Ekstremalią situaciją sukelia ekstremalus įvykis (nustatytus kriterijus pasiekęs ar viršijęs gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio pavojingas įvykis). Pagal susidarymo priežastis skiriama gamtinė, ekologinė, socialinė ir techninė ekstremali situacija.
Socialinę ekstremalią situaciją sukelia masinės riaušės ir neramumai, blokados, provokacijos, diversijos, teroro aktai, kariniai veiksmai.
Lietuvoje pagal Civilinės saugos įstatymą (1998, nauja redakcija 2010) Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija organizuoja ekstremalios situacijos prevenciją, valdymą ir vadovauja ekstremalios situacijos padarinių šalinimo darbams, kai ekstremali situacija apima vienos ar daugiau apskričių teritoriją arba reikalinga valstybinių institucijų pagalba operatyviai telkiant turimas valstybines pajėgas ir materialinius išteklius, kurių reikia ekstremalios situacijos padariniams šalinti.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra ekstremalios situacijos, kokios jų priežastys ir kaip jos valdomos Lietuvoje, ypatingą dėmesį skiriant socialinio pobūdžio ekstremalioms situacijoms.
Pagrindinės Sąvokos
Norint geriau suprasti ekstremalių situacijų kontekstą, svarbu apibrėžti keletą pagrindinių sąvokų:
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
- Cheminis mišinys - dviejų arba daugiau cheminių medžiagų mišinys arba tirpalas.
- Gelbėjimo darbų vadovas - civilinės saugos pajėgų valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, ekstremaliosios situacijos židinyje vadovaujantis paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotiniems darbams, taip pat įvykio, ekstremaliojo įvykio likvidavimo ir jų padarinių šalinimo darbams.
- Įvykis - ekstremaliojo įvykio kriterijų neatitinkantis gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui ir (ar) aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai.
- Kita įstaiga - socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, sveikatos priežiūros srityse veikiantis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas - tenkinti tam tikrus viešuosius interesus.
- Krizė - valstybės lygio ekstremalioji situacija, kurios nepavyksta arba neįmanoma likviduoti ir (ar) pašalinti jos padarinių taikant šiame įstatyme nustatytas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo priemones.
- Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planas - valstybės institucijų ir įstaigų veiksmų ir priemonių, turinčių užtikrinti krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą, planas.
- Pavojingasis objektas - visa veiklos vykdytojo kontroliuojama teritorija, kurios bent viename įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą, kuriame vykdoma įprastinė ir susijusi veikla, yra pavojingųjų medžiagų.
- Perspėjimo sistema - visuma organizacinių ir techninių priemonių, kuriomis perspėjami gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai apie įvykį, ekstremalųjį įvykį, gresiančią ar susidariusią krizę ar ekstremaliąją situaciją ir išplatinama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turima arba joms skirta informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.
- Veiklos vykdytojas - fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie eksploatuoja ar valdo pavojingąjį objektą ar pavojingojo objekto įrenginį arba kurie kitu teisiniu pagrindu turi suteiktus įgaliojimus priimti ekonominius sprendimus ar sprendimus pavojingojo objekto ar pavojingojo objekto įrenginio veikimo techniniais klausimais.
Šios sąvokos padeda suvokti ekstremalių situacijų mastą ir įvairių institucijų vaidmenį valdant tokias situacijas.
Ekstremalių Situacijų Pavyzdžiai Lietuvoje
Ekstremalią situaciją gali sukelti:
- Avarija Ignalinos atominėje elektrinėje.
- Avarija gretimų valstybių branduolinėse jėgainėse.
- Klaipėdos jūrų uosto įplaukos ir laivybos kanalo povandeninio šlaito nuošliauža.
- Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, kito hidrotechnikos statinio grunto sufozijos (uolienų smulkių dalelių ir tirpių medžiagų išplovimas) sukelta deformacija.
- Vandens lygio pakilimas virš Baltijos jūros lygio Baltijos sistemoje.
- Ledo lyties su žmonėmis, Lietuvos atsakomybės rajone Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir Kauno mariose, ežeruose ar upėse atitrūkimas nuo kranto arba properšų atsiradimas, kai žmonės negali patekti į krantą.
- Incidentas Užsieniečių registracijos centre ar laisvės atėmimo vietoje, kai dėl riaušių sutrikdoma normali įstaigos veikla.
