Žmogaus augimas ir vystymasis priklauso nuo kasdieninio fizinio aktyvumo. Fizinis aktyvumas - tai skeleto bei raumenų sukeliami kūno judesiai, kuriems atlikti suvartojama kur kas daugiau energijos nei ramybės būsenoje. Kiekvieno žmogaus natūralus poreikis fiziniam aktyvumui yra skirtingas. Nepakankamas fizinis aktyvumas vadinamas hipokineze. Literatūroje dažnai vartojamas ir kitas terminas - hipodinamija. Jo reikšmė šiek tiek kita, nes hipodinamija parodo dėl hipokinezės sumažėjusią raumenų jėga.
Šį referatą norėčiau paskirti X-XII klasių jaunuoliams ir merginoms. Darbe, buityje, poilsiaujant ar sportuojant žmogus atlieka įvairius judesius. Žmogaus fizinis aktyvumas yra susijęs su amžiumi, lytimi, medžiagų apykaita ir eenergijos išeikvojimu bei kitais veiksniais.
Straipsnyje analizuojami pirmaklasių fi zinio aktyvumo ypatumai, atsižvelgiant į tėvų socialinę-ekonominę padėtį. Tyrimas atliktas 2008 m. atsitiktinai atrinktose Šiaulių apskrities mokyklose. 630 pirmaklasių išdalytos anketos, prašant tėvus jas užpildyti. Anketas grąžino 515 žmonių (atsako dažnis - 81,8%). Pirmokų fi zinis aktyvumas vertintas atsižvelgiant į tėvų išsilavinimą, pajamas ir gyvenamąją vietą.
Fizinio Aktyvumo Įtaka
Vienas iš veiksnių, turinčių teigiamą poveikį mokinių protiniam darbingumui, yra fizinis aktyvumas. Judėjimą galime skirstyti į natūralų ir organizuotą. Analizuojant mokinių paros laiko paskirstymą, pastebėta, kad didelę laiko dalį jie juda netikslingai ir tik nežymią laiko dalį skiria organizuotai kūno kultūrai. Kūno kultūros pamokos nepatenka vaiko organizmo biologinio poreikio judėti. Visos fizinio aktyvumo formos skatintinos, jeigu jos mokiniams leidžia patirti judėjimo džiaugsmą.
Fizinio aktyvumo raiškos formos gali būti realizuojamos dvejopai: a) puoselėjant bendrąjį fizinį mokinių vystymąsi, fizines galias bei sveikatą, nesiekiant sportinio rezultato, ir bb) siekiant sportinio rezultato. Fizinio aktyvumo formos yra įvairios: kūno kultūros pamokos, fizkultūrinės pertraukėlės per pamokas, judrieji žaidimai per pertraukas bei po pamokų, treniruotės sporto sekcijose, būreliuose, klubuose.
Taip pat skaitykite: Pagalba nuo smurto
Fizinį aktyvumą labiausiai lemia interesai, motyvacijos lygis ir socialinė aplinka. Teigiamą požiūrį į fizinį aktyvumą žmogus turi dar vaikystėje. savaitės dienomis labai skiriasi kada jiems tenka didesnis protinis krūvis, jų fizinis aktyvumas sumažėje. Norint optimaliai organizuoti X-XII klasių mokinių fizinį aktyvumą, reikėtų kūno kultūros pamokas išdėstyti tvarkaraštyje tomis savaitės dienomis, kai fizinis aktyvumas pradeda mažėti ir kai jis būna mažiausias.
Realiausia fizinio aktyvumo didinimo forma daugeliui šiuolaikinių mokinių yra kūno kultūros pamoka. Susidarė objektyvios sąlygos, dėl kurių žmogus buvo priverstas keisti gyvenimo būdą. Paplito pasyvus gyvenimo būdas, netruko pasireikšti ir jo pasėkmės. Aktyvius fizinės veiklos apribojimas pareikalavo iš žmogaus didžiulių protinių pastangų ir nepaprastai padidino psichinę bei nnervinę įtampą. Atsirado hipokinezės problema. Ištirta, kad organizmas labai sunkiai pakelia nejudromą. Medicinos statistika rodo, kad ypač paplito širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.
Aktyvios fizinės veiklos deficito problema ššiuolaikinės mokslo ir technikos revoliucijos sąlygomis aktuali visais amžiaus tarpsniais, tačiau bene labiausiai ji opi, kai kalbama apie vaikų sveikatą. Nepakankamas fizinis aktyvumas yra nepalankus mokinių sveikatai, kenkia vaikų ir paauglių organizmo augimui ir brendimui. Dėl to vaikystėje išryškėję judėjimo trūkumai vėliau yra sunkiai ištaisomi. Ankstyvojo individualaus vystymosi laikotarpiu žmogaus organizmas lengviau treniruojamas ir, priklausomai nuo fizinio aktyvumo lygio, didėja fizinio išsivystymo diapazonas.
