Smurtas artimoje aplinkoje yra sisteminė prievarta, kurią dažniausiai naudoja esamas ar buvęs partneris, sutuoktinis, globėjas ar kitas artimas asmuo. Pagrindinis tokio smurto tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą žmogų. Ši prievarta dažnai yra nematoma, neigiama ar net pateisinama visuomenėje, o smurto žymės - ne visuomet akivaizdžios.
Smurto samprata apima ne tik fizinį sužalojimą, bet ir įvairias kitas formas - psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą, taip pat nepriežiūrą ar institucinį smurtą. Šiame straipsnyje pristatomos pagrindinės smurto rūšys, jų pasireiškimo formos, pasekmės ir galimybės gauti teisinę pagalbą Lietuvoje.
Smurto rūšys artimoje aplinkoje
- Fizinis smurtas
- Psichologinis smurtas
- Seksualinis smurtas
- Ekonominis smurtas
- Pasyvus smurtas (nepriežiūra)
- Institucinis smurtas
Fizinis smurtas
Lengviausiai atpažįstama ir visuomenėje pripažįstama smurto forma - fizinis smurtas. Jis apima tyčinį fizinės jėgos panaudojimą prieš asmenį, siekiant sužeisti, padaryti negaliu arba net atimti gyvybę. Dažniausios fizinio smurto formos yra plakimas, spardymas, kandžiojimas, stumdymas, žalojimas ar žudymas naudojant įvairius įrankius ar ginklus.
Fizinis smurtas ne tik sukelia skausmą, bet ir riboja asmens laisvę bei apsisprendimą. Fizinio smurto aukos gali turėti mėlynes, nubrozdinimus, kaulų lūžius - tačiau ne visada žaizdos matomos, todėl atpažinti smurtą gali padėti ir pasikeitęs elgesys ar emocinė būsena.
Psichologinis smurtas
Psichologinis smurtas yra sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant įbauginti, suvaldyti ar priversti paklusti. Ši smurto forma dažnai lieka nepastebėta, nes ji reiškiasi per žodinius išpuolius, manipuliacijas, grasinimus, kontrolę ir izoliavimą.
Taip pat skaitykite: Vaiko globos ypatumai Lietuvoje
Dažniausi psichologinio smurto požymiai - žeminimas, šaipymasis, pravardžiavimas, keliamas nuolatinis stresas, nuostata, kad auka yra „nestabili“ ar psichiškai sutrikusi. Psichologinis smurtas gali būti susijęs ir su aukos socialine aplinka, pavyzdžiui, jo religija, kalba ar lytine orientacija.
Ši smurto forma sukelia ilgalaikes neigiamas pasekmes - aukos praranda pasitikėjimą savimi, jaučia nuolatinę įtampą, baimę ar depresiją. Teisiškai psichologinis smurtas yra baudžiamas - už tokį elgesį galima kreiptis į teisėsaugą, gauti apsaugą, teismo priemones ar psichologinę pagalbą.
Seksualinis smurtas
Seksualinis smurtas yra kėsinimasis į asmens kūno neliečiamumą ir orumą per nepageidaujamą seksualinę veiklą. Tai gali būti prievarta atlikti ar dalyvauti seksualiniuose veiksmuose prieš valią, įskaitant santuokinį ar šeimos narių smurtą. Seksualinis smurtas šeimoje dažnai yra ilgalaikis procesas ir dažniausiai nukentėjusios yra moterys bei vaikai.
Šios smurto formos požymiai apima priverstinį nusirengimą, žiaurų lytinį santykiavimą, pornografinių veiksmų stebėjimą ar kartojimą prieš aukos valią.
Ekonominis smurtas
Ekonominis smurtas Lietuvoje pripažįstamas palyginti neseniai ir dažnai lieka nepastebėtas arba pateisinamas. Jis apima finansinės priklausomybės kūrimą, uždarbių kontrolę, būtinų išteklių atėmimą, draudimą dirbti ar sprendimų priėmimo procesų ribojimą.
Taip pat skaitykite: Lietuvių literatūros socialiniai vaidmenys
Ekonominis smurtas dažnai lemia, kad moterys šeimose tampa finansiškai priklausomos nuo vyrų, kas labai apsunkina galimybę nutraukti prievartinius santykius. Lietuvos visuomenėje ekonominio smurto supratimas ir pripažinimas dar silpnas - nemaža dalis žmonių sutinka su pateisinimais, kad smurtas šeimoje yra „švelnesnis“, jei tai ekonominė kontrolė.
Pasyvus smurtas - nepriežiūra
Pasyvus smurtas, dar vadinamas nepriežiūra, - tai nuolatinis šeimos nariui būtinos pagalbos ar poreikių netenkinimas arba aplaidus tenkinimas, kuris gali pakenkti gyvybei, sveikatai bei raidai. Dažniausiai nuo nepriežiūros kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji.
