Ilgą laiką daug kas tikėjo vienu labai paprastu pažadu: dirbk, mokėk mokesčius, turėk savo būstą, o senatvėje kaip nors gyvensi. Ne prabangiai, gal ne taip kaip Vokietijoje ar Liuksemburge, bet ramiai. Tačiau nauji Europos duomenys šį įsitikinimą gerokai supurto.
Latvijos ir Lietuvos pensininkų turtas bei darbo dalis
Latvijos pensininkų sukauptas turtas pasirodė esąs mažiausias tarp analizuotų Europos šalių. Skaičiai nemalonūs todėl, kad jie kalba ne tik apie pensiją „į rankas“. Latvijoje 65-74 metų namų ūkių grynojo turto mediana siekia apie 36,3 tūkst. eurų. Lietuvoje - apie 51,4 tūkst. eurų. Estijoje - apie 73,5 tūkst. eurų. Euro zonos vidurkis toje pačioje amžiaus grupėje - apie 185,3 tūkst.
„Luminor“ banko turto ir pensijų fondų vadovas Atis Kruminš, remdamasis „Eurostat“ duomenimis, nurodo, kad 44,2 proc. pensijų gavėjų iki 74 metų Latvijoje toliau dirba, o tai yra antras pagal dydį skaičius Europos Sąjungoje (ES). Be to, beveik pusė Latvijos pensininkų ir toliau dirba daugiausia dėl finansinių priežasčių. Pirmoje vietoje yra kaimyninė Estija, kurioje dirba 54,9 proc. pensininkų. Antroje vietoje yra Latvija, o trečioje - Lietuva, kurioje dirba 43,7 proc. pensijų gavėjų.
Kodėl pensininkai toliau dirba: finansinės ir kultūrinės priežastys
Nors nedidelė dalis senjorų renkasi darbą dėl savirealizacijos ar socializacijos, daugumai tai - neišvengiamas būdas išgyventi. Remiantis „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje dirba kas aštuntas senatvės pensijos gavėjas - tai sudaro apie 80 tūkst. Vidutinė dirbančių senatvės pensininkų pensija pirmąjį ketvirtį siekė 752 eurus, o vidutinės darbo pajamos į rankas - 883 eurus. Bendra tokių asmenų vidutinė mėnesio pajamų suma sudarė apie 1 635 eurus.
„Pensijos Lietuvoje vis dar yra per mažos, kad žmogus galėtų be rūpesčių išeiti iš darbo rinkos ir oriai gyventi. Tačiau kartu ... savirealizaciją, socializaciją ar norą tiesiog būti užimtam kaip pagrindinius motyvus Lietuvoje nurodo tik labai maža dalis vyresnių žmonių - vidutiniškai tik apie 1-3 proc.“, - pastebi specialistai.
Taip pat skaitykite: Motinystės atostogų ypatumai Latvijoje
„Toliau dirbti senatvėje nėra problema savaime, tačiau tai, kad beveik pusė tai daro iš finansinio poreikio, kelia nerimą“, - teigia A. Kruminsas. „Eurostato“ duomenimis, Rumunijoje, Graikijoje ir Ispanijoje yra mažiausias dirbančių pensininkų procentas - ten dirba mažiau nei 5 proc. vyresnio amžiaus žmonių.
Ką rodo Lietuvos situacija: už ką verta susirūpinti
Latvijos duomenys dramatiški, bet Lietuvai jie turėtų skambėti ne kaip svetima naujiena, o kaip perspėjimas. Mes nesame Liuksemburgas. Mes net nesame arti euro zonos vidurkio. Senas sprendimas buvo paprastas: svarbiausia - nuosavas būstas ir valstybinė pensija. Jei turi butą ar namą, esi saugesnis. Šis požiūris nebuvo kvailas. Lietuvoje būsto nuosavybė iš tiesų labai svarbi. Tačiau nauja realybė griežtesnė. Vien būsto ir pensijos ne visada pakanka.