Natūralus aktyvios fizinės veiklos poreikis, turintis ypatingą reikšmę optimaliam organizmo vystymuisi, vaikystėje daugeliu atvejų yra stabdomas įvairių socialinių priežasčių (drausminės priemonės, priverstinis sėdėjimas mokykloje, pomėgis žiūrėti televizorių ir kt). Dėl to vaikų organizmas į aktyvaus judėjimo apribojimą reaguoja taip pat, kaip ir suaugusiųjų: mažėja darbingumas, sveikata darosi nestabili.
Veikiant šiems ir kitieks veiksniams, organizmo augimas ir vystymasis sulėtėja, ttodėl iki galo nerealizuojamas genetinis potencialas. Antra vertus, suaugusiams nelengva kompensuoti šiuos nuo vaikystės išlikusius fizinio išsivystymo ir funkcinių galimybių trūkumus. Fizinis aktyvumas susijęs su trim sveikatos aspektais: fizinių, psichinių ir socialiniu. Geriausiai ištirtas ryšys tarp fizinio aktyvumo ir funkcinės širdies ir kraujagyslių sistemos būklės. Kasdieniniai fiziniai pratimai ir sportinė veikla skatina organizmo kraujotaką, normalizuoja arterinį kraujo spaudimą.
Taip pat skaitykite: Sporto klubai ir neįgalieji
Tyrimo Rezultatai
Nustatyta, kad sporto ar šokių būrelius lanko 39,6% pirmokų. Daugiausia lankančių būrelius buvo tarp vaikų, kurių tėvų (mamų ar tėčių) išsilavinimas aukštasis (atitinkamai 52,8 ir 59,5%), mažiau - šeimose, kuriose tėvų išsilavinimas aukštesnysis ar žemas. Sporto ar šokių būrelius lankė daugiau vaikų, gyvenančių mieste (45,5%) negu kaime (35,4%, p < 0,05).
Daugiau kaip pusė pirmaklasių nueina (58,8%) ir grįžta iš mokyklos (72,2%) pėsčiomis, 1,2% važiuoja dviračiu. Trečdalį moksleivių į mokyklą automobiliu nuveža tėvai, o parsiveža - tik kas penktą. Didėjant šeimos pajamoms, didėja į mokyklą automobiliu nuvežamų pirmokų dalis (31,1% mažų, 34,1% vidutinių ir 46,3% didelių pajamų).
Darbo dienomis beveik trečdalis (36,9%) pirmaklasių lauke žaidžia apie 3 ir daugiau valandų per dieną, tuo tarpu savaitgaliais tokį pat laiką praleidžia lauke didžioji dalis vaikų - 87,1%. Tyrimas parodė, kad pirmokai daug laiko praleidžia pasyviai žaisdami kompiuteriu arba žiūrėdami televizorių. Žaisdami kompiuteriu vaikai dažniausiai praleidžia apie 1 valandą per dieną: darbo dienomis tiek laiko žaidžia 33,9% pirmaklasių, savaitgaliais - 28,5%.
Tėvų Išsilavinimo ir Pajamų Įtaka
Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad tėvų išsilavinimas ir pajamos turi įtakos pirmokų fiziniam aktyvumui. Aukštesnį išsilavinimą turintys tėvai dažniau leidžia savo vaikus į sporto būrelius. Taip pat, didėjant šeimos pajamoms, didėja tikimybė, kad vaikas bus vežiojamas į mokyklą automobiliu, o tai mažina jo fizinį aktyvumą.
| Rodiklis | Žemas išsilavinimas | Aukštas išsilavinimas |
|---|---|---|
| Sporto būrelių lankymas | Mažiau | Daugiau |
| Rodiklis | Mažos pajamos | Didelės pajamos |
|---|---|---|
| Vežiojimas į mokyklą automobiliu | Mažiau | Daugiau |
Taigi, socialiniai veiksniai, tokie kaip tėvų išsilavinimas ir pajamos, gali turėti reikšmingos įtakos vaikų fiziniam aktyvumui. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus, siekiant užtikrinti, kad visi vaikai turėtų galimybę būti fiziškai aktyvūs ir sveiki.
Taip pat skaitykite: Pulso dažnio kitimai atliekant fizinius pratimus
12 Easy Exercises For Kids At Home
tags: #pirmoku #fizinio #aktyvumo #priklausomybe #nuo #socialiniu