Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo psichikos, proto ar kitą negalią turinčius asmenis, taip pat be tėvų globos likusius vaikus integruoti į visuomenę. Pagal SADM patvirtintas gaires, neįgaliųjų, senukų ir našlaičių globą siūloma pavesti bendruomenei. Tą padaryti ketinama suteikiant „apsaugotą būstą“, sugrąžinant juos į nuosavus namus ir suteikiant sąlygas minėtiems asmenims naudotis bendruomenėje teikiamomis paslaugomis arba jų globą atiduoti į artimųjų rankas, suteikiant šeimoms socialinę ir psichologinę pagalbą.
Tačiau dauguma slaugos ir globos namų atstovų tvirtina, kad jeigu taip nutiks, neišvengiamai iškils dar didesnių sunkumų ir problemų.
Diskriminacijos dėl neįgalumo Lietuvoje ir užsienyje probleminiai aspektai
Lygių galimybių - nediskriminavimo užtikrinimo aktualumas
Diskriminacijos dėl neįgalumo samprata
Diskriminacijos dėl neįgalumo prielaidos ir ypatingi bruožai
Diskriminavimo dėl neįgalumo raiškos įvairovė
Diskriminacijos dėl neįgalumo raiškos analizė ir teisinis reglamentavimas
Diskriminavimo dėl neįgalumo raiška esant darbo santykiams
Diskriminacijos dėl neįgalumo reguliavimas Europos Sąjungos šalyse
Neįgalumo asmenys šalies gyventojų struktūroje
Demografinių pokyčių įtaka neįgaliųjų darbo rinkai
Neįgalių gyventojų galimybės dalyvauti darbo rinkoje
Neįgalių gyventojų poreikiai integruojantis į darbo rinką
Neįgalių žmonių įvaizdžio pokyčiai darbo rinkoje
Neįgalių žmonių aktyvumas ir socialinės aprėpties mechanizmas
Socializacijos ir integracijos į visuomenę mechanizmas šiandien veikia vaikų globos namuose.
Valstybės institucijų įdarbinimo paslaugų teisinis reglamentavimas
Įdarbinimo tvarka į užimtumo fondo remiamus darbus
Bedarbio teisės ir pareigos
Įdarbinimo organizavimas
Drausminės priemonės
Tenka pripažinti, kad šiuo metu slaugos, taip pat globos paslaugos neįgalaus asmens namuose yra prieinamos ne visiems, kuriems ši pagalba būtina. 2013 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija numato pradėti vykdyti bandomuosius integralios slaugos ir socialinių paslaugų projektus dvidešimt vienos savivaldybės teritorijoje. Vykdant juos numatoma kurti mobilias specialistų komandas, kurios teiktų kompleksinę pagalbą neįgaliajam, senyvo amžiaus žmogui jo namuose. Pasiteisinusius praktikoje modelius ateityje ketinama įgyvendinti visos šalies mastu.
Tikimasi, kad deinstitucionalizacijos strategiją Lietuva įgyvendins pasinaudodama Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Pasak Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namų direktorės Elvyros Lotc, gyventi mažesnėse grupelėse globojamiems asmenims iš tiesų būtų geriau, tačiau be priežiūros palikti jų negalima. Nepaisant to, kuo mažiau vienoje įstaigoje bus vaikų, tuo brangiau atsieis jų išlaikymas.
Klaipėdos miesto globos namų direktorius Ginter Harner kelia visuomenės požiūrio problemą. „Mane neramina absoliuti integracija, nes skirtingų žmonių poreikiai yra labai įvairūs. Negalima visų suniveliuoti į vieną grupę ir paleisti į visuomenę. Ji taip pat turi būti tam ruošiama.
„Kauno kartų namuose“ gyvena kelios kartos - pagyvenę žmonės ir vaikai su mamomis. „Iš patirties galiu pasakyti, kad tokiuose mažesniuose, kompaktiškuose globos namuose žmonėms gyventi geriau negu dideliuose. O dirbti su dideliu būriu proto ar psichikos negalią turinčių asmenų, darbuotojams be galo sunku. Jeigu bus mažinamas gyventojų globos namuose skaičius - sveikintinas žingsnis.
Visuomenei ko gero lengviau psichikos ar proto negalią turinčius asmenis izoliuoti ir jų nematyti, einama lengviausiu keliu.
Kaip teigiamą globos namų deinstitucionalizacijos pavyzdį specialistė pateikia Lenkijoje esančius bendruomenių namus, kuriuose gyvena iki dešimt psichikos ar proto negalią turintys žmonės. Tai dažniausiai būna nuosavi namai kaime, kuriuose yra vienas viskam vadovaujantis, prižiūrintis asmuo.
Taip pat skaitykite: Patarimai nuomojantis neįgaliojo vežimėlį
Pasak direktorės, neįgalieji Lietuvoje taip pat galėtų kurti savo produktą, sodinti, ravėti, auginti. Psichikos ir proto negalią turintiems asmenims reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra bus užtikrinama.
Vienas numatomos pertvarkos siekių - sukurti pagalbos šeimai, prižiūrinčiai savo neįgalų šeimos narį, sistemą, remti neformalią pagalbą šeimai.
Vykdant šią pertvarką planuojama aktyviai vykdyti visuomenės švietimą, mokymus neformaliems paslaugų teikėjams, šeimos nariams, globėjams. Šeimos nariams, globojantiems neįgalų asmenį, bus siekiama padėti derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, o ne izoliuoti šeimos narius kartu su neįgaliuoju namuose, kas pastebima dabar.
Iškelti asmenis į mažesnius globos namus, kur iš viso būtų tik iki dešimt vietų, šiandien nėra sąlygų. Juk tokie globos namai net nepradėti statyti, jų yra vos keletas. Iki 2030 - ųjų metų turėtų būti pastatyta apie penkis šimtus tokių namelių su tam tikromis struktūromis, kuriuose nuolat dirbtų darbuotojai. Ar kas nors pagalvojo, kiek kainuos valstybei toks vienas namelis? Jeigu susumuosime dar tų namelių administravimo, komunalinių mokesčių, darbuotojų atlyginimų išlaidas, susidaro milžiniškos sumos.
Planuojama kai kuriuos globojamus žmones grąžinti į nuosavus būstus, o juk dauguma jau savo namų nebeturi.
Taip pat skaitykite: Neįgaliojo vežimėlio nuomos gidas Šilutėje
Planuojama kai kuriuos grąžinti artimųjų globon, bet juk yra daug tokių globos namų gyventojų, kurių jau seniai niekas net nebelanko, todėl nėra pas ką globojamiems asmenims ir grįžti.
Yra ir kitų neapgalvotų niuansų, pavyzdžiui, jeigu globojamas asmuo grąžinamas bendruomenei ir jam prieinamos visos bendruomeninės paslaugos, vadinasi jam bus prieinamas ir alkoholis, atsitiktiniai nesaugūs lytiniai santykiai. Kas jiems dalins apsisaugojimo priemones? Globos namuose jas dalina.
Kas žiūrės, kad asmuo nenuvažiuotų į kitą savivaldybę ir neprisiregistruotų joje ir nieks ten nežinos, kad jis turi kažkokią negalią? O jeigu jis nusipirks ginklą?
tags: #neigaliojo #globa #isvykstant #i #uzsieni