Kartu su kapitalizmo užuomazgomis XVIII amžiaus pradžioje Europoje ėmė formuotis nauji visuomenės sluoksniai, pirmiausia buržuazija ir darbininkai. Tuo metu daugelyje šalių vyraujanti valstybės valdymo forma buvo absolutizmas, kuomet karalius, bajorija ir aukštieji dvasininkai sudarė politinio ir karinio elito branduolį, naudodamiesi įvairiomis privilegijomis.
Ši padėtis kvietė miestų gyventojus - amatininkus, pirklius, manufaktūrų savininkus - prieštarauti esamai tvarkai, nes net ir praturtėję jie negalėjo įtakoti šalies valdymo. Toks protestas išsivystė į naują politinę ideologiją - liberalizmą, kuri pabrėžė visų žmonių prigimtinę lygybę ir reikalavo lygiateisiškumo valstybėje.
Liberalusis modelis
Liberalizmo šalininkai teigė, kad valstybės uždavinys yra garantuoti laisvę, kuri reiškia teisę kiekvienam žmogui turėti individualią nuosavybę ir nevaržomai jos naudotis. Taip žmogus gali laisvai dirbti, prekiauti bei konkuruoti su kitais. Laisvė neturi riboti kitų laisvės, todėl santykius reglamentuoja teisė. Liberalų nuomone, negalima leisti privilegijų vieniems žmonėms ir jiems kurti geresnes sąlygas nei kitiems.
Lietuvoje liberalus - marginalinis modelis pasižymi minimaliu parama šeimai, neišvystytomis valstybės paslaugomis ar brangiomis privačiomis vaiko priežiūros paslaugomis. Socialinės išmokos yra mažos, o nemokamos motinystės atostogos trumpos, tad jos neskatina gimstamumo. Šios priežastys lemia, kad socialinės išmokos Lietuvoje išlieka žemos.
Liberalus gerovės modelis:
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
- darbo rinkos lankstumas ir atsparumas demografiniams pokyčiams;
- socialinės rizikos sprendimų palikimas rinkai;
- minimali parama šeimai;
- neišvystytos viešosios ir brangios privačios vaiko priežiūros paslaugos;
- mažos socialinės išmokos, trumpos motinystės atostogos.
Konservatyvusis modelis
Konservatizmas kaip ideologija formavosi po Didžiosios prancūzų revoliucijos, siekdamas išlaikyti tradicijas, pagarbą autoritetui, religingumą bei socialines struktūras. Konservatoriai pabrėžė, kad laisvė nėra absoliuti, nes turi būti susieta su atsakomybe ir paklusnumu. Jie abejojo visų žmonių lygybe, teigdami, kad prigimtinė nelygybė yra būtina, kad būtų išvengta visuomenės chaoso.
Lietuvos kontekste konservatyvusis modelis pasižymi likutine socialine politika, kai valstybės parama mažas pajamas turinčioms šeimoms yra nepakankama, o pajamų testavimo principas riboja prieigą prie socialinių paslaugų. Neišvystytos socialinės paslaugos nesprendžia skurdo problemos. Po 1990-1991 metų Lietuvos nacionalinė socialinės apsaugos sistema buvo kuriama remiantis bismarkiškais principais, kai išmokos siejamos su darbo rinka, o kova su skurdu paliekama socialinės paramos programoms. Tai yra būdingi konservatyvaus modelio bruožai.
Socialdemokratinis modelis
Socializmo idėjos, kurios XIX amžiuje iškilo dėl pramonės perversmo ir stiprėjančio darbininkų sluoksnio spaudimo, pabrėžė egalitarizmą ir valstybės pareigą užtikrinti lygias galimybes, išsilavinimą ir vienodas gyvenimo sąlygas. Viena iš svarbiausių idėjų yra solidarumas tarp visuomenės narių bei valstybės intervencija socialinių paslaugų plėtroje.
Lietuvoje socialdemokratinis modelis orientuotas į didesnę valstybės intervenciją ir socialinių paslaugų plėtrą. Tačiau šalyje nėra pakankamai išplėtota šeimos parama, kuri remtų šeimos ir darbo karjeros derinimą, nors egzistuoja geros sąlygos nėštumo ir motinystės atostogoms, kurios yra vienos ilgiausių Europoje, ir mokamos dosnios motinystės išmokos. Kitos šeimai skirtos priemonės yra palyginti naujos ir ribotos.
Anot A. Guogio, Lietuvos socialinės apsaugos sistema galima priskirti pereinamajam tipui tarp liberalaus marginalinio ir konservatyvaus korporatyvinio modelių. Lietuvos socialinės politikos raidoje akivaizdūs visų trijų Esping-Anderseno išskirtų modelių bruožai.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
| Modelio bruožai | Liberalusis modelis | Konservatyvusis modelis | Socialdemokratinis modelis |
|---|---|---|---|
| Valstybės intervencija | Maža, dauguma problemų sprendžiama rinka | Ribota, remiasi tradicijomis ir pajamų testavimu | Didelė, akcentuoja socialinių paslaugų plėtrą |
| Parama šeimai | Minimali parama, trumpa motinystės atostogų trukmė | Neužtenka paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms | Gerai išvystyta motinystės atostogų sistema, bet kita parama ribota |
| Socialinė apsauga | Mažos socialinės išmokos | Pajamų testavimu paremta, likutinė sistema | Socialinės apsaugos plėtra ir didesnis dėmesys lygybei |
| Philosofija | Laisvė ir individuali nuosavybė | Tradicijų išsaugojimas, prigimtinė nelygybė | Visuomenės solidarumas ir lygios galimybės |
Lietuvos socialinė politika ir jos iššūkiai
Lietuvos socialinės apsaugos sistema susideda iš dviejų pagrindinių dalių - socialinio draudimo ir socialinės paramos. Nors deklaruoti universalumo ir solidarumo principai, įgyvendinti jie buvo tik iš dalies. Tokia sistema atitinka bismarkiško tipo modelį, kuris siejamas su konservatyvumu.
Tarp šiuolaikinių iššūkių Lietuvoje yra poreikis stiprinti šeimos paramą, kad būtų skatinamas gimstamumas bei sudaromos sąlygos derinti šeimą ir darbą. Taip pat svarbu spręsti savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos užtikrinimą, ką laiko perspektyvia socialinės politikos sritimi.
Apibendrinant, Lietuvoje socialinės politikos modelį galima apibrėžti kaip tarpinį - jis jungia liberalaus marginalinio ir konservatyvaus korporatyvinio modelio elementus, o socialdemokratinių principų įtaka atsispindi didesnėje valstybės intervencijoje ir socialinės paramos plėtroje.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #politikos #modeliai #liberalusis #konservatyvusis #socialdemokratinis