---|
| Tikslinė grupė | Individualus ir grupinis darbas |
| Organizacijos pobūdis | Dienos centrai, nevyriausybinės organizacijos |
| Teikiamos paslaugos | Socialinė priežiūra, ugdymo ir integracijos veiklos |
| Darbuotojų kompetencija | Išsilavinimas socialiniame darbe, socialinėje pedagogikoje, psichologijoje |
Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, socialiniai darbuotojai raginami išlaikyti pusiausvyrą tarp kontrolės ir pasitikėjimo, skatinti šeimų atsakomybę ir savarankiškumą bei naudoti metodų integraciją efektyvesniam darbui su socialinės rizikos šeimomis.