Vaikų smurtas - tiek fizinis, tiek psichologinis - yra tema, kuri sukelia daugybę klausimų ir nerimo. Kodėl vaikai smurtauja? Kaip suprasti, kas vyksta jų viduje ir kaip jiems padėti? Smurtas prieš vaikus yra vaiko teisių pažeidimas, taip pat tai yra didžiulė socialinė ir visuomenės sveikatos problema.
Kas yra smurtas prieš vaikus ir kokios jo formos?
Yra keli svarbūs požymiai, kurie įrodo, kad vienoks ar kitoks veiksmas ar neveikimas yra smurtas: kai tai daroma tyčia, kai poveikis gali būti fizinis, psichologinis ar seksualinis, kai dėl to sutrikdoma sveikata, normali raida, sukeliama skausmas ar pažeminama vaiko garbė, orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.
- Fizinis smurtas - tai tyčinis vaiko mušimas ranka ar daiktais, stumdymas, spardymas, purtymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas; kojos pakišimas, kad nugriūtų ar susižalotų, spjaudymas, kankinimas, daužymas, ginklo ar kitų žalojančių daiktų naudojimas.
- Psichologinis / emocinis smurtas - tyčiojimasis, įžeidinėjimai, nuolatinė kritika, gąsdinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad vaikas nėra mylimas, žeminimas ir pan.
- Seksualinis smurtas - suaugusio ar žymiai vyresnio vaiko išnaudojimas seksualiniams tikslams: liečiami intymūs kūno plotai, nuogų nuotraukų darymas, vaikų įtraukimas į prostituciją ar prekyba vaikais seksualinio išnaudojimo tikslais.
- Nepriežiūra ir apleistumas - būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas: ilgai paliekamas vienas, verčiamas atlikti per sunkius darbus, nesirūpinama maistu, drabužiais, sveikatos priežiūra.
Lengvo pobūdžio fizinio smurto požymiai
Fizinis smurtas gali būti matomas ir nematomais būdais. Lengvo pobūdžio fizinis smurtas dažnai pasireiškia kaip vienkartinės ar periodiškos smulkios traumos, kurios gali būti interpretuojamos kaip „vaiko nukritimai“. Tačiau tam tikri ženklai turėtų kelti nerimą:
- mėlynės, nubrozdinimai, nedideli nudegimai ar randai, kurių vaikui paaiškinti dažnai nepavyksta arba paaiškinimai kinta;
- vaiko vengimas fizinio kontakto su tam tikrais suaugusiais asmenimis;
- nepaaiškinami skausmai, vangumas, apatija ar padidėjęs baimės jausmas;
- atsargus arba perdėtas prisitaikymas prie suaugusiųjų nuotaikų, bandymas „nelankstyti“ konfliktų;
- vaiko nenoras grįžti namo arba bandymai pasislėpti nuo tam tikrų asmenų.
Kai vaikas patiria psichologinį smurtą, matomų randų nebūna, tačiau elgesio pokyčiai yra ryškūs: mažėjanti savivertė, uždarumas, sunkumai mezgant artimus ryšius, negebėjimas priimti kritikos, polinkis į destruktyvų elgesį arba agresiją.
Kaip smurtas šeimoje veikia vaiko elgesį su bendraamžiais ir mokykloje?
Smurtas namuose vaikams tampa modeliu, kaip jie suvokia santykius. Jei namuose konfliktai sprendžiami fizine jėga ar įžeidinėjimais, didelė tikimybė, kad jie tokį elgesio modelį naudos ir bendraujant su savo bendraamžiais. Vaikai psichologinį smurtą dažniausiai naudoja tyčiodamiesi iš kitų, taip norėdami jaustis stipresni ar kompensuoti pažeistą savivertę. Fizinis smurtas, patirtas namuose, gali paskatinti agresyvų elgesį mokykloje, nes vaikai, neturėdami tinkamo konflikto sprendimo modelio, remiasi tuo, ką matė artimiausioje aplinkoje - šeimoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinių ekstremaliųjų situacijų analizė
Vaikų agresyvūs veiksmai dažnai kyla iš vidinės įtampos, nusivylimo ar emocinio skausmo. Jei vaikas jaučiasi nesuprastas, nemylimas ar ignoruojamas namuose, jis gali ieškoti valdžios ir kontrolės bendraamžių tarpe. Smurtas ir patyčios mokykloje neretai tampa būdu atkreipti į save dėmesį arba apsisaugoti nuo atstūmimo.