Nepriežiūra apima kelias sritis:
- Fizinė nepriežiūra - netinkamas būstas, maisto ar drabužių trūkumas;
- Medicininė nepriežiūra - sveikatos priežiūros stoka, vaistų nenustatymas;
- Pedagoginė nepriežiūra - vaiko nemokymas ar neleidimas į mokyklą;
- Socialinė nepriežiūra - asmens izoliavimas, bendravimo draudimas;
- Psichologinė-emocinė nepriežiūra - abejingumas, ignoravimas.
Institucinis smurtas
Institucinis smurtas dažnai siejamas su žmonėmis, gyvenančiais globos namuose ar kitose socialinės globos institucijose. Jį lemia neigiamos nuostatos, atsainus ar net žeminantis elgesys iš įstaigų darbuotojų pusės. Tokie veiksmai pažeidžia asmens orumą ir teises, todėl institucinį smurtą taip pat vertina kaip smurtą artimoje aplinkoje, kai kalbama apie neįgaliuosius ar priklausomus asmenis.
Smurto artimoje aplinkoje problematika Lietuvoje
Lietuvos statistika rodo, kad smurtas šeimoje yra itin opi visuomenės problema. 2015 m. pradėti daugiau kaip 10 tūkst. tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje, iš kurių 79,3 proc. nukentėjusių buvo moterys. Tačiau visuomenės požiūris išlieka paradoksalus - dauguma žmonių laiko fizinį smurtą smurtu, bet ekonominės prievartos dažnai nepastebi ar pateisina.
Taip pat skaitykite: Motinystės tema lietuvių kūryboje: analizė
Apklausa 2017 m. atskleidė, kad tik apie 25% respondentų galvoja apie psichologinį smurtą, o seksualinį paminėjo tik 6%. Ekonominė moters priklausomybė nuo vyro dažnai laikoma pateisinama, o draudimą moteriai dirbti smurtu laiko tik kas antras.
Dauguma gyventojų mano, kad smurto prieš moteris priežastis yra pačios nukentėjusiosios - jos „irkina“ ar „provokuoja“ smurtą. Taip pat jaučiamas stiprus aukos kaltinimo modelis: dalis iš jų tiki, kad moteris bet kada gali nutraukti santykius, jei tik nori, nepaisant realių grėsmių jos ar vaikų saugumui ir ekonominių sunkumų.
Teisinė apsauga ir pagalba smurto aukoms Lietuvoje
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę už įvairias smurto formas, įskaitant fizinį, psichologinį, seksualinį ir ekonominį smurtą. Pagal BK 140 straipsnį baudžiami ne tik fiziniai veiksmai, bet ir tokie elgesiai kaip žeminimas, grasinimai, manipuliacijos ar socialinė izoliacija. Tai leidžia teisiškai ginti aukas nuo psichologinio smurto.
Nukentėję nuo smurto asmenys turi teisę kreiptis į teisėsaugą dėl apsaugos priemonių, gauti laikiną teismo sprendimą apriboti smurtautojo kontaktus bei naudotis psichologine pagalba socialiniuose ar specializuotuose pagalbos centruose. Įrodymais gali būti įvairūs duomenys - trumpieji pranešimai, garso ir vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, medicinos ar psichologo pažymos.
Paslaugos smurto aukoms Lietuvoje veikia visą parą ir yra prieinamos anonimiškai, įskaitant moterų krizių centrus, vaikų teisių apsaugos tarnybas bei emocinės paramos linijas. Socialiniai projektai ir paramos grupės padeda nukentėjusiems atstatyti pasitikėjimą savimi bei įveikti emocinius ir socialinius iššūkius.
Smurto ciklas - užburtas ratas
Remiantis Z. Vasiliauskaitės ir L. Walker tyrimais, smurtas šeimoje dažnai vyksta pagal pasikartojantį trifazį modelį - įtampos augimo fazė, smurto proveržis ir „medaus mėnesio“ (atsiprašymo) fazė. Šių fazių pakartojimas vadinamas „smurto ratu“.
Smurto ratas dažniausiai prasideda nuo smurtautojo didėjančios kontrolės ir izoliacijos, kai aukos pastangos išlikti santykiuose kyla iš baimės bei vilties pakeisti smurtautojo elgesį.
Prevencija ir visuomenės švietimas
Kovojant su smurtu artimoje aplinkoje svarbus ne tik teisinis reguliavimas, bet ir visuomenės sąmoningumo didinimas. Reikalingas švietimas apie smurto formas, jų atpažinimą bei seksualinę, psichologinę ir ekonominę prievartą. Emocinis raštingumas ir pagarba žmogaus teisėms turi tapti svarbia visuomenės vertybe.
Tokiu būdu galima mažinti smurto paplitimą, stiprinti nukentėjusiųjų apsaugą bei kurti saugią aplinką visiems šeimos nariams ir artimiems žmonėms.
tags: #lietuviu #enciklopedija #smurtas