Globa (rūpyba) - likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje.
Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Pagrindinis laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu. Laikinoji globa nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Globos trukmė - iki 12 mėnesių, kol vaikui baigsis laikinoji globa.
Laikinosios ir nuolatinės globos skirtumai
Vaiko globa gali būti laikinoji arba nuolatinė. Laikinoji globa paprastai skiriama tada, kai vaikui skubiai reikalinga skirti globėją, o dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo sprendžia teismas. Nuolatinė globa nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas jų teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi.
Globėjo (rūpintojo) pareigos ir atsakomybė
Taigi vaiko globėjas (rūpintojas) privalo:
- Užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą;
- Rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi;
- Auklėti vaiką;
- Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis;
- Netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams;
- Palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais;
- Rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius;
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.
Kas gali būti globėju: reikalavimai ir draudimai
Taigi, kas gali būti vaiko globėju? Vaiko globėju gali tapti asmuo, sulaukęs 21 metų amžiaus. Pageidaujantis vaiką globoti jo artimas giminaitis globėju gali tapti sulaukęs 18 metų. Taigi giminystės ryšys suteikia galimybę tapti globėju esant ir jaunesniam amžiui. Tačiau vistiek, kiekvienas asmuo, norintis tapti globėju, turi būti įvertintas ir patvirtintas tinkamu globoti vaiką.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir sėkmės laikinojoje globoje
Asmenys, kurie negali būti skiriami globėjais:
- Asmuo, neturintis 21 metų, išskyrus atvejus, kai globoti pageidauja vaiko artimasis giminaitis;
- Asmuo, kuris pripažintas neveiksniu dėl psichikos ligos, silpnaprotystės arba ribotai veiksniu dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu;
- Asmuo, kuris buvo atskirtas nuo savo vaiko;
- Asmuo, anksčiau buvęs globėju, ir nušalintas nuo globėjo pareigų;
- Asmuo, teistas už tyčinius nusikaltimus;
- Asmuo, sulaukęs 65 metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip 10 metų vaiką.
Kaip tapti globėju: dokumentai ir procedūra
Asmenys, norintys tapti globėjais turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos vaiko teisių apsaugos skyrių. Ten bus suteikta pirminė informacija, padėsianti susiorientuoti. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo iniciatyva renka informaciją apie asmenį, norintį tapti globėju, patikrins gyvenimo sąlygas ir pan. Vaiko teisių apsaugos skyriui reikalinga pateikti prašymą, kuriame turi būti nurodyta, kokį vaiką ar vaikus norima globoti ir auklėti.
Taip pat bus reikalingas sveikatos pažymėjimas, kartu su pretendentui į globėjus gyvenančių vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinis sutikimas. Prie pateikiamų dokumentų priskirtinas pretendento į globėjus gyvenimo aprašymas, kuriame būtų matyti vardas, pavardė, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, adresas, šeimyninė padėtis, išsilavinimas, darbo patirtis. Taip pat kiti dokumentai:
- Pateikiama pažyma apie šeimos sudėtį;
- Santuokos liudijimo kopija, jeigu asmuo susituokęs;
- Santuokos nutraukimo arba ištuokos liudijimo kopija, jeigu asmuo išsituokęs;
- Teismo sprendimo dėl santuokos pripažinimo negaliojančia kopija, jeigu teismas santuoką pripažino negaliojančia;
- Teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium kopija, jeigu yra teismo sprendimas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium;
- Sutuoktinio mirties liudijimo kopija, jeigu asmuo yra našlys (našlė);
- Kartu su juo gyvenančių kitų asmenų sąrašas;
- Dokumentai apie asmens ir kitų jo šeimos narių gaunamas pajamas;
- Dokumentai apie asmens ir jo šeimos gyvenamąsias patalpas;
- Dokumentai, įrodantys artimo giminaičio giminystę su vaiku.
Po dokumentų pateikimo Vaiko teisių apsaugos skyrius (tarnyba) per 30 kalendorinių dienų:
- Išnagrinėja asmens pateiktus dokumentus ir įvertina, ar jie atitinka keliamus reikalavimus.
- Ištiria asmens buities ir gyvenimo sąlygas ir surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą (kiekvienam asmeniui, išskyrus vaiko artimuosius giminaičius, turi tekti ne mažiau kaip 14 kv. metrų bendro naudingo ploto, o kai norima globoti skirtingų lyčių vaikus, nustatant jiems nuolatinę globą (rūpybą), turi būti sudarytos sąlygos gyventi atskiruose kambariuose).
- Priima pirminės atrankos sprendimą dėl asmens tinkamumo būti globėju. Jei sprendimas teigiamas, per 6 mėn. organizuojamas (išskyrus artimus giminaičius) pasirengimas globoti ir parengiama išvada apie vaiko būsimo globėjo pasirengimą globoti (globėjo kompetencijos įvertinimas).
Budintis globotojas ir krizinis globojimas
Svarbiausia budinčio globotojo pareiga - rūpintis vaiku fiziškai ir emociškai, suteikti jam saugią aplinką šeimoje. Kadangi budintis globotojas dirba pagal individualios veiklos pažymą ir sudaro bendradarbiavimo sutartį su Globos centru, vaiko atstovas yra Globos centras. Budintis globotojas, vykdantis vaiko priežiūrą, gali vaiką globoti kriziniais atvejais (iki 3 mėn.), kai jį reikia skubiai, bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje. Visą informaciją apie atlygį budinčiam globotojui rasite čia (Budintis globotojas: koks tai darbas ir ką reikia žinoti? Nuo 2024 m. liepos 1 d. Vaiko globa. Ką naudinga žinoti?).