Popieriuje Nijolė turi turto - butą. Bet kasdienybėje tas turtas ne visada virsta pinigais. Ji negali jo atsikirpti po gabalėlį ir nusinešti į vaistinę. Būstas gali būti turtas, bet jis gali tapti ir našta. Didelis namas rajone, kurį reikia šildyti, remontuoti ir prižiūrėti, pensijoje gali kainuoti daugiau nervų nei džiaugsmo. Sodo namelis gali atrodyti kaip atsarginis planas, bet jei nėra patogaus susisiekimo, sveikatai prastėjant jis ne visada gelbsti.
Praktiniai klausimai, kuriuos verta užduoti dabar
- Ar būstas nebus per brangus išlaikyti pensijoje? Ar reikės renovacijos? Ar jame patogu gyventi vyresniame amžiuje? Ar šalia yra poliklinika, parduotuvė, viešasis transportas?
- Kiek mėnesių žmogus galėtų išgyventi iš turimų santaupų, jei staiga reikėtų didesnių išlaidų: dantų gydymo, operacijos, buitinės technikos ar automobilio remonto?
- Ar reikia labiau atkreipti dėmesį į skolų valdymą: būsto paskola, vartojimo kreditai, lizingas, kreditinės kortelės?
- Ar šeimoje yra atviras pokalbis apie paveldėjimą, pagalbą ir išlaidų pasidalijimą?
- Ar verta kaupti papildomas pensijas arba ieškoti papildomų pajamų (pensijų fondas, taupymas, investicijos, mažesnis būstas)?
Darbo rinka ir vyresni darbuotojai Lietuvoje
Pagal pensinio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje Lietuva gerokai išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. „Eurostat“ duomenimis, vidutiniškai tik 13 proc. pensininkų ES dirba. Lietuvoje toliau dirba daugiau kaip 83 proc. savarankiškai dirbusių pensininkų. Remiantis „CV-Online“ apklausos duomenimis, vyresnio amžiaus darbuotojai dažnai susiduria su diskriminacija dėl amžiaus.
„Norėdami gauti darbą vyresnieji, dažniau nei kitos amžiaus grupės, savo CV nenurodo amžiaus arba gimimo datos“, - tvirtina R. Vyresni darbuotojai įsivertina savo galimybes ir ne visuomet renkasi darbą visu etatu. Švietimo ir medicinos srityse yra bene didžiausias vyresnio amžiaus darbuotojų skaičius.
Taip pat skaitykite: Latvijos senelių namų sektorius
„Pasitaiko atvejų, kuomet po pensijos darbuotojai renkasi darbus, reikalaujančius mažiau įgūdžių ar fizinių jėgų. Dažnai darbuotojai, turintys vadovaujančio darbo patirtį ar kitą aukštą kvalifikaciją, atėjus pensijai įsidarbina sargo ar budėtojo darbe ir pan.“, - teigia J. Vedegienė.
K. Blaževičius sako, kad paprastai vyresni žmonės, nenorėdami didelio krūvio, dažniau renkasi ne trumpesnę darbo dieną, o paprasčiausiai lengvesnį darbą. Galima rasti vyresnio amžiaus IT specialistų, gamybos inžinierių ir kitų sričių atstovų.
Pensijų dydis, indeksavimas ir sistemos pokyčiai Lietuvoje
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro apie 667 eurus. Vidutinė pensija sukaupus būtinąjį stažą yra 716 eurų, o jo nesukaupus - 423 eurai. Pensijos dydį lemia per visą gyvenimą sukauptas stažas ir apskaitos vienetų suma, taip pat kasmet tvirtinamas bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto vertė tą mėnesį, kai žmogus gauna pensiją.
Nepaisant to, jog pensijų dydis indeksuojamas kasmet, atlyginimai auga greičiau nei pensijos. Tai viena iš priežasčių, dėl ko garbaus amžiaus žmonės lieka paraštėse. Pagal EBPO duomenis, Lietuvos pakeitimo norma yra 43 proc., tačiau 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys asmenys Lietuvoje gaus vos 28,9 proc.