Fizinio smurto ir kitų prievartos formų pasekmės
Vaikus žalojantis elgesys paveikia visas vaiko raidos sritis - fizinę, emocinę, socialinę, pažintinę ir elgesio. Pasekmės gali būti trumpalaikės arba ilgalaikės.
| Tipas | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Trumpalaikės pasekmės | fiziniai sužalojimai (mėlynės, nubrozdinimai, nudegimai), emociniai padariniai, vangumas, miego sutrikimai |
| Ilgalaikės pasekmės | žemesnė savivertė, depresija, nerimo sutrikimai, PTSS, mokymosi sunkumai, polinkis į priklausomybes, sunkumai užmegzti artimus santykius |
| Specifinės pasekmės | supurtų kūdikių sindromas su smegenų pažeidimais, nepagydomi pakenkimai, lėtinės somatinės ligos, neadekvatus seksualinis elgesys po patirto seksualinio išnaudojimo |
Ilgą laiką vykstantys trauminiai įvykiai vaikams gali sukelti potrauminio streso sutrikimą (PTSS). Staigūs pasikartojantys trauminio įvykio išgyvenimai gali būti iššaukti atsitiktinio vaizdo, garso ar kvapo. Depresija ir nerimo sutrikimai yra nuolatiniai smurto prieš vaikus palydovai, ypatingai paauglystėje. Vaikai, patyrę smurtą, yra du kartus labiau linkę į savižudišką elgesį, o jaunuoliai, patyrę seksualinę prievartą, aštuonis kartus dažniau bandė nusižudyti.
Kas didina riziką ir kas padeda išvengti pasekmių?
Yra keli rizikos ir apsauginiai veiksniai, lemiančių, kaip žalojantis elgesys paveiks vaiką:
- Vaiko amžius: kuo ankstyvesnis amžius ir kuo ilgiau trunka prievarta, tuo rimtesnės pasekmės.
- Vaiko genetinis pažeidžiamumas ir temperamento ypatumai.
- Vaiko elgesio ar emocinės problemos, negalia - padidinta rizika susilaukti netinkamo elgesio.
- Prievartos trukmė ir dažnumas - ilgai trunkanti, pasikartojanti prievarta kelia didesnę žalą.
- Prievartos pobūdis ir sunkumas bei smurtautojo ir vaiko santykių artumas.
- Specialistų intervencijos pobūdis - tinkama ir laiku suteikta pagalba padeda vaikui greičiau įveikti pasekmes.
Apsaugos veiksniai: ankstyvoji suaugusiojo globa ir užmegztas ryšys, pakankamai geri šeimos socialiniai gebėjimai, nuoseklus ir pozityvus suaugusiųjų dėmesys vaikui. Saugus prieraišumas saugo besivystančias smegenis nuo žalingo streso poveikio.
Taip pat skaitykite: Socialinio pobūdžio veiklos apibrėžimas
Kaip sumažinti vaikų smurtą ir kaip elgtis namuose?
Sukurti saugią aplinką namuose. Namai turėtų būti vieta, kurioje vaikas jaučiasi mylimas ir suprastas artimųjų. Dėmesys jo jausmams ir problemoms padeda sumažinti vaiko patiriamą emocinę įtampą.
- Mokyti konfliktų sprendimo. Vaikai turi suprasti, kad nesutarimus galima spręsti gražiais būdais, pavyzdžiui, kalbantis, gražiai išsakant, kas netenkina, o ne šaukiant ar smurtaujant.
- Emocinio intelekto ugdymas. Padeda valdyti pyktį ir atpažinti kylančias emocijas.
- Aiškus ribų nustatymas. Vaikas turi suprasti, kad smurtas niekada nėra pateisinamas; kartu svarbu skatinti pozityvų elgesį ir rodyti pavyzdį.
- Klausykitės ir rodydami pavyzdį. Vaikas turi jausti, kad jo balsas svarbus; tėvai konfliktus sprendžia ramiai ir pagarbiai - vaikai mokosi taip pat.
- Skirkite vaikui laiko. Net 15 minučių kokybiško laiko per dieną gali padaryti skirtumą.
- Vietoje bausmės - paaiškinimas. Paaiškinkite, kodėl elgesys netinkamas ir aptarkite kitus elgesio būdus.
Kaip kiti suaugusieji gali padėti - mokytojai, auklėtojai ir specialistai?