Taip pat skaitykite: Globos išmokų gairės
Bendravimas su biologine šeima: principai ir praktika
Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba. Skatinamas bendravimas. Aplinkybės peržiūrimos. Institucijos ir teismas nuolat tikrina, ar šeimos padėtis pasikeitė. Vaiko interesai svarbiausi. Jei grįžimas pas tėvus yra naudingas vaikui, jis vykdomas kuo greičiau.
Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma tada, kai tėvai laikinai negali pasirūpinti savo vaiku. Nuolatinė globa (rūpyba) taikoma, kai aišku, kad vaikas negalės grįžti į biologinę šeimą. Vaikams iki 3 metų globa beveik visada organizuojama šeimoje - pas artimuosius ar globėjus.
Praktiniai bendravimo pavyzdžiai
„Mums svarbu vaikams suteikti ne tik šeimą, bet ir socialinį statusą, kuris padės išvengti diskriminacijos. Ypač pradėjus lankyti mokyklą, kai vaikai jautrūs, pažeidžiami“, - teigia du broliukus auginantys įtėviai Justinas ir Gintarė. Gintarė ir Justinas akcentuoja, jog pirminis jų noras buvo įsivaikinti, tačiau į jų šeimą patekę 2 berniukai jiems suteikė ir globėjų statusą. Šeimai baigiant GIMK kursus buvo pasiūlyta globoti 2 broliukus iki 3 metų amžiaus.
Tačiau dar prieš priimdami į savo šeimą broliukus, Gintarė ir Justinas buvo informuoti, kad gali nutikti taip, jog vaikai nebus galimi įvaikinti. Kadangi vaikų motina, nors ir mažai domisi vaikais, tačiau kartais sudalyvauja susitikimuose. Gintarė ir Justinas atvira širdimi priėmė vaikus tokius, kokie jie yra, su visa jų istorija bei turimais ryšiais. Justino ir Gintarės atveju bendravimas iš vaikų mamos pusės buvo labai vangus, nenuspėjamas: „Nežinodavome, ar vaikų mama sudalyvaus susitikime, ar - ne, bendravimas būdavo paviršutinis, mama labiau domėdavosi procedūromis nei pačiais vaikais.”
Moteris, globojanti sunkią negalią turintį vaiką, atviravo, kad globos pradžia buvo labai sunki. „Galvojau, kad išprotėsiu. Iš pradžių ji labai linguodavo, daužydavosi, nekontroliuojamai verkdavo. Neturėjo bendravimo įgūdžių. Kai su ja kalbėdavau, tik žiūrėdavo tuščiomis akimis į šoną.”
Taip pat skaitykite: Sąlygos ir aspektai: laikinoji globa
Kaip išsaugoti sveikus santykius? I 7 Meilės pakopos I Pokalbis su Sauliumi Girčiu
Įvaikinimas ir jo poveikis bendravimui su biologine šeima
Įvaikinimas tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Pagrindinis skirtumas tarp globos ir įvaikinimo yra tas, kad įvaikinimas yra baigtinis procesas. Įvaikinus vaiką vaiko ir įtėvių santykiai trunka visą gyvenimą.
Institucinė parama ir informacija
Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai. Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt. Be to, globos specialistai pasiekiami el. Vaiko globa - tai tema, su kuria vis dažniau susiduria šeimos Lietuvoje. Deja, pasitaiko atvejų, kai tėvai dėl įvairių priežasčių - priklausomybių, sveikatos problemų, išvykimo į užsienį ar tiesiog abejingumo - nesirūpina savo vaikais.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, patikėtas fiziniam arba juridiniam asmeniui. Vaiko interesai yra svarbiausi - institucijos ir teismas nuolat tikrina aplinkybes ir siekia, kad, jei įmanoma, vaikas grįžtų į biologinę šeimą.
Finansinė ir praktinė parama globėjams
Taip, globėjams yra skiriama finansinė parama iš valstybės biudžeto. Nuo 2025 m. Net jei vaikas paimamas iš šeimos ir auga pas globėjus ar globos įstaigoje, ryšiai su tėvais nenutraukiami. Tėvams suteikiama pagalba. Skatinamas bendravimas. Aplinkybės peržiūrimos.
Rūpesčiai ir realūs iššūkiai
Tapti globėju reiškia ne tik suteikti vaikui namus, bet ir prisiimti rimtą atsakomybę už jo gerovę. Norint tapti vaiko globėju, svarbiausia, kad žmogus būtų atsakingas, patikimas ir galintis užtikrinti vaikui saugią aplinką. Įvertinkite savo vidinę motyvaciją: kodėl norite globoti vaiką?
| Aspektas | Laikinoji globa | Nuolatinė globa / Įvaikinimas |
|---|---|---|
| Tikslas | Grąžinti vaiką į biologinę šeimą | Vaikas negali grįžti į biologinę šeimą / visavertė šeima |
| Nustatymas | Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu / mero potvarkiu | Teismo nutartimi / įvaikinimo teisinis procesas |
| Trukmė | Laikina, iki 12 mėn. (galima pratęsti) | Iki pilnametystės, santuokos arba emancipacijos / visam gyvenimui (įvaikinimas) |
| Bendravimas su biologine šeima | Skatinamas, palaikomas | Įvaikinimo atveju teisiniai ryšiai nutraukiami |
Globėjas gali būti atleistas nuo pareigų, jeigu jis negali tinkamai atlikti pareigų dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių. Globėjas taip pat gali būti nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.