Liberalusis - marginalinis gerovės modelis mažiausiai iš visų modelių įsijungia į piliečių gerovės užtikrinimą, šio modelio svarbiausia vertybė yra laisvė. Vis labiau pastebimas valstybės vaidmens mažėjimas rūpinantis savo piliečių gerove, perduodant dalį įsipareigojimų tam tikrose socialinėse srityse rinkos subjektams dėl globalizacijos procesų gerovės valstybė daugumoje šalių patiria krizę.
Liberaliojo modelio esmė ir bruožai
Šis modelis yra grindžiamas individualizmu ir asmenine atsakomybe, o ne valstybės pagalba. Kanadoje ir JAV yra stipriai pasikliaujama rinkos reguliavimo mechanizmu, o socialinės programos yra neišplėtotos ir minimalios. JAV yra ribota socialinė apsauga, mažas sveikatos priežiūros sistemos finansavimas ir didelis privatus sektorius, kuris teikia socialines paslaugas.
Liberalus marginalinis modelis buvo sukurtas kaip alternatyva bismarkiniam modeliui, kuris buvo labiau orientuotas į vyriausybės reguliavimą ir korporatyvinį valdymą. Šis modelis buvo sukurtas siekiant užtikrinti, kad vyriausybės politika būtų orientuota į individo laisvę ir rinkos ekonomikos principus. Jis pradėtas plačiai taikyti po Antrojo Pasaulinio karo.
Šis modelis yra daug kritikuojamas, nes jis palieka daug žmonių be socialinės apsaugos ir yra linkęs didinti socialinę nelygybę. Taip pat šis modelis yra linkęs išsivystyti į oligarchiją, kurioje turtingieji turi didelę įtaką valdžios sprendimams.
Liberalios politikos pasekmės socialiniam draudimui
Šioje sistemoje valstybės vaidmens mažėjimas lemia, kad socialinės problemas sprendžia rinkos subjektai arba nevyriausybinės organizacijos. Tai yra pastaruoju metu daugumai pasaulio valstybių vis labiau tampa patrauklus liberalus marginalinis socialinės politikos modelis, kuris yra kraštutinis gerovės valstybės modelio variantas.
Taip pat skaitykite: Estijos socialinis modelis ir pamokos Lietuvai
Šis modelis yra grindžiamas tuo, kad gerovė teikiama tik išimtiniais atvejais, kai pats individas nebepajėgia pasirūpinti savo gerove, o teikiama parama yra minimali, užtikrinanti tik minimalų pragyvenimo lygį. Dabartinės sąlygos lemia valstybės vaidmens mažėjimą bei rinkos ir nevyriausybinių organizacijų vaidmens didėjimą socialinės politikos srityje, kas yra liberalios marginalinės socialinės politikos kokybinis elementas.
Socialinio draudimo vieta ir samprata Lietuvoje
Pagrindinė socialinės apsaugos sudedamoji dalis yra socialinis draudimas. Būtent socialinis draudimas Lietuvoje apima didžiausią dalį visos socialinės apsaugos (apie 80 proc.). Socialiniam draudimui mūsų šalyje yra skiriama kone didžiausia socialinės apsaugos finansavimo dalis, o didžioji dalis visų socialinių išmokų yra mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
Valstybinis socialinis draudimas - valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Lietuvos Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo nustatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių pasirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų.
Socialinis draudimas yra privalomas kiekvienam nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui, dirbančiam pagal darbo sutartį ar individualiai. Daliai piliečių draustis neprivaloma - tai besimokantis, studijuojantis jaunimas, laisvieji menininkai, bedarbiai, namų šeimininkės. Neapseinama ir be tokių asmenų, kurie socialinio draudimo vengia - dirba nesudarydami darbo sutarčių (nelegaliai) arba patys nesidrausdami.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymas: pagrindiniai aspektai
Valstybinio socialinio draudimo įstatymas yra vienas iš pagrindinių socialinės apsaugos sistemos elementų šalyje. Šis įstatymas reglamentuoja socialinio draudimo santykius, apibrėžia draudimo rūšis, įmokų mokėjimo tvarką bei išmokų skyrimo sąlygas. Įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 1 d.