Antrosios pensijų pakopos fondų valdomas turtas pasiekė 9,1 mlrd. eurų. Tačiau Lietuvos banko siūlymas atsisakyti valstybės paskatos būsimiesiems pensininkams kelia diskusijas, nes valstybės įnašas į antrosios pakopos pensijų fondus kasmet biudžetui atsieina 300 mln. eurų ir suma vis didėja. Valstybė į antrosios pakopos pensijų fondus iš viso pervedė 1,4 mlrd. eurų.
Taip pat skaitykite: Studijos Latvijoje: slaugos programos
| Rodiklis | Lietuva | Latvija | EU vidurkis / palyginimas |
|---|---|---|---|
| 65-74 m. turto mediana (eur) | ~51,4 tūkst. | ~36,3 tūkst. | ~185,3 tūkst. (euro zona) |
| Dirbančių pensininkų dalis (iki 74 m.) | 43,7 % | 44,2 % | Vid. ES ~13 % |
| Antros pakopos turtas | 9,1 mlrd. eurų | - | - |
Politikos ir socialinės iniciatyvos: kas siūloma Latvijoje ir Lietuvoje
Latvijos socialinių reikalų ministro Janio Reiro iniciatyva buriama darbo grupė, kuri siūlo 1 proc. kiekvieno dirbančio asmens pajamų mokesčio skirti pensinio amžiaus sulaukusiems šio žmogaus tėvams kaip priedą prie pensijos. Pasak ministro, tai realiai motyvuotų visus sąžiningai mokėti mokesčius, be to, šiek tiek padidėtų pensijos.
Naujoji Lietuvos Vyriausybė siūlo keisti automatinio įtraukimo į II pensijų sistemos pakopą nuostatas ir suteikti galimybę žmonėms bet kuriuo metu sustabdyti ar bet kokiam laikui įšaldyti savo periodines įmokas. Lietuvos bankas mano, kad valstybės įnašą pakeitus darbdavių įmokomis išaugtų konkurencija darbo rinkoje.
Ką daryti žmogui šiandien: asmens veiksmai ir sprendimai
Daug šių duomenų ypač naudingi žmonėms, kuriems dabar 40, 50 ar 60 metų. Pirmiausia verta pagalvoti apie būstą. Ar jis nebus per brangus išlaikyti pensijoje? Ar reikės renovacijos? Ar jame patogu gyventi vyresniame amžiuje?
Antra, verta įvertinti santaupas. Ne teorines, o realias. Kiek mėnesių žmogus galėtų išgyventi, jei staiga reikėtų didesnių išlaidų: dantų gydymo, operacijos, buitinės technikos, automobilio remonto, artimojo slaugos? Trečia, svarbu neignoruoti skolų. Būsto paskola, vartojimo kreditai, lizingas, kreditinės kortelės - visa tai dirbant gali atrodyti valdoma.
Penktas dalykas - pensijų kaupimas ir papildomos pajamos. Čia nėra vieno stebuklingo atsakymo, kuris tiktų visiems. Vienam žmogui tinka pensijų fondas, kitam - paprastas rezervas banke, trečiam - investavimas, ketvirtam - mažesnis būstas ir mažesnės išlaidos.
Išsamiai apie pensijas ir II-osios pensijų pakopos problemas su Romu Lazutka
Dar keli svarbūs faktai ir išvados
- Kas aštuntas pensininkas Lietuvoje ir toliau dirba - tai gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.
- Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro apie 45-50 proc. buvusio atlyginimo, o oriai senatvei užtikrinti reikėtų 70-80 proc.
- Pensija turėtų leisti žmogui gyventi oriai, be baimės, kad reikės prašyti vaikų paramos ar dirbti iki paskutinės sveikatos likučio - tam reikalingi tiek sisteminiai sprendimai, tiek asmeninis planavimas.
- Dirbant pensija toliau didėja: jei žmogus, kuriam jau paskirta senatvės pensija ir toliau dirba bei moka socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kasmet padidėja.
Blaivi išvada tokia: nei valstybinė pensija, nei nuosavas būstas, nei pensijų fondas, nei vaikai nėra vienintelis stebuklingas sprendimas. Senatvės saugumas susideda iš kelių dalių. Latvijos duomenys turėtų ne gąsdinti, o pažadinti.
tags: #latvijoje #ar #dirba #pensininkai