- Nestabili padėtis prie Lietuvos valstybės sienos dėl užsieniečių masinio susitelkimo, masinio valstybės sienos kirtimo nenustatytose vietose.
- Durpyno, durpingos pievos degimas, smilkimas pavojingiausiuose gaisrų atžvilgiu durpynuose (Tyrulių, Laukesos, Traksėdžių, Palių, Šepetos, Šiluvos‑Tyrelio, Sulinkių, Baltosios Vokės).
Siekiant paprasčiau koordinuoti prevencinius pasirengimo COVID-19 plitimui veiksmus, organizuoti institucijų darbą, panaudoti valstybės medicinos materialinių išteklių rezervą, greičiau ir lengviau vykdyti kitas procedūras 2020 02 26 valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija dėl koronaviruso (COVID-19) (žmogaus koronavirusai) plitimo grėsmės (atšaukta 2022 05 01).
Ocean Currents Are Shifting — A Global Disaster Is Coming!
Savivaldybių lygmens ekstremalių situacijų pavyzdžiai:
- 2023 m. sausio 16 d. Elektrėnų savivaldybėje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl kilusio pavojaus saugomai teritorijai (Ilgio ornitologiniam draustiniui) Ilgių ežere.
- 2023 m. vasario 9 d. Zarasų rajono savivaldybės Antalieptės ir Dusetų seniūnijų teritorijose paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija dėl gresiančio potvynio ir vieno generatoriaus gedimo Antalieptės hidroelektrinėje.
- 2023 m. birželio 9 d. Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.
- 2023 m. birželio 14 d. Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.
- 2023 m. birželio 14 d. Šakių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.
- 2023 m. birželio 14 d. Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.
- 2023 m. birželio 14 d. Telšių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.
- 2023 m. birželio 15 d. Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.
- 2023 m. birželio 16 d. Raseinių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.
- 2023 m. birželio 19 d. Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.
- 2023 m. birželio 20 d. Biržų rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.
- 2023 m. liepos 5 d. Anykščių rajono savivaldybės teritorijoje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinio meteorologinio reiškinio - sausros augalų vegetacijos laikotarpiu.
- 2023m. rugsėjo 26 d. Kazlų Rūdos savivaldybėje paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dalyje Kazlų Rūdos savivaldybės, Kazlų Rūdos seniūnijos, Kajackiškės k.
Šie pavyzdžiai rodo, kaip įvairūs įvykiai gali sukelti ekstremalias situacijas, reikalaujančias koordinuotų veiksmų ir išteklių mobilizavimo.
Taip pat skaitykite: CSR Lietuvoje
Kiekvienas iš šių pavyzdžių iliustruoja įvairių tipų ekstremalias situacijas, kurios gali kilti Lietuvoje, ir pabrėžia būtinybę būti pasirengus reaguoti į tokius įvykius.
Valstybinės Institucijos ir Jų Funkcijos
Civilinės saugos įstatymas nustato, kad Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija organizuoja ekstremalios situacijos prevenciją, valdymą ir vadovauja ekstremalios situacijos padarinių šalinimo darbams.
Valstybinės institucijos, tokios kaip Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, koordinuoja gelbėjimo darbus ir teikia pagalbą gyventojams ekstremalių situacijų metu.
Kitos institucijos, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ministerija, užtikrina medicininę pagalbą ir koordinuoja veiksmus epidemijų ar kitų sveikatos krizių atvejais.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
Krizių ir Ekstremaliųjų Situacijų Valdymo Planas
Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planas yra valstybės institucijų ir įstaigų veiksmų ir priemonių planas, skirtas užtikrinti krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą.
Šis planas apima prevencines priemones, pasirengimo veiksmus ir reagavimo procedūras, siekiant sumažinti galimą žalą ir užtikrinti gyventojų saugumą.
Išvados
Ekstremalios situacijos, ypač socialinio pobūdžio, kelia didelį iššūkį valstybei ir reikalauja koordinuotų veiksmų iš įvairių institucijų.
Efektyvus valdymas, prevencija ir pasirengimas yra būtini siekiant sumažinti galimą žalą ir apsaugoti gyventojus.
Lietuvos teisės aktai ir valstybinės institucijos yra pasirengusios reaguoti į įvairias ekstremalias situacijas, tačiau nuolatinis tobulinimas ir pasirengimas yra būtini siekiant užtikrinti aukštą saugumo lygį.
tags: #lietuvoje #galimas #socialinio #pobudzio #ekstremaliasias #situacijas