Taip pat skaitykite: liberalusis, konservatyvusis ir socialdemokratinis gerovės valstybės modeliai
Socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo (pay-as-you-go) principu. Nuo 2004 m. sausio 1 d. įteisintas socialinio draudimo įmokos dalies kaupimas, taip padėtas pagrindas kaupiamajam pensijų draudimui. Nuo pat pradžių buvo siekiama, kad socialinio draudimo sistema būtų pakankamai savarankiška. Tai pasireiškė socialinio draudimo biudžeto atskyrimu nuo valstybės biudžeto, taip pat projektuojant trišalę socialinio draudimo valdymo sistemą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų šaltinis yra draudėjų ir apdraustųjų įmokos. Jos sudaro apie 98 proc. visų pajamų. Darbdavio ir darbuotojo įmokos apskaičiuojamos kaip darbuotojui mokamo atlyginimo procentas. Socialinio draudimo įmokų tarifas buvo patvirtintas 1991 metais ir vėliau keitėsi: iki 2000 metų buvo 31 proc., nuo 2000 m. sausio 1 d. Seimas nustatė 34 proc. įmokų tarifą.
Išmokų rūšys ir jų ypatybės
Šiuo metu pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus gali būti mokamos šios ilgalaikės išmokos: senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijos, išankstinės senatvės pensijos, pensijos netekus maitintojo ir už ištarnautą laiką. Trumpalaikės išmokos yra mokamos ribotą laiką, paprastai mažiau negu vienerius metus. Prie jų priskiriamos tokios pašalpos: ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), nelaimingų atsitikimų darbe išmokos, laidojimo ir transporto išlaidų kompensacijos (tam tikru laikotarpiu), reabilitacijos pašalpos.
Išlaidas pensijoms bei pašalpoms lemia įstatymų apibrėžti socialinės apsaugos įsipareigojimai. Jie paprastai numato išmokų gavėjus, kvalifikacines sąlygas, išmokos dydžio apskaičiavimo formulę ir išmokos didinimą vykstant infliacijai ir kylant gyvenimo lygiui.
Trumpalaikės išmokos
Trumpalaikėms pašalpoms finansuoti tinka einamojo finansavimo sistema. Jos esmė ta, kad išlaidos pašalpoms padengiamos iš tais pačiais metais gautų įmokų. Ligos pašalpa yra mokama asmeniui, tapus laikinai nedarbingu dėl ligos, slaugančiam ligonį ar kitais įstatymo numatytais atvejais, siekiant kompensuoti jo prarastas darbo pajamas.
Taip pat skaitykite: Pamokos iš Lenkijos socialinio modelio
Nuo 1995 metų už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas apmoka darbdavys, išskyrus slaugos atvejus, o už likusias - Valstybinio socialinio draudimo fondas iš savo biudžeto lėšų. Nuo 2001 metų sausio 1 dienos, įsigaliojus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymui, ligos pašalpa už pirmas dvi dienas negali būti mažesnė nei 80 proc. ir didesnė nei 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio. Nuo trečiosios dienos ligos pašalpa sudaro 85 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio.
Motinystės ir vaiko priežiūros išmokos
Nuo 1991 iki 1995 metų motinoms, auginančioms vaikus iki 1,5 metų, buvo mokama 1 minimalaus gyvenimo lygio dydžio vaiko priežiūros pašalpa. Nuo 1995 metų pertvarkant tiek pensijų, tiek valstybinio socialinio draudimo pašalpų sistemas draudiminiu principu pasikeitė ir vaiko priežiūros pašalpos mokėjimo dydis ir skyrimo tvarka. Sekant daugelio Europos šalių pavyzdžiu, vaiko priežiūros pašalpa pradėta skirti vienam iš apdraustųjų vaiką auginančių tėvų.
Nuo 1995 metų pradėta mokėti pašalpa, sudaranti 60 proc. vidutinio apdraustojo darbo užmokesčio, bet ne mažiau kaip minimali mėnesio alga (vėliau keitėsi reglamentavimai). Nuo 2004 m. kovo 1 d. motinystės (tėvystės) pašalpos dydis pakilo iki 70 proc.
Ilgalaikės išmokos ir pensijos
Ilgalaikėse išmokose - pensijose - išlaidų pokyčius lemia demografiniai veiksniai ir darbingo bei pensinio amžiaus gyventojų santykio kitimas. Lietuvos demografinė padėtis - mažėjantis gimstamumas ir ilgėjantis gyvenimo amžius - apsunkina einamojo finansavimo sistemos būklę. SoDra yra pinigų paskirstymo įrankis, kuris surenka mokesčius iš dirbančiųjų ir sumoka juos pensininkams ir pašalpos gavėjams. Tai reiškia, kad sumokėti mokesčiai dabar keliauja į esamų pensininkų sąskaitas, o Jūsų pensija bus mokama iš to laiko dirbančiųjų sumokėtų mokesčių.
Ši sistema veiktų puikiai ir toliau, jeigu nesikeistų mokesčių mokėtojų ir išmokos gavėjų santykis. Lietuvoje sensta visuomenė, todėl Vyriausybės Europoje ilgina pensijinį amžių, kad šią problemą atidėti ir jai pasiruošti kaupiant žmonių ateičiai privačiai. Pakopinei sistemai Lietuvoje trūksta pastovumo, dėl daugybės II pensijų pakopos reformų yra sunku ją suprasti, o planuoti sukauptą sumą yra neįmanoma dėl pastoviai kintamos įmokos.
