Lenkijos politikoje ir viešojoje erdvėje pastaraisiais metais vis dažniau diskutuojama apie reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą klausimą: ar Vokietija turi mokėti kompensacijas už padarytą žalą Lenkijai ir kokia turėtų būti tokio atlyginimo teisinė bei politinė bazė.
Pagrindiniai pareiškimai ir vyriausybės pozicija
„Turėtume susėsti rimtų derybų su vokiečiais ir kartu pagalvoti, kaip išspręsti reparacijų klausimą“, - sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Vitoldas Vaščykovskis. „Lenkijos vyriausybės pozicija dėl reparacijų bus oficialiai pareikšta priėmus politinį sprendimą“, - ketvirtadienį komerciniam radijui „RMF FM“ sakė premjerė Beata Szydlo.
„Mano nuomone, Lenkija turi teisę į tai ir Lenkijos valstybė turi teisę jos prašyti, - sakė B.Szydlo. - Mes pasirengę pradėti šią procedūrą.“ Vyriausybė ginčija 1953 metų rezoliucijos, kuria tuometinė Lenkijos komunistinė valdžia atsisakė pretenzijų Vokietijai, teisėtumą. Tas susitarimas buvo sudarytas diktuojant Sovietų Sąjungai, tvirtina vyriausybė.
Lenkijos užsienio ir vidaus reikalų ministrai anksčiau sakė, kad Europos Sąjungos ir NATO kaimynės Lenkija ir Vokietija turėtų surengti „rimtas derybas“ dėl kompensacijos ir kad jos dydis galėtų būti trilijonas dolerių (835 mlrd. eurų). Įtakingas valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (TTP) lyderis Jaroslawas Kaczynskis kaltina Vokietiją vengiant atsakomybės už žalą, padarytą jo šaliai.
Diplomatiniai žingsniai ir derybų nuotaikos
Trečiadienį B.Szydlo sakė, kad Varšuva „siūlo dialogą“ Berlynui dėl reparacijų. Trečiadienį B.Szydlo sakė, kad Varšuva „siūlo dialogą“ Berlynui dėl reparacijų. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienį paragino Vokietiją suteikti jo šaliai finansinę kompensaciją už nuostolius, kuriuos ji patyrė per Antrąjį pasaulinį karą dėl nacių.
Taip pat skaitykite: Lietuvos prorusiški veikėjai
Kalbėdamas per televiziją „Welt“ po derybų su savo kolege Vokietijoje Annalena Baerbock, R. Sikorskis sakė, jog „tai, ką Vokietija padarė Lenkijai Antrojo pasaulinio karo metais, buvo baisu ir žiauru“. Jis teigė, kad būtų naudinga, jei Vokietija „rastų kūrybišką sprendimą, kaip išreikšti šią kančią, išreikšti apgailestavimą ir padaryti ką nors gero žmonėms, išgyvenusiems šį laikotarpį“.
Istorinė ir teisinė perspektyva
„Tiesa yra tokia, kad Lenkija buvo sunaikinta per karą, joje buvo vykdomi siaubingi nusikaltimai, ir mes negavome už tai jokios kompensacijos“, - pabrėžė politinio dialogo šalininkai. Antrojo pasaulinio karo metu padarytos žalos atlyginimo klausimas jau buvo sukėlęs įtampą tarp Berlyno ir ankstesnės PiS vadovaujamos Lenkijos vyriausybės, kuri tvirtino, kad Vokietija šiuo klausimu turi moralinę pareigą.
Vokietija dažnai atmeta tokias pretenzijas, nurodydama 1953-ųjų Lenkijos sprendimą atsisakyti pretenzijų Rytų Vokietijai. Akivaizdu, kad Vokietija į lenkų reikalavimus sureaguos gana santūriai ir į jokias derybas, žinoma, nesileis. Žinoma, šioje istorijoje bus prisiminta ir 1990 m. rugsėjo mėn. Maskvoje pasirašyta vadinamoji 4+2 sutartis, kuri išsprendė Vokietijos suvienijimo klausimą.
Atkreiptinas dėmesys į istoriko Dr.Algiaus Kasperavičiaus pastebėjimus: „Kalbant apie Antrąjį pasaulinį karą visada galima priskaičiuoti ko tik nori - vyko bombardavimai, griovimai, žudynės, brutalus Varšuvos sukilimo slopinimas ir t.t. Tačiau trilijono dolerių suma akivaizdžiai paimta iš lubų. Atkreipčiau dėmesį, kad 1950-aisiais pretenzijų Vokietijai oficialiai sutartimi atsisakė ir tuo metu komunistinė Lenkijos valdžia. Ir visiškai nesvarbu, kad dabar Lenkijoje yra visai kita santvarka - jeigu kiekvieną kartą pasikeitus santvarkai nauja valdžia keltų kaimynams pretenzijas, tai šitas procesas būtų nesibaigiantis...
Jau nekalbant apie tai, kad Tarybų Sąjunga gavo iš Vokietijos pokario metais reparacijas ir nedidelę dalį tų pinigų perdavė tuometinei komunistinei Lenkijai. Be to, Lenkija iš buvusios Vokietijos gavo dideles teritorijas - Štetiną, Vroclavą, didžiulę dalį Pomeranijos ir Silezijos.
