Pastaruoju metu dalis mamų, kurios vaiko priežiūros atostogose buvo maždaug 1995-1998 metais, pasigenda stažo, nuo kurio priklausys senatvės pensija. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip buvo reglamentuojamos vaiko priežiūros išmokos Lietuvoje, kokie pokyčiai įvyko nuo 1999 metų, ir kaip pasitikrinti savo stažą.
Stažo problemos ir jų sprendimas
Pirmoji į „Delfi“ kreipėsi Danguolė (tikroji tapatybė redakcijai žinoma), kuriai buvo pradingęs 1996 ir 1997 metų stažas. Ji dėl to pati kreipėsi į „Sodrą“, tačiau vis gaudavo atsakymą, kad stažas jai nepriklauso, nes nemokėjo socialinio draudimo įmokų. Tačiau moteris nesutiko - ji iš darbovietės ėjo tiesiai į vaiko priežiūros atostogas, o stažą nuo 1996 metų jau garantavo valstybė.
Kai moters istorija pradėjo domėtis „Delfi“ - stažas atsirado. Moteris gavo paaiškinimą, kad darbdavys tuo metu nepateikė duomenų. Moteris džiaugiasi - jos pensija bus didesnė. Tada į portalą kreipėsi jos draugė su panašia istorija - Adelė (tikroji tapatybė redakcijai žinoma) visą laiką dirbo mokytoja, ji taipogi 1996-1997 metais buvo vaiko priežiūros atostogose, ir jai dingo 1,8 metai stažo.
„Sodros“ reakcija analogiška - stažo nėra, nes nėra įmokų. Tačiau kai patikrino atidžiau, pripažino, kad ir čia darbdavys nepateikęs duomenų - stažas priklauso. „Sodra“ neturi duomenų, kiek galėtų būti tokių moterų, kurioms stažas už vaiko priežiūrą pasimetė. Kiekvienu atveju reikėtų tikrintis ir kreiptis individualiai.
Susirašinėjimai su „Sodra“
Pirmoji moteris Danguolė stažu susirūpino artėjant senatvės pensijai. Pastebėjusi, kad trūksta stažo beveik už 2 metus, ji dėl to paklausė „Sodros“. Moteris 1995 m. balandį pagimdė dukrą, ir trejus metus buvo vaiko priežiūros atostogose, stažio trūksta už 1996-1997 m. laikotarpį.
Taip pat skaitykite: Apžvalga: sociokultūrinis darbas
Pirmame atsakyme vasario 18 dieną moteriai „Sodra“ paaiškino, kad stažas priklauso nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų - už vienerius metus stažą užtikrino vaiko priežiūros atostogos, o po to nebebuvo įmokų. „Draudimas valstybės lėšomis iki vaikui sukaks 3 metai buvo pradėtas vykdyti nuo 1999 metų spalio mėnesio“, - rašė „Sodra“.
Moteris nesutiko - persiuntė informaciją, kad socialiniu draudimu valstybės lėšomis moterys pradėtos drausti jau nuo 1996 metų sausio 1 dienos. Vasario 25 dieną „Sodra“ atsakė - taip, moteris teisi, nuo 1996 metų. Nuo tokio atsakymo Danguolei taip ir liko neaišku - ar ji gaus stažą ar ne, ir vėl nusiuntė užklausimą.
Kovo 1 dieną „Sodra“ atsakė, kad 1997 metais įmokų nebuvo, tai ir stažas nebus įskaitytas. Dar nurodė, kad moteris įsidarbino tik 1998 metais. Tuomet Danguolės kantrybė neišlaikė ir ji kreipėsi į žiniasklaidą - moteris tikina, kad dirbo visą laiką iki išeinant vaiko priežiūros atostogų.
„Aš manau, kad tokių moterų yra labai daug, ir labai keistai viskas rutuliojasi. Vėl gavau atsakymą, kad jei manęs netenkina šie atsakymai, tada rašykite skundą. Aš papraščiau, kad man atsiųstų, pagal kokius teisės aktus man jie neskaičiuoja stažo. Man 1995 metais gimė dukra ir aš tris metus buvau vaiko priežiūros atostogose, o iki tol dirbau. Kai tarybiniais laikais pagimdžiau, 1986 metais, pusantrų metų buvo galima būti vaiko priežiūros atostogose - ten stažas įsiskaitė, o vat laisvoje Lietuvoje prapuola“, - piktinosi moteris.