Socialinio draudimo principai ir palyginimas su socialine parama
Socialinis draudimas remiasi nuopelno principu, pagal kurį teisė į socialinę apsaugą ir apsaugos dydis priklauso nuo asmens išankstinio įnašo (įmokos) į socialinės apsaugos sistemą. Kita vertus, socialinė parama remiasi stokos principu, tai reiškia, kad parama teikiama tik tiems, kurių pragyvenimo šaltiniai yra nepakankami.
Socialinis draudimas paprastai yra privalomas ir apima daugumą gyventojų, o socialinė parama teikiama po pajamų vertinimo ir yra skirta užtikrinti minimaliąsias pragyvenimo sąlygas. Socialinis draudimas dažnai yra finansuojamas per įmokas darbo vietoje (darbdavio ir darbuotojo indėlis), o socialinė parama - iš valstybės biudžeto arba savivaldybių lėšų.
Liberalusis modelis ir Lietuvos kontekstas
Lietuvoje socialinė politika ir socialinė apsauga per pastaruosius dešimtmečius keitėsi. Būtina paminėti, kad socialinis draudimas Lietuvoje savo istoriją skaičiuoja nuo 1926 m., tačiau po sovietinės okupacijos sistema kito, ir nuo 1991 m. vėl pradėta kurti dabartinė valstybinio socialinio draudimo sistema.
Lietuvoje socialinis draudimas sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas yra garantuoti pajamas apdraustiesiems netekus darbingumo dėl ligos, motinystės, senatvės, invalidumo ar kitais Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytais atvejais. Socialinio draudimo sistema taip pat remiasi fundamentaliais universalumo, solidarumo ir kitais principais.
Universalumas ir vienodumo principai
Manytina, kad Lietuvoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas universalumo bei vienodumo principų plėtrai. Universalumas reiškia, kad sistema turi būti prieinama visiems gyventojams ir apimti visas socialinio draudimo rizikas, negali būti suteikiama nepagrįstų privilegijų tam tikroms socialinėms grupėms. Vienodumas reiškia, kad vienoda sistema turi būti taikoma visiems, o socialinės sistemos turi būti valdomos socialinių partnerių.
2007 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad asmens teisė į socialinę paramą ir į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.
Iššūkiai ir rekomendacijos
Lietuvos demografinė padėtis - mažėjantis gimstamumas ir ilgėjantis gyvenimo amžius - apsunkina einamojo finansavimo sistemos būklę. Kuo jaunesnis žmogus pradeda ruoštis ir planuoti savo ateitį, tuo didesnę įtaką tam turi rinkos ir privatūs kaupimo mechanizmai. Pakopinei sistemai Lietuvoje trūksta pastovumo, dėl daugybės II pensijų pakopos reformų yra sunku ją suprasti.
Rekomenduojama: plėtoti ir stiprinti universalumo principą, gerinti socialinio draudimo sistemos stabilumą, suderinti darbo rinkos pokyčius su socialinio draudimo ir darbo teisės reformomis, skaidrinti pensijų kaupimo taisykles ir skatinti asmeninį kaupimą bei finansinį švietimą. Taip pat svarbu užtikrinti socialinių partnerių dalyvavimą priimant sprendimus, kurie turi įtakos darbininkų saugai ir sveikatai bei socialinėms garantijoms.
| Aspektas | Liberalusis modelis | Lietuvos kontekstas |
|---|---|---|
| Valstybės vaidmuo | Minimalus, daug įsipareigojimų perduodama rinkai | Stiprus socialinio draudimo vaidmuo, bet spaudimas mažinti išlaidas |
| Išmokų lygis | Minimalus, orientuotas į bazinį saugumą | Relatyviai didelė dalis biudžeto skiriama draudimui (apie 80%) |
| Finansavimo principas | Šeiminės / privatus kaupimas, rinkos sprendimai | Einamasis finansavimas su dalimi kaupimo (nuo 2004 m.) |
| Demografinis iššūkis | Silpnai sprendžiamas, didina nelygybę | Demografinė senėjimo problema kelia grėsmę pensijų tvarumui |
Rekomenduojame susipažinti su šia tema, nes tai aktualu kiekvienam Lietuvos gyventojui. Konsultuojame klientus apie tai nuo pat pirmosios privačių pensijų reformos 2005 metais ir šiandien, ši informacija yra aktuali kaip niekad.
tags: #liberalusis #modelis #socialinis #draudimas #ismokos