Taip pat skaitykite: Pamokos iš Lenkijos socialinio modelio
Viešoji nuomonė ir politika
Kaip rodo nepriklausomos visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Ibris“ apklausa, 51 proc. lenkų nepritaria tokio pobūdžio pretenzijoms Vokietijai, o 24 proc. jas remia. Panašų raginimą 2020 metų rugsėjį išsakė Lenkijos tuometinės valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis, apskaičiavęs, kad Vokietija turėtų sumokėti Varšuvai 1,3 trilijono eurų kaip kompensaciją už daugiau kaip 5,2 mln. Lenkijos piliečių mirtį.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis socialiniame tinkle „X“ parašė: „Vyriausybė mano, kad nors Lenkija moraliai turi teisę į reparacijas dėl vokiečių nusikaltimų per Antrąjį pasaulinį karą, teisiškai šis dalykas, deja, yra beviltiškas. Atskirame įraše jis pridūrė: „Tačiau aš suglumęs (dėl to), kodėl nacionalistų pusė nereikalauja reparacijų iš Rusijos, kuri pasisavino kompensaciją, skirtą Lenkijai Potsdame.“
Konkrečios idėjos ir alternatyvos reparacijų pateikimo
K. Nawrockis svarstė, kad Vokietija galėtų pradėti mokėti reparacijas stiprindama Lenkijos kariuomenę ir jos karinį potencialą, kartu stiprindama tai, kas rūpi mums visiems, t. y. bendrą saugumą. „Pasiūliau galimybę pereiti prie... Lenkijos ginklų pramonės ir karinių pajėgumų finansavimo, o tai, viena vertus, būtų tikrai ilgo proceso pradžia“, - sakė K. Nawrockis.
Buvusi Lenkijos valdančioji partija, socialkonservatyvioji „Teisė ir teisingumas“ (PiS), 2022 m. pareikalavo iš Berlyno daugiau kaip 6 trln. zlotų (1,7 trln. eurų) - skaičiai ir politikos kalba rodo, kad reparacijų tema yra ir nacionalinės retorikos dalis.
Istorinių įvykių priminimas ir žalos mastas
Nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją 1939 metų rugsėjo 1 dieną, įtraukdama pasaulį į didžiausią visų laikų karinį konfliktą, trukusį šešerius metus ir pražudžiusį 70-85 mln. Pirmadienį po pietų prezidentas atvyko į Veliunį paminėti ten prieš 86 metus vykusių tragiškų įvykių. Ankstyvą 1939 -ųjų rugsėjo 1-osios rytą vokiečių oro pajėgoms ant šio palyginti nedidelio, karinės reikšmės neturinčio Lenkijos miesto numetus beveik 400 bombų, žuvo nuo 1 200 iki 2 000 gyventojų.
Taip pat skaitykite: Lenkijos socialinių paslaugų struktūra
„Po 1939 metų rugsėjo 1-osios visi kentėjo ir žinojo, kad taip neturėtų būti, bet jei jie būtų žinoję, kas nutiko Veliunyje, būtų supratę, kad šis karas bus absoliutus, kad juo siekta sunaikinti lenkų tautą ir lenkų dvasią“, - kalbėjo K. Nawrockis. „Tai buvo užmirštas Holokaustas, nes po tų, kas numetė šias bombas, atėjo kiti (…). Jie masiškai žudė lenkų inteligentiją, lenkų kunigus, lenkų mokytojus.“
Apokalipsė: Antrasis pasaulinis karas. Pirma dalis - Agresija
Lentelė: pagrindiniai argumentai „už“ ir „prieš“ reparacijas
| Argumentai „už“ | Argumentai „prieš“ |
|---|---|
| Lenkija patyrė milžinišką materialinę ir žmogišką žalą; moralinė pareiga atlyginti nukentėjimą. | 1953 m. Lenkijos sprendimas atsisakyti pretenzijų; teisinė sudėtingumas ir senaties klausimai. |
| Reparacijos galėtų būti išreikštos ir per saugumo bei gynybos paramą. | Reikalavimų dydžio skaičiavimai (trilijonai) kelia abejonių dėl realumo. |
| Politinis spaudimas atkurti teisingumą ir pripažinimą aukoms. | Tarptautinės sutartys (4+2, postūmiai pokaryje) ir praktika rodo, kad daug kas buvo spręsta ankstesnėmis derybomis. |
Perspektyvos ir ko tikėtis toliau
Akivaizdu, kad klausimas lieka sudėtingas tiek teisiškai, tiek politiškai. Vokietija remiasi istorine teisine baze ir ankstesniais susitarimais, o Lenkija - moraliniu pareiškimu ir siekiu atlyginti patirtus nuostolius bei simboliškai pripažinti kančią. Viešoji nuomonė Lenkijoje šiuo klausimu yra susiskaldžiusi, todėl politinis sprendimas bus reikšmingas ir rizikingas.
REKOMENDUOJAME TOLIAU SKAITYKITE: šioje istorijoje bus prisiminta ir 1990 m. rugsėjo mėn. Maskvoje pasirašyta vadinamoji 4+2 sutartis, kuri išsprendė Vokietijos suvienijimo klausimą.
tags: #lenkija #praso #kompensacijos #vokietija