Kai dėl jos situacijos į „Sodrą“ kreipėsi „Delfi“, situacija išsisprendė, stažas atsirado, tačiau atsakymo negalėjome gauti dėl privačių duomenų apsaugos. „Sulaukiau ką tik skambučio iš Sodros. Labai mandagiai kalbėjo, sakė, kad neranda pranešimo iš darbdavio, kad buvau išleista vaiko priežiūros atostogose. Dabar reikia pateikti prašymą, nurodyti priežastis ir jie peržiūrės ir priskaičiuos man prarastą stažą“, - džiaugėsi moteris.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Kitų moterų patirtys
Draugės pavyzdžio įkvėpta kita moteris Adelė taipogi pasitikrino savo stažą ir buvo šokiruota - jai trūksta beveik 2 metų. Ji taipogi dėl savo situacijos kreipėsi į žiniasklaidą. „Aš auginau du vaikus - pirmą nuo 1994 metų, o antrą pagimdėme 1995 metais ir nuo tada buvau motinystės atostogose. 1998 metais aš grįžau į darbą. „Sodros“ išklotinėje 1996-1997 metais aš praradau 1,8 metų stažo. „Sodra“ apsidraudusi ir parašiusi, kad jei nėra įmokų, tai ir stažas atitinkamai mažėja. Bet mes gi buvome vaiko priežiūros atostogose“, - stebisi Adelė.
Ji patikina visą laiką iki gimdymo ir po vaiko priežiūros atostogų dirbusi mokytoja vidurinėje mokykloje. „Aš net nebūčiau pagalvojusi, kad gali būti tokių situacijų. Žinote, gyveni ir nesusigaudai, pasitikin, kad niekas tavęs neapgaus. O tokių moterų gali būti tūkstančiai“, - krimtosi moteris.
Vėlgi, apie Adelės situaciją pasiteiravus žiniasklaidai, „Sodra“ pripažino, kad stažas turėtų priklausyti - reikia tikslinti duomenis apie darbdavį. Adelė paaiškino, kad turės kreiptis į teritorinį skyrių, mat nėra duomenų apie jos darbą prieš kone 30 metų - darbdavys nepateikęs informacijos. „Sodra“ paaiškino, kad darbdavys nėra pateikęs visų reikiamų dokumentų.
„Sodra“ informuoja – gyventojai turi apsispręsti
Kaip pasitikrinti stažą?
„Sodra“ negalėjo pateikti informacijos apie moterims kilusias problemas dėl to, kad informacija privati. „Sodra“ kaupia duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą nuo 1994 metų. Šie duomenys į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi draudėjo (darbdavio) pateiktos informacijos pagrindu.
Jei žmogus nesutinka su duomenimis apie darbo stažą, kurie pateikiami jo asmeninėje paskyroje, jis gali raštu kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių. „Sodros“ specialistai išnagrinės kiekvieną atvejį individualiai ir pateiks atsakymą“, - teigiama komentare.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kiekvienas gyventojas savo sukauptą stažą senatvės pensijai gali pasitikrinti prisijungęs prie asmeninės paskyros sodra.lt svetainėje, skiltyje „Gyventojui“. Sistemoje matysis ne tik sukauptas stažas, bet ir sukaupti apskaitos vienetai, taškai.
Norint peržiūrėti stažą kasmet, reikia pasirinkti formuoti naują suvestinę „Detali informacija apie pensijų socialinio draudimo stažą“ - joje pateikiama informacija apie stažą, įgytą kiekvienais kalendoriniais metais.
Kaip skaičiuojamas stažas nuo 1995 metų?
Už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. stažą sudaro laikas, per kurį žmonės patys moka arba už juos yra mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat laikas, per kurį šie žmonės gauna socialinio draudimo pašalpas ar išmokas, pavyzdžiui, ligos, motinystės, vaiko priežiūros ir kitas.