Darželio auklėtojai ir mokytojai yra vieni pirmųjų, galinčių pastebėti bei atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Mokyklų ar kitų vaikams paslaugas teikiančių įstaigų vadovams rekomenduojama visus specialistus, dirbančius su vaikais, supažindinti su galimais smurto požymiais. Pastebėjus galimas patyčias reiktų reaguoti iš karto. Prireikus organizuoti švietėjiškas veiklas apie emocijas, jų raišką ir konfliktų sprendimus.
Visuomenė turi netylėti, jeigu pastebi stipriai pasikeitusį vaiko elgesį: jei vaikas neatvyksta į mokyklą, nedalyvauja pamokose, atrodo vangus, liūdnas ar yra pastebimų smurto žymių ant veido ar kitų kūno vietų.
5 Signs How To Spot A Domestic Violence
Kaip elgtis, įtariant smurtą prieš vaiką?
Jeigu įtariate, kad vaikas patiria smurtą, svarbu elgtis atsargiai ir profesionaliai:
- Stebėkite vaiko elgesį ir fizines žymes, užsirašykite pastebėjimus arba fiksuokite telefonu;
- Jeigu bendraujate su vaikinu, klausimus formuluokite atsižvelgdami į vaiko amžių ir brandą - paprasti, atviro tipo klausimai geriausiai tinka užmegzti pasitikėjimą;
- Pasikalbėkite su vaiku saugioje vietoje, kurioje jo negirdės ir nematys įtariamas smurtautojas;
- Neklausinėkite apie smurtą viešai ir nevartokite sudėtingų sąvokų; venkite kaltinimų ir nepraraskite kantrybės.
Jei įtariate smurtą, būtina pranešti: Policijai skubios pagalbos telefono numeriu 112; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui. Pranešus apie galimą smurtą įgaliotam teritoriniam skyriui, bus atliekamas vaiko situacijos vertinimas ir imamasi atitinkamų veiksmų, kad vaikas būtų apsaugotas.
Taip pat skaitykite: Svarbiausi socialiniai įvykiai
Kur kreiptis pagalbos?
Kur pranešti apie smurtą? Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Todėl sužinojus, kad vaikas patiria smurtą ar pastebėjus smurto požymius, būtina pranešti: Policijai Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 (visą parą). Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams (pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 15.45 val.).
Kur ieškoti pagalbos, jei prieš Tave smurtauja ar naudoja fizines bausmes? Pasakyk suaugusiems, kuriais tvirtai pasitiki. Kreipkis į Policiją bet kuriuo paros metu telefonu 112. Kreipkis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (pirmadieniais-ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 15.45 val.).
Gydymas ir gijimas: ką svarbu žinoti?
Gijimas priklauso nuo to, kaip greitai buvo kreiptasi pagalbos, ar prievarta buvo nutraukta, kiek stipriai vaikas buvo sužeistas ir ar gauta tinkama specialistų pagalba. Suteikus pirmąją būtinąją pagalbą ir nutraukus prievartą, daugeliui vaikų simptomai sumažėja. Tačiau psichologinės traumos prisiminimai gali išlikti visą gyvenimą ir tam reikalinga ilgalaikė, specializuota pagalba.
Svarbu suprasti, kad kai kurie sunkumai nesibaigia vaikystėje - jie žaloja ir jau suaugus. Dėl to itin svarbu laiku suteikti vaikui profesionalią pagalbą: psichikos sveikatos specialistų konsultacijas, terapiją, pedagoginę paramą mokykloje ir šeimos konsultacijas.
Praktiniai patarimai specialistams ir aplinkiniams
- Supažindinti visus specialistus, dirbančius su vaikais, su galimais smurto požymiais ir vidine tvarka, kaip elgtis smurto atvejais;
- Stebėti vaikų elgesį ir reaguoti iš karto pastebėjus ženklus;
- Organizuoti švietėjiškas veiklas apie emocijas, jų raišką ir konfliktų sprendimus mokyklose ir ugdymo įstaigose;
- Stiprinti tėvų gebėjimus bendrauti su vaikais, mokyti pozityvaus auklėjimo ir konfliktų valdymo įgūdžių.
Visuomenės vaidmuo
„Matome, kad visuomenė tampa vis sąmoningesnė, tolerancija smurtui mažėja, tačiau šiandien to dar nepakanka. Labai noriu priminti, koks svarbus yra visos visuomenės ir aplinkinių įsitraukimas. Kviečiu visus žmones nebūti abejingus galimam vaiko teisių pažeidimui“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Visuomenė turi netylėti, jeigu pastebi galimus smurto požymius.