Į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jei per tuos metus asmens uždarbio ir kitų pajamų, nuo kurių buvo mokėtos ar turėjo būti mokėtos įmokos, bei gautų socialinio draudimo pašalpų suma yra ne mažesnė už minimalaus darbo užmokesčio per visus mėnesius sumą. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu.
Nuo 2018 m. sausio 1 d. į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jei per kalendorinius metus įmokos priskaičiuojamos nuo sumos ne mažesnės negu tų metų 12 minimalių atlyginimų (MMA). Jeigu įmokos priskaičiuotos nuo sumos, mažesnės nei 12 MMA, į stažą įskaitoma proporcingai mažesnė metų dalis. Per kalendorinius metus negali būti įskaityta daugiau kaip 1 metai stažo.
Tėvai, esantys vaiko nuo vienerių iki trejų metų priežiūros atostogose, valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis pradėti drausti nuo 1996 sausio 1 d.
„Iki 1994 m. gruodžio 31 d. galiojo toks reguliavimas dėl pašalpos vaiko priežiūrai iš valstybinio socialinio draudimo lėšų mokėjimo: už kiekvieną vaiką iki jam sukaks pusantrų metų mokama minimalaus gyvenimo lygio dydžio pašalpa, už kiekvieną vaiką nuo pusantrų iki trejų metų mokama pusės minimalaus gyvenimo lygio dydžio pašalpa. (…) pašalpos iš valstybinio socialinio draudimo lėšų buvo skiriamos ir mokamos pagrindinėje darbovietėje. Vaiko priežiūros pašalpos paprastai buvo skiriamos vaiko motinos darbovietėje. Vaiko priežiūros pašalpos buvo mokamos remiantis apdraustojo pareiškimu ir pateikus vaiko gimimo liudijimo nuorašą. Ši pašalpa buvo mokama pasibaigus nėštumo ir gimdymo pašalpos mokėjimui“, - paaiškina „Sodra“
Pagal nuo 1995 m. galiojančias nuostatas, pasibaigus motinystės pašalpos mokėjimo laikotarpiui, vienam iš tėvų, išleistam vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks vieneri metai, buvo mokama 60 procentų kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa, bet ne mažesnė negu nustatytas minimalus darbo užmokestis.
Kitą pensijos dalį nulemia žmogaus įgytas apskaitos vienetų skaičius - jis priklauso nuo uždarbio dydžio ir kitų pajamų (įskaitant ir socialinio draudimo pašalpas, nedarbo socialinio draudimo išmokas), nuo kurių priskaičiuojamos įmokos, sumos. „Apskaitos vienetai skaičiuojami už visą iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvusį laikotarpį, tai yra už kiekvienus šio laikotarpio metus atskirai neskaičiuojami. Po 2018 m. sausio 1 d. apskaitos vienetai skaičiuojami už kiekvienus kalendorinius metus“, - paaiškino „Sodra“.
Vaiko priežiūros išmokų dydžiai ir ekonomistų nuomonės
Balandžio mėnesį motinystės-tėvystės išmokas Lietuvoje gavo 42,9 tūkst. žmonių. Didžioji dalis (33,3 tūkst.) - moterys. Iš statistinės informacijos matyti, kad vidutinė mėnesinė išmoka didžiausia Vilniuje - 451,3 Eur. Tuo tarpu mažiausia - Pagėgiuose (247,1 Eur).
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas teigia, kad tiek motinytės, tiek tėvystės išmokos priklauso konkrečiai nuo mamos ar tėčio darbo užmokesčio. „Ta koreliacija tarp regionų tiesiogiai susijusi su darbo pajamų pasiskirstymu regionuose“, - nurodo jis.
Vaiko priežiūros išmoka pirmaisiais vaiko priežiūros metais siekia 70 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio, antraisiais - 40 proc. Šis dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, buvusių iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį.
„Manau, tai nėra prastas rodiklis Europoje, kiek tėvai gauna. Tik kyla klausimas dėl lubų taikymo išmokoms. Šeimoms tas dalykas motyvacijos nesuteikia, nes lubos apriboja pajamas ganėtinai stipriai“, - mano T. Povilauskas.
DNB analitikė Indrė Genytė - Pikčienė taip pat įsitikinusi, kad motinystės ir tėvystės išmokos Lietuvoje - dosnios. „Tikrai nenuskriaudžiami tėvai, ypač tais pirmaisiais metais. Apskritai pagal motinystės ir tėvystės išmokas esame geriausioje situacijoje vertinant plačius horizontus, nes pas mus išskirtinai palankios sąlygos tėvystei ir motinystei. Ir nors tos išmokos sumažintos nuo pirminio varianto, jos vis tiek yra labai didelės. Kitose šalyse apskritai atostogų laikas daug trumpesnis ir išmokos mažesnės. Lietuvoje turime tokias šiltnamio sąlygas. Šiai sričiai, panašu, kad strateginis požiūris susiformavęs ir, natūralu, kad jis išlaikytas net kriziniais metais ir vėliau“, - sako ji.
„Sodra“ informuoja, kad vaiko priežiūros išmoka pirmaisiais vaiko priežiūros metais siekia 70 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio, antraisiais - 40 proc. Šis dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, buvusių iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį. Taip pat remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamu vidutinių mėnesio darbo užmokesčiu šalyje, nustatomi minimalis ir maksimalūs išmokos dydžiai.
Minimali vaiko priežiūros išmoka per mėnesį yra 156,66 Eur (20 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės į išmoką atsiradimo). Maksimali vaiko priežiūros išmoka per mėnesį yra 1566,60 Eur (dviejų vidutinių šalies atlyginimų dydis, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės į išmoką atsiradimo dienos).
Vidutinės mėnesinės motinystės-tėvystės išmokos savivaldybėse (2024 m. balandis)
| Savivaldybė | Vidutinė išmoka (Eur) |
|---|---|
| Vilnius | 451,3 |
| Kaunas | 400,0 |
| Klaipėda | 380,0 |
| Pagėgiai | 247,1 |
Ligos išmokos ir gyvenamoji vieta
Remiantis „Sodros“ statistika šių metų kovą ligos išmoką gavo 99,7 tūkst. darbuotojų, o balandį - 65,5 tūkst. gyventojų. Vidutinė vienos dienos ligos išmoka svyruoja nuo 27,6 Eur Neringoje iki 18,9 Eur Varėnoje.
Ligos išmoka, kaip ir vaiko priežiūros išmoka (anksčiau - motinystės (tėvystės) yra apskaičiuojama pagal žmogaus turėtas draudžiamąsias pajamas. „Sodra“ nurodo, kad teritorija, kurioje gyvena žmogus, jokios tiesioginės įtakos išmokai neturi.
T. Povilausko teigimu, natūralu, kad skiriantis vidutiniams atlyginimams miestuose skiriasi ir ligos išmokos. Vis dėlto jis mato problemų susijusių su išmokomis Lietuvoje.
„Ta pati problema lieka kaip ir anksčiau, kadangi mes į šalies biudžetą ir į socialinio draudimo fondą surenkame sąlyginai mažiau pajamų nei didžioji dalis kitų ES šalių, išeina, kad mažesnį pyragą daliname visoms toms socialinėms išmokoms. Natūraliai išeina, kad pas mus socialinės apsaugos išmokos mažesnės. Ta pati problema yra ar kalbant apie pensijas, ar motinystės išmokas, ar nedarbo. Kiek skiriama lyginant su kitomis ES šalimis? Mažiau, nes mažiau surenkame“, - sako ekonomistas.
Jis mano, kad nuo liepos 1 d. keičiantis Darbo kodeksui ir nedarbo išmokoms galima teigti, kad situacija šalyje gerėja.
Remiantis „Sodros“ informacija apie ligos išmokas, 80-100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas moka darbdavys (jis privalo mokėti ne mažiau kaip 80 proc., bet ar mokėti daugiau nei 80 proc., nusprendžia pats). 80 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką nuo 3 ligos dienos moka „Sodra“.
Tiesa, ligos išmoka negali būti mažesnė ar didesnė, nei nustatytos ribos. Minimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos išmokos dydis yra 5,60 Eur. Maksimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos išmokos dydis: 59,68 Eur (kai mokama 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio), 74,60 Eur (kai mokama 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio).
Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka nuo 2023 metų
2022 m. birželio 28 d. Seimas priėmė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2023 m. sausio 1 d. keisti vaiko priežiūros atostogų suteikimo tvarką ir atostogų metu mokamų vaiko priežiūros išmokų dydžius.
Pagal priimtas pataisas tėvams nuo kitų metų pradžios bus sudaryta galimybė pasirinkti vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių arba iki vaikui sueis 24 mėnesiai. Pasak Seimo narės, ministrės Monikos Navickienės, pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimus, šeimos, pasirinkdamos bet kurį modelį, finansiškai nenukentės arba turės palankesnes finansines sąlygas. Ji pažymėjo, kad tam yra skiriama papildomai 31 mln.
Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 18 mėnesių, vaiko priežiūros išmokos dydis sieks 60 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, t. y. 60 proc.
Pasirinkus vaiko priežiūros išmoką gauti iki vaikui sueis 24 mėnesiai, vaiko priežiūros išmokos dydis iki vaikui sueis 12 mėnesių sieks 45 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (58 proc. „į rankas“), o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio (38,67 proc.
Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais bus mokama 78 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio vaiko priežiūros išmoka (100,54 proc. „į rankas“). Tokiu būdu tėvai bus skatinami pasinaudoti neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais, nes vaiko priežiūros išmokos dydis nesiskirs nuo gauto darbo užmokesčio.
Jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, jis turės teisę į 2 neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius ir turės teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą 2 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, t. y. 4 mėnesius gaus po 78 proc.
Neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais išliks galimybė dirbti, tačiau papildomai gaunamos pajamos sumažins vaiko priežiūros išmoką. Tačiau visais kitais mėnesiais papildomos pajamos nemažins gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršys 100 proc.
Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Mindaugo Lingės, tai išties svarbus Darbo kodekso direktyvas įgyvendinantis paketas, kurio pagrindinis tikslas yra sudaryti galimybes derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.
„Tikrai svarbu, kad galėtume įgyvendinti kuo greičiau tas direktyvines nuostatas, kurios leistų šeimoms pasinaudoti nauja galimybe, įsigaliojančia visoje ES. Tai yra neperleidžiamos atostogos tėvams, kurios įtrauktų tėvus aktyviau į vaikų priežiūrą ir taip prisidėtų prieš šeimos gerovės, o kartu leistų ir mamoms greičiau sugrįžti į darbo rinką, anksčiau dalyvauti ir neatitrūkti ir taip nekurti kitų socialinių problemų, su kuriomis neretai susiduria šeimos“, − Seimo posėdyje kalbėjo M.
Vaiko laikinosios priežiūros išmoka
Tai numato penktadienį Seimo priimtos Išmokų vaikams įstatymo pataisos, už kurias vieningai balsavo 88 Seimo nariai.
Priimtomis pataisomis nutarta įteisinti iki 6 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio (228 eurų) vaiko laikinosios priežiūros išmoką per mėnesį. Ji bus mokama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustačius apsaugos vaikui poreikį laikinai prižiūrinčiam vaiką asmeniui už kiekvieną laikinai prižiūrimą ar laikinai apgyvendintą vaiką.
Išmokos dydis vaiko laikinosios priežiūros atveju bus apskaičiuojamas nuo ketvirtos vaiko laikinosios priežiūros dienos, vaiką laikinai apgyvendinus pas fizinius asmenis - nuo pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos, atsižvelgiant į vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo kalendorinių dienų skaičių.
Asmuo dėl vaiko laikinosios priežiūros išmokos turės teisę kreiptis pasibaigus vaiko laikinajai priežiūrai ar laikinam apgyvendinimui, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko laikinosios priežiūros ar vaiko laikino apgyvendinimo pirmos dienos.